Viršūnių susitikimui Varšuva rengėsi itin kruopščiai: pagrindinėse gatvėse gausu policijos pareigūnų, o kai kurios gatvės, vedančios iki nacionalinio stadiono, kuriame vyksta susitikimo renginiai, užtvertos eismui.
Pėsčiuosius prižiūri kas keliasdešimt metrų budintys pareigūnai, o netoliese stadiono buvo galima išvysti išminuotojus, snaiperius, virš stadiono ratus sukančius kariuomenės ir policijos sraigtasparnius. Atvykę į susitikimą turėjo praeiti kruopščią kelių lygių patikrą, o stadione bei jo prieigose budėjo dešimtys itin gerai ginkluotų policijos specialiųjų dalinių pareigūnų.
NATO susitikimo organizatoriai baiminasi ne tik provokacijų, kuriomis garsėja įžūliai besielgiantys rusų „žurnalistai“, bet ir protestuotojų – šeštadienį Varšuvoje planuojama surengti 16 demonstracijų prieš NATO.
Užkirto kelią provokacijoms
Rusija pastaruoju metu surengė ne vieną provokaciją – balandžio mėnesį Rusijos karinių pajėgų orlaivis Su-24 tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pavojingai manevravo virš JAV karo laivo „USS Donald Cook“ bei amerikiečių žvalgybos orlaivio RC-135.
Todėl neatsitiktinai buvo baiminamasi, kad prieš Varšuvos viršūnių susitikimą rusai surengs dar vieną panašią provokaciją, ypač po to, kai buvo atleista visa Rusijos Baltijos jūros laivyno vadovybė.
Stengdamiesi apsisaugoti nuo bet kokių panašių incidentų bei teroristų išpuolių ar atsitiktinių įskridimų, NATO renginio organizatoriai pasirūpino, jog oro erdvė virš Varšuvos būtų saugi: du plika akimi Varšuvoje esantiems nematomi NATO žvalgybos orlaiviai AWACS 24 valandas per parą pasikeisdami užtikrina oro erdvės saugumą.
Už šimtų kilometrų taikinius galintys pastebėti orlaiviai gali duoti komandą NATO viršūnių susitikimą saugantiems Turkijos karinių oro pajėgų naikintuvams F-16. Ironiška, jog būtent vienas tokių Turkijos naikintuvų pernai numušė šalies sieną pažeidusį Rusijos orlaivį Su-24, kuris įskrido į Turkijos oro erdvę.
Be to, už 20 kilometrų nuo Varšuvos dislokuota JAV priešlėktuvinės gynybos sistemos „Patriot“ baterija. Dar buvo pranešama, jog NATO viršūnių susitikimą saugo ir Norvegijos vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemos NASAMS raketos, laikomos viena paskutinių gynybos linijų.
Pristatė žvalgybos priemonę, kuri neduos ramybės Rusijai
Tarsi to būtų negana, NATO prie pat nacionalinio stadiono, kuriame vyksta viršūnių susitikimas, pristatė savo naujausią žvalgybos priemonę – orlaivį „Global Hawk“, kuris yra Aljanso antžeminio stebėjimo programos (AGS) projekto pagrindinė ašis.
Šio milžiniško orlaivio, kurio sparnų plotis siekia standartinio keleivinio lėktuvo „Boeing 737“ sparnų plotį, galimybės turėtų nemaloniai nustebinti Rusiją.
„Čia matote tik realaus dydžio maketą, bet pirmasis toks orlaivis bus pristatytas į Sigonelos oro pajėgų bazę Sicilijos saloje ir galės vykdyti pirmąsias operacijas“, – teigė vienas Vokietijos karininkas, kuris neturėjo įgaliojimų kalbėti oficialiai.
Karininko teigimu, pristatydama šį orlaivį bei jo valdymo sistemas NATO siekė pademonstruoti pajėgumą, kurio iki šiol itin trūko Aljansui. JAV sukurti orlaiviai yra neginkluoti, mat jų pagrindinė misija – žvalgyba.
Todėl jie skraido lėtai, vos 600 km/h greičiu ir itin aukštai – 18 km aukštyje. Tiesa, taikinius šie bepiločiai orlaiviai gali pastebėti iš saugaus atstumo, kuris yra nepasiekiamas jokiai Rusijos ar kitų šalių priešlėktuvinės gynybos sistemai.
Paradoksalu, kad itin jautrią žvalgybinę įrangą turintys lėktuvai skrydžio metu patys yra beveik akli, mat „Global Hawk“ nosyje įtaisyta kamera skirta naudoti tik lėktuvui kylant ir tupiant. Vis dėlto tokia išvaizda yra apgaulinga, mat „Global Hawk“ jutikliais gali perduoti įvairią žvalgybinę informaciją realiuoju laiku.
„Global hawk“ naudoti keliuose konfliktuose – amerikiečiai turi dešimtis įvairių modifikacijų „Global Hawk“, tuo tarpu būrys NATO šalių, tarp jų ir Lietuva už 1,7 mlrd. dolerių įsigijo 5 tokius orlaivius bei jų valdymo sistemas, kuriuos galės dalytis bendrai. Lietuva prie projekto prisidėjo vos 4,8 mln. eurų.
Už šią sumą Lietuva gaus galimybę naudotis „Global Hawk“ paslaugomis. Tiesa, paprašę išžvalgyti norimą vietovę lietuviai gali ir nepastebėti šio 14 tonų sveriančio orlaivio – jis galės kyboti virš Vokietijos ir perduoti itin tikslią vizualinę bei kitą informaciją iš Pskovo.
Vokietijos karininko teigimu, įvairiausi prietaisai – nuo dirbtinės aprėpties radaro iki elektrooptinių ir infraraudonųjų spindulių jutiklių leidžia realiuoju laiku sekti taikinį iš didelio atstumo. Jis gali skristi autonominiu režimu arba valdomas iš didelio atstumo.
„Jis gali būti valdomas iš už 16 tūkst. km, bet jeigu prireiktų, galime valdymo modulius perkelti iš Sigonelos į bet kurią pasaulio vietą“, – rodydamas išskleistą palapinę su valdymo įrangą bei kelias, ant sunkvežimių įrengtas mobilias vadavietes pasakojo pašnekovas.
Įprastai orlaivį iš žemės valdo du žmonės – vienas pilotas ir vienas jutiklių operatorius. „Global Hawk“ ore gali išbūti daugiau nei 34 valandas, todėl pilotai, jutiklių operatoriai bei kiti žmonės turi dirbti pamainomis.
Neatmetama, kad AGS programoje galės tiesiogiai dalyvauti ir lietuviai. Tiek kuriant įvairias sistemas, tiek aptarnaujant patį orlaivį, o gal net jį ir valdant. Kol kas, Vokietijos karininko teigimu, lietuvių kariai su „Global Hawk“ nedirba.
„Bet tai nereiškia, kad to negali būti ateityje. Įgulos ir įvairūs specialistai nuolat rotuojami, o juk tai, ką matote prieš savo akis, yra ateitis“, – pasakojo karininkas.