Nesėkmingas pučas prieš R. T. Erdoğaną, masiniai areštai, valymai ir atleidimai, Fethullah Güleno rėmėjų persekiojimas, teroristinės „Islamo valstybės“ ir Kurdų darbininkų partijos (PKK) atakos prieš turkų karius ir civilius gyventojus šalies viduje, karas Sirijoje, kurdų savivaldos darinių formavimasis aplink Turkiją Sirijoje ir Irake, masiniai pabėgėlių iš Sirijos ir Irako srautai, Rusijos įtakos įtvirtinimas regione.

Tokie vidaus ir išorės veiksniai talžo šią Artimųjų Rytų valstybę, kad kyla klausimas, ar svarbiausia NATO partnerė regione atlaikys šias išcentrines jėgas.

Tačiau Artimųjų Rytų ekspertas Matthew Bryza teigia manantis, kad Maskva ir Ankara šį išpuolį panaudos santykių stiprinimui.

„Aš manau, kad tai pasibaigs pagerėjusiais Turkijos ir Rusijos santykiais. Taip atrodo iš prezidento R.T. Erdoğano ir Vladimiro Putino pasisakymų, regis, jie abu situaciją vertina vienodai: abu pasmerkė ataką, abu tai pavadino provokacija, kuria norėta pakenti Turkijos-Rusijos santykiams, be to, Turkija sutiko ir net pasveikino rusų tyrėjų dalyvavimą tyrime. Taigi, atrodo, kad abu prezidentai panaudos tai kaip santykių stiprinimą“, - teigia buvęs ambasadorius.

Rusijos ambasadorius Andrejus Karlovas

M. Bryza ilgus metus ėjo aukštas pareigas JAV diplomatinėje tarnyboje ir šiuo metu Turkijoje konsultuoja verslo įmones. Jis taip pat yra JAV „smegenų centro“ The Atlantic Council vyresnysis bendradarbis ir Taline įsikūrusio Tarptautinio gynybos studijų centro tarybos narys.

„Šis įvykis nenuves prie karinių veiksmų, bet tai tikra nepagarba Rusijai, tiksliau, pyktis Rusijos atžvilgiu. Ir dėl labai suprantamų priežasčių. Nes Rusija ilgą laiką daro karo nusikaltimus Sirijoje. Žinoma, tai nepateisina nužudymo. Kitas dalykas, kas visus labai šokiravo, kad tai padarė turkų policininkas. Jis turėjo visus saugoti ir Turkijos vyriausybė už tai yra atsakinga: sistema nesuveikė, ambasadorius nebuvo apsaugotas, nes kažkas apėjo saugumo sistemą. Tai gana baisu ir tai padeda paaiškinti, kodėl R.T. Erdoğanas toks paranoiškas po nepavykusio pučo, nes pučas irgi buvo įgyvendinamas žmonių iš politinės sistemos vidaus“, - sako pašnekovas.

„Visa tai rodo, kad Turkija yra žaizdota ir įtampas patirianti visuomenė, kurioje niekas nėra saugus. Kaip buvęs Amerikos ambasadorius, galiu pasakyti, kad darosi baisu", - teigia M. Bryza.

Pabrėžė Rusijos nusikaltimus

Civilį kostiumą vilkintis policijos pareigūnas M.M. Altıntaşas pirmadienį vakare atvyko į centrinėje Ankaroje esančią galeriją, kur buvo eksponuojama Turkijos fotografų paroda apie Rusiją. Šaulys atsisakė praeiti per patikros vartus, bet į renginį pateko parodęs policininko pažymėjimą. Kurį laiką renginys vyko, kaip planuota, vėliau 22-ejų metų vyras išsitraukė ginklą, iš pradžių, pasak Hürriyet, šovė į orą, paskui ir keliais šūviais į nugarą nušovė Rusijos ambasadorių A. Karlovą.

M.M. Altıntaşas vėl paleido keletą šūvių į orą ir susijaudinęs šaukė: „Dievas yra didis! Neužmirškite Alepo! Neužmirškite Sirijos! Neužmirškite Alepo!“, „Kol mūsų broliai nesaugūs, jūs nesidžiaugsite saugumu!“, „Kiekvienas prisidėjęs prie šios priespaudos, sumokės už tai!“. Jis šaukė laužyta arabų kalba, vėliau turkiškai.

Turkijoje nušautas Rusijos ambasadorius Andrejus Karlovas

Hurriyetdailynews.com praneša, kad žudikas yra gimęs 1994 m. birželio 24 d., vakarinėje Turkijos dalyje esančioje Aydıno provincijoje. Vyras dvejus su puse metų dirbo riaušių policijoje Ankaroje, yra baigęs policijos mokyklą Izmire.

CNN Türk praneša, kad M.M. Altıntaşo motina ir sesuo buvo sulaikytos savo namuose Söke mieste vakarinėje Turkijoje.

Kaip spėjama, šaulys į Rusijos ambasadorių galėjo nusitaikyti dėl Rusijos vaidmens Sirijoje: Maskva yra galingiausia Basharo al-Assado sąjungininkė, greta šiitiško Irano ir šiitiškos Libano organizacijos „Hezbollah“.

Pastaruoju metu Sirijoje karo veiksmai suintensyvėjo režimo ir sąjungininkų pajėgoms išstumiant sukilėlius – didžiausia humanitarinė katastrofa šiuo metu yra ištikusi Alepą, kuriame kovos įkarštyje tarp režimo ir sukilėlių įstrigo tūkstančiai civilių gyventojų: žiemą be pastogės, beveik be maisto, šiltų drabužių.

„Ar jūs tikrai nesugebate patirti gėdos jausmo? Ar tikrai niekas negali jūsų sugėdinti? Nėra jokio barbariškumo akto prieš civilius gyventojus, vaiko egzekucijos, kuri jus sujaudintų?“ - Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje į rusus, sirus ir iraniečius kreipėsi JAV ambasadorė Samantha Power.

Tuo metu, kai B. al-Assado režimas ir sąjungininkai atsiima sukilėlių užimtus regionus Sirijoje, „Islamo valstybė“ atsikovojo Palmyrą.

Turkijos bėdos

Ambasadoriaus nužudymas yra antras svarbus incidentas, įtraukiantis Turkiją ir Rusiją, po to, kai 2015 m. lapkričio mėnesį Turkija numušė į jos oro erdvę įskridusį Rusijos orlaivį Su-24 ir vėliau sulaukusi Maskvos keršto buvo priversta atsiprašyti žuvusio orlaivio piloto šeimos. Iš esmės tai reiškė, kad R.T. Erdoğanas, nors ir labai nenoromis, atsiprašė V. Putino. Per tą laiką Rusija Sirijoje dislokavo priešlėktuvinės gynybos raketų kompleksą ir užsitikrino dominavimą ore.

Šįkart daug kas kitaip. Ankara ir Maskva paskelbė bendrai kovosiančios su priešais, bendrai tirsiančios ambasadoriaus nužudymą.

„Nebus jokio nauji santykių atšalimo tarp Maskvos ir Ankaros, nesvarbu, kiek to trokštų mūsų strateginiai oponentai Ankaroje ar Vakaruose“, - BBC cituoja Rusijos Dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininką Leonidą Sluckį.

Santykių atšalimo, tikėtina, nebus, tačiau Turkija susiduria su daug iššūkių vienu metu:

1) Nepavykęs perversmas. Turkijos prezidentas R.T. Erdoğanas 2016 m. liepos mėnesį vos nebuvo nuverstas daliai Turkijos karinių pajėgų pabandžius įvykdyti perversmą. Prezidentą apsaugojo tik į gatves pasipylę jo rėmėjai, į kuriuos perversmininkai šaudyti nedrįso. Tačiau nuo šio momento Turkijoje prasidėjo masiniai valymai, perversmo organizavimu apkaltintas JAV gyvenantis įtakingas dvasininkas F. Gülenas ir jo organizacija „Hizmet“, kuri neva infiltravo savo atstovus į policiją, kariuomenę, mokyklas, universitetus ir panašiai. Pasirodė spekuliacijų, kad Rusijos ambasadorių nušovęs policijos pareigūnas – neva infiltruotas F. Güleno, pastarasis tai kategoriškai paneigė.

2) Kurdų kovotojai. Turkijoje dėl Sirijos konflikto atsinaujino kova su Kurdistano darbininkų partija (PKK). Pastaroji yra paskelbta teroristine organizacija ne tik Turkijoje, bet ir Europos Sąjungoje bei JAV. Su PKK siejami teroristiniai aktai, kurių metų dažniausiai taikomasi į karius ir policijos pareigūnus, bet per tokius išpuolius nukenčia ir civiliai (pavyzdžiui, sprogdinimai prie futbolo stadiono Stambule gruodžio 11 d., automobilio susprogdinimas Ankaroje kovo 13 d., karinio konvojaus ataka Ankaroje vasario 17 d.). Pasak turkų prezidento, nuo 2015 m. sausio PKK neteko 9500 kovotojų, daugiau nei 40 000 žmonių buvo sulaikyta, daugiau nei 10 500 – areštuota. Per atakas tuo pat laikotarpiu žuvo 843 pareigūnai ir 335 civiliai (gruodžio 13 d. duomenimis).

3) ISIS. „Islamo valstybės“ vykdomos teroristinės atakos, kuriomis taikomasi į civilius gyventojus (pavyzdžiui, savižudžio ataka Giazantepe per vestuves rugpjūčio 20 d., ataka Atatiurko oro uoste Stambule birželio 28 d.).

4) Karas Sirijoje ir nestabilus Irakas. Turkijai labai nepalanku, kad kurdų kovotojai įsitvirtina teritorijose aplink Turkiją. Šiaurės Sirijoje Kurdų savisaugos būriai (YPG) ir politinis sparnas Kurdų demokratinės sąjungos partija (PYD) laikomi glaudžiai susiję su PKK, kurios uostas yra Šiaurės Irakas. Turkai tai vadina „Rojava faktoriumi“. Rojava – iš esmės autonomiškas kurdų regionas šiaurės Sirijoje, susidedantis iš kelių kantonų: Afrino, Jaziros ir Kobanės. Kurdų kova dėl savarankiškumo yra vadinama Rojavos konfliktu. Kurdai, kurie neturi savo valstybės, Kurdistaną dalija į šiaurės Kurdistaną (Turkijoje), vakarų Kurdistaną (Sirijoje, Rojava), rytų Kurdistaną (Irane), ir pietų Kurdistaną (Irake). Kurdų kovotojus JAV laiko efektyviausiais kovotojais prieš ISIS, tai vienas didesnių JAV ir Turkijos nesutarimų. Ankaros interesas, kad Sirijos režimas, Rusija ir Iranas neleistų kurdams apjuosti Turkijos.

5) Pabėgėliai. Turkijoje apsistojo apie 3,1 mln. pabėgėlių iš Sirijos ir Irako. 90 proc. jų gyvena ne stovyklose.

Ar tai reiškia, kad Turkija yra silpna valstybė lyginant su Rusija? M. Bryza teigia, kad žvelgiant iš rusiškos perspektyvos, Turkija vis dar atrodo labai svarbi veikėja. Maža to, pašnekovas teigia manantis, kad turkai sugebės užsitikrinti, kad šiaurės Sirijoje neatsirastų vieningas kurdų darinys, o tai vienas svarbiausių Turkijos interesų.

„Pagalvokite iš Maskvos perspektyvos: visur, kur jie tik pasisuka – Turkija. Turkija kontroliuoja sąsiaurius, Rusija labai nori statyti dujotiekį „Turkish Stream", „Gazprom" tikrai labai reikia Turkijos dujų rinkos, nes tai antra didžiausia rinka „Gazprom'ui" po Vokietijos. O jei pažiūrėsite į situaciją Sirijoje, turkai ten tiesiogiai dalyvauja. Aišku, galima ginčytis, kokia jų svarba lyginant su rusais, nes rusai turi specialiąsias pajėgas, padedančias Sirijos pajėgoms, bet Turkijos pajėgos kaunasi su ISIS ir aš manau, kad jiems pasiseks sukurti saugią zoną šiaurės Sirijoje, kuri užkirs kelią kurdams sukurti vieningą politinį darinį šioje vietoje. Ir tai bus prie pat Rusijos bazių Tartuse ir Latakijoje. Taigi žvelgiant iš Rusijos perspektyvos tu matai NATO narę, kuri yra aktyviai įsitraukusi į procesus Sirijoje ir dėl to rusai turi būti atsargūs", sako M. Bryza.