„Klaidos kare visada pasitaiko, bet kariaujanti valstybė, jei ji laikosi tarptautinės humanitarinės teisės, turėtų vis dėlto apskaičiuoti visus galimus šalutinius poveikius – kiek gali nukentėti civiliai žmonės, civilinė infrastruktūra, kuri nesusijusi su karyba ar karinės reikšmės vietovėmis. Rusija šiuo atveju, matyt, neskaičiuoja“, – penktadienį „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ sakė A. Navys.
Jis priminė, kad tikslingai buvo apšaudyta Krematorsko stotis, kurioje atakos metu buvo daugybė civilių piliečių.
„Visiškai nesvarbu, kokia paskata stovi už to, bet aš manau, kad Kremliaus režimas ir vadai sąmoningai nevengia tų civilių aukų, siekdami tiesiog įbauginti gyventojus“, – komentavo atsargos karys.
A. Navio teigimu, Rusija turi dar daug rezervų, kuriuos gali pasitelkti į karą.
„Esant reikalui, ji gali mobilizuoti tikrai daug karių, kas, beje, matyt, yra ir daroma, tik nėra paskelbta visuotinė mobilizacija – mobilizacija vyksta ne visur, mobilizacija vyksta slapta. Stengiamasi sutraukti tuos rezervus, kur yra savanoriai arba jaunuoliai iš atokių regionų, kurių žūtys galbūt ne taip atsilieps visuomenei, nes jų tiesiog niekas nepastebės. Deja, Rusija rezervų tikrai turi – tiek žmogiškąja, gyvosios jėgos prasme, tiek ir ginkluotės, amunicijos prasme“, – sakė ekspertas.
Visgi rusų turima amunicija, pasak jo, yra pasenusi, netiksli, tačiau dėl to daranti žalą civilinei infrastruktūrai.
Kalbėdamas apie okupantų pasitraukimą iš Gyvačių salos, A. Navys paaiškino, kad tai buvo nulemta ukrainiečių gautos vakarietiškos artilerijos sėkmingo panaudojimo.
„Tai privertė okupantą atsitraukti nuo sunaikinimo ir atsitraukti ne tik savo sausumos daliniais, bet taip pat ir atitraukti laivus atokiau nuo pakrančių, nes pakrantėse irgi gynėjus pasiekė Vakarų pakrančių artilerija – tiek daniška, tiek amerikietiška, kuri iš tiesų yra didelė grėsmė Rusijos laivynui“, – teigė atsargos karys.
Nors tai, pasak A. Navio, yra taktinė pergalė, tačiau ryškesnės reikšmės tam suteikti nereikėtų.
Ukraina, jo vertinimu, supranta dabar gaunanti anksčiau sutartą paramą ir ginkluotę.
„Tikrai Ukraina šiuo metu negalvoja, kad jai būtų pasiūlyta tapti NATO nare, net ir galbūt tolesnėje perspektyvoje, bet, žinoma, komunikacijoje, kurią siunčia prezidento Zelenskio administracija ir jis pats, visada yra nutaikyta į maksimumą – siekiamybę tapti bent jau, jei ne aljanso dalimi, tai vadinamaisiais partneriais“, – sakė ekspertas.
Visą „Žinių radijo“ pokalbį su A. Naviu klausykite čia:
