Rusija dėl kiekybinės jėgos ir artilerijos pamažu užima teritorijas Sjevjerodonecke ir aplink jį. Sunaikinta paskutinis tiltas, vedantis į miestą. Separatistai iškėlė ultimatumą – ukrainiečių kariams, ginantiems miestą, pasiduoti arba mirti, kaip kadaise Mariupolio „Azovstal“ gamyklos gynėjams.

„Sjevjerodoneckas yra praktiškai užblokuotas, kai buvo susprogdintas paskutinis tiltas, jungęs jį su Lysyčiansku. Todėl likusios Ukrainos pajėgos ten liks amžinai. Jie turi dvi galimybes – arba sekti kolegų pavyzdžiu ir pasiduoti, arba mirti. Kitos išeities nėra“, – tikino apsišaukėliškos „Donecko liaudies respublikos“ atstovas Eduard Basurin.

Rusų bombarduojami Sjevjerodonecko ir Lysyčiansko miestai yra paskutinės didžiosios ukrainiečių pasipriešinimo tvirtovės rytinėje Luhansko srityje.

Sjevjerodonecko chemijos gamykla „Azot“ primena „Azovstal“ Mariupolyje – ir ji apšaudoma rusų vis dega. Gamyklos slėptuvėse įstrigę apie 550 civilių.

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis neslepia – mūšio dėl Donbaso kaina baisi – fronto linija jau driekiasi kone 2500 kilometrų.

„Kovos dėl Donbaso įeis į karinę istoriją kaip vienas žiauriausių mūšų Europoje ir už Europą. Ukrainos kariuomenė ir žvalgyba galop taktiškai pranoks rusų karius, nepaisant jų technikos kiekio, ypač – artilerijos. Šios kovos kaina mums labai didelė, ji – siaubinga. Kasdien partneriams sakome – tik modernios artilerijos tiekimas užtikrins Ukrainos pranašumą ir užbaigs rusų kankinimus Donbase“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Ypač nevilkinti siųsti modernios ginkluotės yra spaudžiama Vokietija. Berlyne Slovakijos premjerą priėmęs kancleris Olafas Scholzas vis tik pažadėjo pristatyti Kyjivui naujų ginklų, įskaitant ir naujausias sistemas. Ir net užsiminė, kad Vokietija gins kiekvieną NATO teritorijos kvadratinį centimetrą – tad ir Lietuvą.

„Rusija negali, neturi ir nelaimės šio karo. Akivaizdu, kad Ukrainai vis dar reikia ginklų apsiginti. Vokietija juos dar tiekia nuo karo pradžios. Šiame, ypač kritiniame etape, mes dar didiname paramą. Be to, aprūpinsime Ukrainą moderniausia oro gynybos sistema ir artilerijos radaru. Svarbu, kad Vokietija su partneriais gintų kiekvieną NATO teritorijos kvadratinį centimetrą.

Ir kad reaguodami į Rusijos agresiją Ukrainoje stipriname savo buvimą NATO rytiniame flange. Praėjusią savaitę jau pranešiau, kad Vokietija vadovaus karinei brigadai Lietuvoje ir stiprins oro bei jūrų pajėgų buvimą Baltijos jūroje“, – kalbėjo Vokietijos kancleris.

Šių dienų lauko mūšio realijos lems kitą karo etapą – ar Rusija nesiverš dar toliau.

Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: