Apie tai jis kalbėjo propagandiniam leidiniui „Sputnik Latvija“.

„Yra nemažai argumentų, dėl kurių Lietuva šiame sąraše turi būti pirmoje vietoje. O paskui, kai ištobulinsime mechanizmą, jį taikysime ir kitoms NATO teritorijoms. Ir ne tik NATO. Štai, pavyzdžiui, Ukraina, irgi neteisėtai išstojo iš SSRS“, – paaiškino deputatas.

Jo teigimu, būtent šios šalies atžvilgiu yra „konkreti teritorinė problema“, susijusi su 1990 m. įstatymu „Dėl klausimų, susijusių su sąjunginės respublikos pasitraukimo iš SSRS, sprendimo tvarkos“.

„Mes, kaip Sovietų Sąjungos teisių perėmėjai, turime teisę tokius klausimus laikyti konfliktiniais, ginčytinais. Šis principas galioja ne visoms teritorijoms. Jeigu šalys nekelia grėsmės, jų atžvilgiu nieko nekeisime. Kaip ir anksčiau, vyraus taika ir draugystė“, – pažymėjo J. Fiodorovas.

Pagal Rusijos deputato praėjusią savaitę pateiktą pasiūlymą, Rusijos Valstybės Dūma turėtų atšaukti Sovietų Sąjungos valstybės tarybos 1991 metais rugsėjo 6 dieną priimtą nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės pripažinimo“.

Lietuvos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas 1990 metų kovo 11 dieną priėmė nutarimą dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo.

Lietuvos Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) vadovė konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė desperacija pavadino Dūmos deputato registruotą projektą, kuriuo siūloma atšaukti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą 1991 metais.

„Aš manau, kad čia veikiama iš desperacijos, matyt, situacija tiek įtempta ir tiek kyla nervai tam tikriems politikams, kad imamasi tokių absurdiškų pareiškimų, jau nebe pirmą sykį. Gal jie galvoja, kad ką nors išgąsdins, bet kaip Sąjūdžio laikais buvo sakom, „Tik nereikia mūsų gąsdint“, dabar tą patį būtų galima pakartot“, – BNS praėjusį trečiadienį sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Jie (rusai) gali paskelbt, kad Mėnulis yra Rusija, čia jų įsivaizdavimas, ir tiek tos galios, prasmės ir esmės (tame sprendime)“, – pridūrė politikė.

Prezidentūra tokį Rusijos politiko siūlymą pavadino absurdu ir nuo platesnių komentarų susilaikė.

„Absurdo nekomentuosime“, – BNS nurodė Prezidentūros komunikacijos grupė.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis BNS perduotame komentare dėl Dūmos atstovo projekto teigė, kad „tik žvėrių valdoma valstybė galėjo pradėti tokį karą (Ukrainoje), kokį pradėjo Rusija“.

„Nesistebiu, kad ir politikoje elgiasi ne pagal žmonių tvarkas. O reaguoti turime atitinkamai – būti pasirengę gintis ir patys, ir drauge su partneriais, politinėmis, diplomatinėmis ar kitomis priemonėmis“, – sakė G. Landsbergis.

Tuo metu Lietuvos kariuomenės vado Valdemaro Rupšio vertinimu, Dūmos deputato registruotas projektas dėl Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo 1991 metais atšaukimo atliepia daugumos rusų neigiamą požiūrį į Vakarų pasaulį.

„Jis išreiškė ne tiek savo, bet tos Rusijos dalies, mano galva, požiūrį į mus, ir tai aiškiai atspindi nuostatą, kad jūs negalit būt nepriklausomi, norim pripažinsim, norim nepripažinsim. Teisiškai ir politiškai tai yra visiška kvailystė, bet tai būdinga daryti kvailystes Rusijai ir didžiajai daliai rusų“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė V. Rupšys.

Valdančiajai partijai „Vieningoji Rusija“ priklausantis deputatas Jevgenijus Fiodorovas Rusijos Valstybės Dūmoje registravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma atšaukti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą 1991 metais.

V. Rupys pabrėžė, kad nuo pat karinės invazijos pradžios yra akivaizdu, kad tai ne Vladimiro Putino karas prieš Ukrainą, o Rusijos karas prieš Ukrainą.

„Nuo pat paskutinio karo Ukrainoje pradžios, ne nuo 2014 metų, o nuo vasario 24 dienos, tiek Lietuvoj, tiek Vakarų Europoj, tiek pasauly buvo kalbama, kad tai V. Putino karas prieš Ukrainą. Tai nėra V. Putino karas, tai yra Rusijos karas prieš Ukrainą, ir šita J. Fiodorovo iniciatyva iliustruoja, kad, deja, ne vien V. Putinas, ir ne vien parlamentarai, bet didžioji Rusijos piliečių dalis yra agresyviai nusiteikę ir nepatikimai žiūri į Vakarų pasaulį“, – kalbėjo V. Rupšys.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (25)