„Visų pirma jie garantuoja, kad nepuls koridoriaus, kuriame bus nustatyta, kur judės laivai. Tai įrašyta mūsų sutartyse su Jungtinėmis Tautomis ir Rusijos Federacija: kad jokie Rusijos laivai nepriartės nurodytu atstumu“, – komentavo Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas.
Tačiau praėjus vos dienai po reikšmingo susitarimo didžiausiame Ukrainos uoste Odesoje nugriaudėjo sprogimai. Visame mieste – 6 sprogimai: dvi raketas numušė Ukrainos priešlėktuvinė gynyba, viena nukrito visai šalia didžiausios grūdų saugyklos. Kitos dvi pataikė į uostą ir sukėlė gaisrą.
Išpuolio metu uoste buvo sandėliuojami grūdai, kuriuos tikėtasi eksportuoti per artimiausias porą dienų. Pasak Ukrainos, įvykdęs šį išpuolį Putinas spjovė į veidą Jungtinėms Tautoms ir Turkijai.
„Turėdamas patirties su Rusija 2014-2015 metų Minsko susitarimais, žinau, kad ir dėl ko su Rusija susitartum, galiausiai tai nepasiteisins arba jie viską interpretuos visiškai kitaip. Taigi laikau sukryžiavęs pirštus, kad tai pavyks, kad laivai gabens grūdus į pasaulio rinkas ir kainos sumažės, žmonės, tačiau esu labai atsargus, nes nepasitikiu Rusija“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Dar 13 rusų raketų skriejo į šalia Odesos esančią sritį. Jos pataikė į aerodromą ir į vieną Ukrainos geležinkelių bendrovės objektą. Žuvo Ukrainos karys ir du apsaugos darbuotojai. Dar mažiausiai devyni kareiviai sužaloti.
Nuolatinius apšaudymus kenčia ir Charkivas. Šiaurinėje miesto dalyje. Ukrainiečiai atsilaiko, tačiau susišaudymai pasienio miškuose vyksta kelis kartus per dieną.
„Rusai dabar bando stumtis ir patekti į kai kurias gyvenvietes. Sabotažo ir žvalgybos grupės nuolat bando patekti, beveik kasdien vyksta mūšiai – šauliai miške bando prasiveržti“, – pasakojo Ukrainos karys Tymuras.
Įnirtingose kovose ne tik naikinama rusų technika, bet ir renkami trofėjai – nuo rusų tankų iki amunicijos.
„Jie pasislėpę tam tikrose pozicijose: arba leidžiame jiems priartėti arčiau, arba iškart pradedame kontaktinį mūšį. Taip, labas vakaras – šįkart jie šaudo į mus“, – išgirdęs sprogimus sakė ukrainietis karys.
Papildoma amunicija – ir iš anapus Atlanto: Baltieji rūmai paskelbė, kad siunčia Ukrainai papildomą 270 mln. dolerių paramą. Į naują paketą įtrauktos dar 4 HIMARS raketų sistemos, bepiločiai dronai, papildoma amunicija. Taip pat – 36 tūkst. artilerijos šaudmenų, kurie bus naudojami kartu su haubicomis.
Pasak Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjo Arestovičiaus, kituose miestuose kariai be ginkluotės apšaudymus kentė net du mėnesius.
„Pėstininkai, kurie neatidavė žemės ir vis dar neatiduoda, apšaudomi 15 valandų iš eilės – paromis ir savaitėmis. Galiu pasakyti, kad nerandu kitų pavyzdžių, net per Pirmąjį Pasaulinį karą, nes mažai galima atsiminti tokių atvejų, kai priešas apšaudo, o tu net negali atsakyti“, – sakė Oleksijus Arestovičius.
Tuo tarpu Chersone Ukrainos pajėgos apsupo daugiau nei 1 tūkst. rusų karių, kurių prašoma pasiduoti.
„Mūsų pėstininkai eis pirmyn. Jie jau pajudėjo ir šiame katile, po kulkomis apsupti sėdi rusų desantininkai. Ten dirba ukrainiečių pėstininkai“, – komentavo O. Arestovičius.
Kyjive lankėsi pirmoji Lietuvos ponia Diana Nausėdienė, kur dalyvavo antrojoje pirmųjų ponių konferencijoje „Ukraina ir pasaulis – ateitis, kurią atkuriame kartu“.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
Ataką pasmerkė, bet lietuviai griežti: tą buvo galima nuspėti
Atakos išvakarėse susitarime su Ukraina, Jungtinėmis Tautomis ir Turkija Rusija pasižadėjo saugų koridorių grūdams eksportuoti. 120 dienų galioti turėjusi susitarimą Rusija sulaužė jau po pirmos dienos.
„Tos logikos čia nereikia ieškoti. Rusija tiesiog kariauja karą su visu demokratiniu pasauliu, tyčiojasi, erzina“, – LNK komentavo europarlamentarė Rasa Juknevičienė.
Rusijos veiksmus buvo galima nuspėti ir jie nenustebino, sako buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
„Mes daugelis ir įspėjome, kad išvis pasitikėti Rusija pastaruoju metu apskritai sudėtinga – jei ji kažką pasirašo, tai dar visiškai nereiškia, kad taip ir veiks. Tiesą sakant, tos „Kalibr“ raketos yra gana tikslios, jos nepataikė į kažkokį reikšmingą taikinį Odesos uoste, bet pataikė labai tiksliai į tuos pasitikėjimo likučius – tos pačios Turkijos, iš Jungtinių Tautų, matyt, dar buvo kažkokios vilties. Manau, kad jos bus mažiau“, – sakė L. Linkevičius.
O. Arestovičiaus nuomone, Odesos ataka – kerštas.
„Jie bandė primesti kiek kitokio turinio susitarimą. Nepavyko – reikia atkeršyti. Tai, kad tai daroma sistemingai, man sufleruoja jų pasiteisinimą Turkijos gynybos ministerijai. Kai turkai paklausė: „Kas tai?“, jie, rusai atsakė: „Tai – ne mes“, – pasakojo A. Orestovičius.
Akivaizdu, saugaus grūdų eksporto artimiausiu metu nebus.
„Ši ataka galbūt buvo skirta ir tiems, kurie yra pasiryžę lydėti ukrainietiškus laivus su grūdais: kad jie išsigąstų, bijotų, kad to galbūt nevyktų“, – LNK komentavo R. Juknevičienė.
Teisiškai susitarimas dėl grūdų išvežimo iš Odesos lieka popieriuje, bet, kaip parodė Rusija, praktiškai jis neveikia, kaip neveikia ir visi kiti tarptautiniai susitarimai.
„Rusiją galima tik sustabdyti: nugalėti ir pastatyti ją į vietą. Tada galbūt iš tikrųjų gali būti derybos arba tarptautinis forumas, kur galima sutarti dėl ateities saugumo. Kol kas aš nematau ir nereikia savęs apgaudinėti“, – LNK sakė europarlamentaras Petras Auštrevičius.
Dėl nutrūkusio ukrainietiškų grūdų eksporto smarkiai šoktelėjo grūdų kainos pasaulio rinkose. Bijoma bado Afrikoje.
Ukrainos uostose užblokuota apie 20 mln. tonų praėjusių metų grūdų derliaus. Jau imamas naujas derlius, kurį taip pat reikės eksportuoti.
„Reikia įvesti saugumą, nepaisant Rusijos. Reikia įvesti tokiais būdais, kad Rusija negalėtų niekuo prieštarauti arba veiksmais visa tai stabdyti. Jei to negali padaryti NATO, nes galbūt atrodytų pernelyg akivaizdus, galbūt kai kam konfrontuojantis kišimasis, tai galbūt tai galėtų padaryti Turkija, kuri tebeturi pasitikėjimą iš abiejų šių konfliktuojančių pusių“, – sakė L. Linkevičius.
Krovinių gabenimas per Juodąją jūrą nutrūko Rusijos karo laivams blokuojant uostus. Ukraina užminavo pakrančių vandenis, kad Rusijos pajėgos negalėtų išsilaipinti.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
