Mobilizacija įsibėgėja
Jakutijos pietuose praėjusios savaitės pabaigoje vieni pirmųjų Rusijos rezervistų atsisveikina su savo artimaisiais. Vyrai pasakoja, kad viskas vyksta labai greitai – ryte gavo šaukimą, popiet prisistatė ir sužinojo, kad išvyksta nedelsiant.
Studento Dmitrijaus reakcija buvo tokia – „na, puiku“. Jo net nespės išlydėti mama.
„Ji tikrai šokiruota, dabar baigia darbą, nežinau, ar ateis, ar ne. Tik tėvas galėjo ateiti“, – pasakojo vaikinas.
Galbūt dabar kai kurie praregės dėl Vladimiro Putino pažadų.
„Prezidento dekrete buvo pasakyta, kad studentai nebus šaukiami. Ir tada taip atsitiko, jie jį pašaukė be jokio paaiškinimo, tai nėra teisinga“, – kalbėjo į kariuomenę pašaukto studento tėvas.
Jakucko rezervistai irgi pasakoja, kad karas ištiko netikėtai.
„Ėjau su dukra į darželį ir man gatvėje šaukimą įteikė. Atėjau čia iš karto – man viskas gerai, esu ramus. Tikiuosi, kad ilgai neužtruksiu“, – aiškino Pavelas.
Bet prieš pasiekiant karinį konfliktą Ukrainoje, reikia išspręsti buitinius konfliktus tarpusavyje. Rusijos gynėjai negali į realybę žiūrėti blaivūs, atvyksta girti, mušasi tarpusavyje.
Rezervistai patyrė ir pirmuosius nuostolius, dar net neišvažiavę iš savo miestų. Vieną insultas ištiko dar autobuse, nepasiekusį karo fronto.
Į pagalbą skuba Vokietija
Mobilizacijos nenorintiems rusams į pagalbą skuba Vokietija. Šalies vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser pareiškė, kad „dezertyrai, kuriems gresia rimtos represijos, gali gauti tarptautinę apsaugą Vokietijoje“.
Vokietijos teisingumo ministras Marco Buschmann dar pridėjo, kad „Vokietijoje yra laukiami visi, kurie nekenčia V. Putino kelio ir myli liberalią demokratiją“.
„Vokietija, ar kitos šalys, taip, jos galbūt turi seną ir kitokią politiką. Bet ji nevisada, mano galva, pasiteisina“, – LNK sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas sako, kad reikia suprasti, kad nuo dalinės mobilizacijos bėga putinistai – žmonės, kurie pusę metų puikiai jautėsi prie televizoriaus, žiūrėdami į žudomus ukrainiečius.
„Tai jeigu jie nori užsiauginti dar putinistų sluoksnių pas save, tai tą gali padaryti labai greitai“, – sakė A. Anušauskas.
Lietuva pozicijos nekeičia
Bet padėti dezertyrams nori ir Briuselis. Europos Komisija (EK) pareiškė, kad jiems galima prašytis prieglobsčio. Tai irgi prieštarauja tam, ką paskelbė Baltijos šalys, panašu, kad prie to jungsis ir Suomija – kad šaukimas į kariuomenę nėra pagrindas prieglobsčiui čia gauti.
„Tai niekaip nekeičia mūsų pozicijų. Sienų kontrolė yra kiekvienos šalies reikalas. ES gali talkinti kokiomis nors techninėmis priemonėmis, bet ne daugiau“, – LNK sakė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
Lietuvos valdžia akcentuoja, kad tai būtų nacionalinio saugumo problema.
„Jeigu tai bus antplūdis, tai mes neturime jokių galimybių suvaldyti rizikas. Dar turėkime galvoje, kad ant Rusijos sienos iš jų pusės stovi FSB“, – teigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Zelenskis: dabar laikas rinktis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis į rezervistus kreipėsi rusiškai. Ir sakė, kad dabar jiems laikas rinktis – mirti ar gyventi.
„55 tūkst. rusų karių jau žuvo per pusę karo metų. Dar dešimtys tūkstančių sužeistųjų. Norite daugiau? Ne? Tada protestuokite, priešinkitės, bėkite, arba pasiduokite Ukrainai, kad liktumėte gyvi“, – sakė Ukrainos vadovas.
Anot krašto apsaugos ministro A. Anušausko, Rusijos pajėgumai yra tokie dideli, kad net jei daugybė ir pabėgs, bet V. Putinas be karių neliks.
„Ir liks, manau, ta dalis, kurią jis ir suplanavo, kurią naudos kaip patrankų mėsą“, – kalbėjo ministras.
V. Putinui paskelbus apie dalinę mobilizaciją, bilietai į bevizes šalis buvo iššluoti, kainos išaugo, o pasieniuose nutįso mašinų eilės. Bet Kremlius visa tai pavadino melagienomis.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
