Tiesa, kol kas grasinimus laido ne pats Kremlius, o jam artimas ekspertas – Eurazijos komunikacijų centro direktorius Aleksejus Pilko.

Jis tvirtina, neva B. Obamos žadamos papildomos JAV aviacijos pajėgos Estijoje prilygsta Kubos raketų krizei, vienam didžiausių įtampos tarp JAV ir Sovietų Sąjungos epizodų Šaltojo karo metais.

„Tai kelia pavojų antram didžiausiam Rusijos miestui – Sankt Peterburgui, o tai galima palyginti tik su sovietinių raketų dislokavimu Kuboje 1962 m. Tai taps kariniu iššūkiu Rusijai“, - laikraščio „Vedomosti“ interneto svetainėje cituojamas A. Pilko.

Tiesa, „Vedomosti“ kalba apie amerikiečių aviacijos bazę Estijoje, nors B. Obama savo kalboje Taline minėjo aviacijos pratybas Estijos teritorijoje.

A. Pilko – Kremliui artimas istorikas, turintis saitų ir su paties Vladimiro Putino aplinka.

Pavyzdžiui, Estiją su Kuba lyginantis veikėjas priklauso vadinamajam „Eurazijos ekspertų klubui“. Vienas iš jo narių – Sergejus Glazjevas, laikomas vienu artimiausių ir įtakingiausių V. Putino bendražygių.

M. Laurinavičius: tai Kremliaus vidinių kovų išdava

Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Marius Laurinavičius DELFI teigė, kad A. Pilko pareiškimas sietinas su vidinėmis kovomis Kremliuje. Esą taip iniciatyvą susigrąžinti bando Dmitrijus Rogozinas ir jo aplinka – agresyvios nacionalistinės linijos šalininkai. Ir A. Pilko kalba ne vienas.

„Leonidas Ivašovas – dar vienas Izborsko klubo narys – (…) pareiškė, kad planuojamos NATO pratybos vakarų Ukrainoje kelia Rusijai grėsmę todėl, kad neva po tų pratybų NATO kariai bus palikti Ukrainoje. Mums visiškai aišku, kad tai yra visiška nesąmonė ir taip iš principo būti negali. Ir manau, kad jis pats tai puikiai supranta, nes L. Ivašovas, visų pirma, yra kariškis – ir didelę patirtį turintis kariškis. Jie tą isteriją vėl kelia. Dėl paprastos priežasties – yra beveik akivaizdu, kad šiuo metu Kremliuje laimi Jevgenijaus Primakovo klanas“, - kalbėjo M. Laurinavičius.

Pasak jo, J. Primakovas ir jo aplinka atstovauja nuosaikesnei Kremliaus elito pozicijai – ir tikėtina, kad būtent šio flango dėka gimė vadinamasis „Putino planas“. M. Laurinavičiaus teigimu, šis planas atspindi anksčiau JAV ir Rusijos ekspertų pasiūlytą planą, kurį iš Maskvos pusės dėliojo J. Primakovo aplinka, o iš JAV pusės – vieno įtakingiausių JAV užsienio politikos veikėjų Henry Kissingerio palaikoma grupė.

RESC analitiko nuomone, grėsmingi D. Rogozino aplinkos pareiškimai reiškia, kad ši kompanija dabar mėgina susigrąžinti prarastas pozicijas.

„Mano įsitikinimu, V. Putinas yra linkęs pritarti J. Primakovo taikos planui, o ne D. Rogozino, Aleksandro Dugino ir tos visos kompanijos agresijos politikai, kuria jie iki šiol ragina įvesti pajėgas į Ukrainą ir pasiimti ne tiktai Donbasą, bet ir 10 sričių, kas nuo pat pradžių buvo plane“, - aiškino M. Laurinavičius.

Anot pašnekovo, dezinformacija tokiose kovose – ne naujiena. Taigi ir pareiškimai, iškraipantys B. Obamos žodžių turinį, neturėtų stebinti.

„Čia ne tik rusų bauginimas. Tai yra kovos dalis. Jie taip kovoja. (…) Tai nukreipta ne tik į viešąją nuomonę, kas irgi yra svarbu, aišku“, - pažymėjo RESC analitikas.

Skandalingoji prancūzų politikė niršta dėl sustabdyto „Mistral“ sandorio

Marine Le Pen
Atskira politinė epopėja verda Prancūzijoje, kurios valdžia trečiadienį kiek netikėtai pranešė stabdanti karo laivų „Mistral“ pardavimą Rusijai.

Prezidento Francois Hollande'o administracijai į atlapus kimba Europos Parlamento rinkimų laimėtoja, prokremliškų pažiūrų politikė Marine Le Pen.

„Tai labai rimtas sprendimas. Visų pirma, dėl to, kad tai prieštarauja valstybės interesams“, - RTL radijo eteryje pareiškė M. Le Pen. Ji taip pat grūmojo, esą dėl šio sprendimo prancūzai liks be darbo vietų, o valstybei gresia didžiulė bauda už įsipareigojimų sulaužymą.

Anot jos, sprendimas dėl „Mistral“ kontrakto atskleidė, neva prancūzai nusileidžia JAV diplomatinio korpuso spaudimui.

M. Laurinavičiaus teigimu, M. Le Pen – viena aktyviausių V. Putino šalininkių Vakarų Europoje, tad pareiškimas taip pat nėra joks netikėtumas. Apžvalgininkas primena, kad Europos Parlamento rinkimų laimėtoja Prancūzijoje tiesiogiai kontaktavo su Kremliaus ideologu tituluojamu A. Duginu.

„Yra konkretūs dalykai. Vienas iš pagrindinių agresijos Ukrainoje finansuotojų (…) Rusijos milijardierius Konstantinas Malofejevas finansavo A. Dugino susitikimą, pabrėžiu – A. Dugino, kaip ideologo, susitikimą Austrijos sostinėje Vienoje su M. Le Pen ir Austrijos dešiniaisiais. (…) M. Le Pen ten grojo pirmu smuiku. Su A. Duginu kartu. Tai yra vieša informacija“, - sakė M. Laurinavičius.