Jo nuomone, "kaimyninė valstybė, keldama ribotą grėsmę vienam iš pirmaeilių nacionalinio saugumo interesų - ekonominiam saugumui, pirmiausia norėtų paveikti savo kaimynes ir jų užsienio politiką".

"Tai yra susiję su Rusijos eskaluojamu regiono nestabilumu ir sienų perbraižymu. Žinoma, dabartinių Rusijos sankcijų poveikio Lietuvos ekonomikai negalima net lyginti su buvusios pasaulinės ekonominės krizės poveikiu, kuris buvo 20-30 kartų didesnis. Tačiau komitetas neturėtų nusišalinti ir rimtai aiškintis dabartinę situaciją. Reikia turėti tikslią informaciją iš nacionaliniam saugumui svarbių ūkio sektorių atstovų ir ją viešinti, konkrečiais verslui naudingais sprendimais neleidžiant kilti isterijai dėl sankcijų poveikio, ko Rusija ir siekia",- sako A. Anušauskas.

Be to, jo nuomone, reikėtų pradėti svarstyti ir nacionalinio saugumo strategijos pakeitimus.

"Šiuo metu strategijoje yra numatyta stiprinti su Rusijos Federacija tarpusavio pasitikėjimą saugumo srityje ir skatinti bendradarbiavimą ekonomikos, transporto, branduolinės energetikos saugos ir kitose srityse, remti NATO bendradarbiavimą su Rusija abipusiškumo, pasitikėjimo ir įsipareigojimų įgyvendinimo principų pagrindu, tačiau šiuos principus Rusija labai aiškiai, nuosekliai ir nuolat pamina. Matyt, tokius strategijoje išsakytus mūsų lūkesčius reikėtų pakeisti kitais, labiau ginančiais Lietuvos, kaip ES valstybės ir NATO narės, nacionalinius interesus ir įvertinančiais dabartinės Rusijos neprognozuojamą elgesį", - teigia A. Anušauskas.

Politiko nuomone, toks NSGK posėdis leistų detaliau išnagrinėti kylančias naujas grėsmes ir priimti tinkamus parlamentinius sprendimus.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (27)