Valstybės saugumo departamentas savo ataskaitoje pažymėjo, kad tėvynainių politiką koordinuoja Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Kaip pabrėžia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius, vadinamųjų tėvynainių organizacijos yra formalus Rusijos užsienio politikos įgyvendinimo įrankis, kuris šiek tiek primena sovietų finansuotą komunistų internacionalą.

Politologas sako net nevadinantis tėvynainių organizacijų koordinavimo „minkštąja galia“, nes taip suplakamos vakarietiškos sąvokos su rusiškomis, nors jos apibūdina skirtingas veiklas. 

Atsirado naujas forumas

Tėvynainių politika yra koordinuojama per tėvynainių tarybas: kiekvienoje šalyje veikia tėvynainių tarybos su savo vadovybe. Lietuvos tėvynainių koordinacinės tarybos pirmininkas yra totorių kilmės 62-ejų metų Rafaelis Muksinovas, šiais metais išrinktas į Vilniaus miesto tarybą.

R. Muksinovas Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktoje anketoje nurodė dirbantis žurnalistu įmonėje „REJSPA“, kuri leidžia lenkišką savaitraštį „Tygodnik Wilenszczyzny“. Politikas ir žurnalistas priklauso su Algirdo Paleckio vardu siejamam Socialistiniam liaudies frontui, tačiau į savivaldybę buvo išrinktas pagal Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso sąrašą.

„REJSPA“, kurioje jis dirba, priklauso keturiems asmenims: Jelenai Vasilkovai, Vandai Kravčionok, Česlavai Počkovskai ir Michalui Mackevičiui.

Kaip Lietuvos tėvynainių koordinacinės tarybos pirmininkas R. Muksinovas natūraliai atstovauja vadinamiesiems Lietuvos tėvynainiams tarptautiniuose forumuose ir konferencijose.

Pavyzdžiui, balandžio 15-16 dienomis Varšuvoje vyko regioninė Šiaurės ir Baltijos šalių tėvynainių konferencija, kurioje buvo svarstomi tokie klausimai kaip socialinės ir psichologinės vadinamųjų tėvynainių problemos gyvenamose šalyse, pasirengimas švęsti gegužės 9-ąją, pasiruošimas Pasauliniam tėvynainių kongresui, buvo renkami atstovai į regiono ir pasaulio tėvynainių koordinacines tarybas.

Rusijos naujienų agentūra „Tass“ pranešė, kad Pasaulinės Rusijos tėvynainių koordinacinės tarybos pirmininkas Aleksejus Lobanovas Varšuvoje pareiškė, kad visos tėvynainių problemos šiose šalyse susijusios su bloga atmosfera, kuri susiformavo dėl žiniasklaidos, politinio elito požiūrio į Rusiją ir rusakalbius.

„Baltijos valstybėse situaciją apsunkina žvalgybos ir valstybinės institucijos, kurios yra skirtos riboti mūsų organizacijų veiklą tiek žmogaus teisių, tiek kultūros srityje. Mus vadina vos ne penktąja kolona, valstybės priešais“, - teigė A. Lobanovas.

Toks forumas, jungiantis visas Baltijos jūros valstybes, yra naujas: jis apima Lietuvą, Latviją, Estiją, Švediją, Suomiją, Norvegiją, Islandiją, Daniją, Vokietiją ir Lenkiją.

Kaip DELFI aiškino pats R. Muksinovas, šis forumas pakeis iki šiol egzistavusias Baltijos šalių tėvynainių tarybas, rengdavusias mažesnius susitikimus.

Nenoriai su žiniasklaida bendraujantis Lietuvos tėvynainių koordinacinės tarybos pirmininkas pabrėžė, kad šias pareigas jis eina iki šių metų lapkričio mėnesio, kai Maskvoje vyks Pasaulinis tėvynainių kongresas. Jo teigimu, tuo pat metu baigsis jo įgaliojimai ir Pasaulinėje tėvynainių koordinacinėje taryboje.

Varšuvoje vykusioje konferencijoje, pasak R. Muksinovo, į Pasaulinę tėvynainių koordinacinę tarybą pateko Vokietijos ir Latvijos atstovai, į regioninę – Švedijos, Norvegijos ir Estijos.

Kiek tai laikoma grėsme Lietuvai?

Valstybės saugumo departamentas savo ataskaitoje pabrėžė, kad tėvynainių tarybas konkrečiose šalyse koordinuoja Rusijos ambasados, jas finansuoja Rusijos užsienio reikalų ministerija ir jai pavaldžios įstaigos „Rossotrudničestvo“ įsteigtas Užsienyje gyvenančių Rusijos tėvynainių teisių gynimo ir paramos fondas.

Valstybės saugumo departamento vertinimu, per vadinamuosius tėvynainius Rusija didina savo įtaką Lietuvoje, naudoja tai kaip „minkštosios galios“ įrankį. Tarp šių įrankių įvardijamos ir „pastangos dar labiau centralizuoti ir koordinuoti prorusiškas tėvynainių ir jiems prijaučiančiųjų grupes“. Remiantis ataskaita, tėvynainių politikos tikslus atitinka ir kai kurių Vilniaus krašto lenkų bendruomenės atstovų veikla.

Informacinių karų specialistas N. Maliukevičius teigia, kad tėvynainių veiklos koordinavimas išties gali būti vertinamas kaip Rusijos užsienio politikos tąsa ir įrankis: kuo toliau, tuo šis formatas labiau formalizuojamas.
Nerijus Maliukevičius

„Formalių tėvynainių susitikimų ar konferencijų tradiciją įvedė Vladimiras Putinas. Jis iš esmės formalizavo dar 1990 m. iškeltą tėvynainių, kaip geopolitinio įrankio, instrumentą. Apie tai šnekėjo Sergejus Karaganovas, kiti politikos ekspertai, bet tai nebuvo formalizuota ir neturėjo reguliarių formatų. Nuo V. Putino atėjimo tai įgavo formatą, biudžetus, vyksta reguliarios metinės konferencijos. Tarp tų pasaulinių kongresų būna regioniniai arba teminiai kongresai“, - pasakojo N. Maliukevičius.

Politologo teigimu, įdomu tai, kad Baltijos valstybių tėvynainių susitikimus šįkart keičia Baltijos jūros valstybių tėvynainių formatas.

„Kodėl tai kelia nemalonias asociacijas? Dėl to, kad nuo pat pradžių Rusijos politikos technologai deklaravo, kad tėvynainių idėja yra savotiškas geopolitinis įrankis Kremliaus politikai regione. Deja, šių formatų tikslas niekada nebuvo parama rusų bendruomenių integracijai į visuomenes, tikslas visada buvo išlaikyti skirtis, išlaikyti lojalumą Kremliui ir jo politikai“, - sakė N. Maliukevičius.

Mokslininkas primena, kad panašiuose formatuose, kurie apėmė Eurazijos valstybes, gimė Novorosijos idėja. Kaip žinoma, Novorosija yra specifinis Kremliaus sukonstruotas terminas, turintis pagrįsti Donbaso atskirumą nuo Ukrainos.

„Tai gana skirtingi dalykai, bet pats tinklaveikos aspektas išlieka ir yra panaudojamas Kremliaus“, - sako N. Maliukevičius.

Tačiau politologas daro aiškią skirtį tarp Vakarams būdingos „minkštosios galios“ ir Rusijos remiamų tėvynainių veiklos. N. Maliukevičiui tai labiau primena sovietinius internacionalus, per kuriuos buvo bandoma išlaikyti įtaką kitų šalių kairiesiems.

„Buvo komunistų internacionalai, buvo draugystės ir taikos judėjimai, konferencijos ir panašiai. Didžiosios ideologijos – komunizmo – nebeliko, bet institucijos, kurios dirbo Šaltojo karo metais, perėmė tą pačią inerciją“, - teigia politologas.

N. Maliukevičius sako, kad Rusija taip pat telkia įvairius marginalus kairėje ir dešinėje politinio spektro pusėje, rengia forumus, diskusijas.