Apie Rusijos grasinimus sumažinti gamtinių dujų tiekimą Europai ir apie Turkijos įtaką geopolitinės įtampos situacijoje ekonomistas rašė feisbuke.
„Rusijai nekrenta korta...
1. Europoje žiema yra neįprastai šilta, tad nepaisant užsukto gamtinių dujų kranelio, Europa dujų, tikėtina, nepritrūks.
2. Vakarų šalys parodė išskirtinę vienybę ir teikia Ukrainai dosnią ekonominę bei karinę pagalbą.
3. Rusijos rublio kursas smuko ne ką mažiau nei Ukrainos grivinos, tad Rusijos ekonominiai nuostoliai dėl žvanginimo ginklais gali būti ne mažesni nei pačios Ukrainos“, – rašė Ž. Mauricas, paminėjęs, kad dujos Jamalo-Europos dujotiekiu iš Rusijos į Vokietiją neteka jau nuo 2021 m. gruodžio 21 dienos.
Rusijos nelaimių sąrašą, pasak jo, vainikavo Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano vizitas Ukrainoje. Ž. Mauricas išvardijo ir svarbius minėto vizito aspektus,
„a) Buvo pasirašytas laisvosios prekybos susitarimas tarp Turkijos ir Ukrainos.
b) Buvo pasirašyta turkiškų dronų ANKA gamybos Ukrainoje sutartis (ANKA yra naujos kartos dronai, pranokstantys savo pirmtaką „Bayraktar“. Dronai bus gaminami Kijevo srityje jau nuo šių metų pabaigos)
c) Buvo pabrėžta, kad Turkija remia Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, įskaitant Krymą
d) Turkija pasisiūlė tapti derybų tarp Rusijos ir Ukrainos tarpininku“, – išdėstė Ž. Mauricas.
Turkijos parama Ukrainai, pasak jo, gali suvaidinti lemiamą vaidmenį ir ženkliai sumažinti karinio konflikto Ukrainoje tikimybę.
„Turkija turi santykinai didelę ekonominę (Turkijos BVP yra vos du kartus mažesnė nei Rusijos žr. grafiką) ir karinę (Turkija turi antrą pagal dydį armiją tarp visų NATO šalių) galią, tad Rusija, tikėtina, vengs konfrontuoti su Ukrainoje vis daugiau interesų turinčia Turkija.
Toks Turkijos suartėjimas su Ukraina, matyt, buvo kiek netikėtas pačiai Rusijai, nes Turkija yra stipriai priklausoma nuo Rusijos tiek energetine (Turkija 50 proc. gamtinių dujų importuoja iš Rusijos), tiek turizmo (daugiausiai turistų į Turkiją atvyksta iš Rusijos), tiek karine (Turkija iš Rusijos 2019 metais įsigijo priešlėktuvinių raketų sistemų S-400, tuo užrūstindama kitas NATO sąjungininkes) prasme. Tad kol kas rezultatas yra 4:0 Rusijos nenaudai“, – konstatavo Ž. Mauricas.
Delfi primena, kad ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis ketvirtadienį pareiškė, jog buvo sulaukta signalų apie Rusijos pasirengimą nutraukti gamtinių dujų tiekimą Europai. Delfi kalbinti politikai ir ekspertai teigia, kad gamtinės dujos – esminė Kremliaus korta spaudžiant Vakarus. Pabrėžiama, kad jeigu toks sprendimas būtų padarytas, itin skaudžiai nukentėtų ir pati Rusija, tačiau Europa šiuo klausimu vis dar lieka smarkiai priklausoma.
Lopata: spaudimas gali būti daromas trumpalaikėje perspektyvoje
Politologas, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Raimundas Lopata taip pat teigė, kad gamtinių dujų klausimas Rusijai yra daugiau kaip instrumentas spausti Vakarus.
„Tai viena iš kortų. Kontekstas gal truputį pakitęs ta prasme, kad paskutiniai sprendimai Europoje dėl požiūrio į dujas yra praktiškai jas prilyginant kaip žaliąjį kursą prieš iškastinį kurą. Tai įdomu, nes tokia pozicija reikštų, kad uždarbis „Gazprom“ garantuotas. Dabar nežinau, rusams reikia spręsti, bet aš manau, kad trumpalaikėje perspektyvoje kaip taktinį spaudimą bendram Ukrainos istorijos kontekste, aišku, gali daryti“, – įvertino R. Lopata.
J. Borrellis, komentuodamas šį klausimą, sakė, kad Maskvos patikinimai, jog energijos išteklių eksportas garantuotas, o tai, kas vyksta dėl Ukrainos, niekaip nepaveiks gamtinių dujų tiekimo, „yra geros žinios“. R. Lopatos vertinimu, sunku pasakyti, ar galima pasitikėti tokiais Kremliaus patikinimais.
„Iš tikrųjų tokios kalbos – vienų signalai, kitų signalai – tik rodo, ką rusai norėjo padaryti: įvėlė į tą diplomatinį procesą dėl saugumo garantijų perbraižymo ir panašiai“, – įvertino R. Lopata.
Tad gamtinių dujų klausimas, pasak jo, Rusijos daugiau yra naudojamas kaip derybinis spaudimo instrumentas.
Borrellis: buvo sulaukta signalų apie Maskvos pasirengimą nutraukti dujų tiekimą Europai
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, jog buvo sulaukta signalų apie Rusijos pasirengimą nutraukti gamtinių dujų tiekimą Europai.
„Taip, buvo tokių ženklų. Ir tai mums kėlė nerimą. Tačiau kol kas viskas apsiriboja tik žodžiais apie ketinimus“, – sakė J. Borrellis interviu Rusijos televizijai „Dožd“, kuri pagal Kremliaus inicijuotą įstatymą pelnė savo šalyje „užsienio agento“ etiketę.
Kita vertus, ES diplomatijos vadovas pabrėžė, kad Maskvos patikinimai, jog energijos išteklių eksportas garantuotas, o tai, kas vyksta dėl Ukrainos, niekaip nepaveiks gamtinių dujų tiekimo, „yra geros žinios“.
„Tačiau iki šiol, net jei Rusija teigia, kad griežtai vykdo savo įsipareigojimus, ji nedidina dujų tiekimo tuo metu, kai rinka yra įsitempusi, kai kainos itin aukštos ir kai galima tikėtis, jog pagrindinis tiekėjas bent jau kažkiek atsivers, kad ją nuramintų. Bet iki šiol to neįvyko“, – pridūrė J. Borrellis.
Interviu opozicine Rusijos televizija laikytinai J. Borrellis taip pat sakė, kad ES nekaltina Maskvos dėl energijos išteklių kainų šuolio Europoje, o jį nulėmė daug veiksnių – ekonomikos atsigavimo sukeltas paklausos ūgtelėjimas, vėjo energetikos gamybos sumažėjimas dėl ramių orų, taip pat gerokai padidėjusi Kinijos gamtinių dujų paklausa.
