Jau daugiau kaip pusę metų Rusija demokratiniame pasaulyje atvirai traktuojama kaip agresorė, kaip brutalią politiką taikanti korumpuota valstybė.
Maskvoje atkartotas 1941 m. karinis paradas Raudonojoje aikštėje
© AP/Scanpix

Ne be Maskvos pagalbos Ukrainos pietryčiuose srūva kraujo upės, Rusijos remiami separatistai – pagrindiniai įtariamieji dėl keleivinio lėktuvo su trim šimtais nekaltų civilių numušimo istorijoje.

Tačiau Vladimiras Putinas savo šalyje džiaugiasi bene didžiausiu palaikymu per visą savo viešpatavimo periodą, o eiliniai rusai, panašu, su džiaugsmu pasitiks bado dietą, kurią jiems paskyrė jų numylėtas valdovas. Kame slypi tokio fenomenalaus ir gal net absurdiško elgesio šaknys?

Tauta, kuri nori badauti

Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Marius Laurinavičius nemano, kad Vakarų sankcijos ir paties V. Putino sumanyta amerikietiškų ir europietiškų maisto produktų blokada pakeis Rusijos gyventojų nuomonę apie jų šalį valdantį režimą.

„Rusijoje yra įprasta: jeigu visuomenei ar tautai pasiūloma kokia nors nacionalinė idėja, kas dabar yra pasiūlyta per „Didžiosios Rusijos“ ar „Novorossijos“ idėją, tada didžioji dalis tautos yra pasirengusi, vaizdžiai tariant, badauti dėl tos idėjos. Čia, aišku, vaizdingas pasakymas, bet aš manau, kad dabar bus panašiai“, - DELFI teigė M. Laurinavičius.

Nemenka rolė tenka ir Kremliaus kontroliuojamam propagandos aparatui, kuris tuoj po maisto embargo paskelbimo puolė trimituoti apie neišsenkančius „savų“ produktų klodus ir apgailėtiną vakarietiškų gaminių kokybę.

„Propagandos mašina yra, kaip mes visi puikiai žinome, puikiai sutepta ir labai gerai veikia. Ji bus išnaudota (skatinti – DELFI) antivakarietiškoms nuotaikoms, kurios ir taip yra stiprios“, - tęsė M. Laurinavičius.

Žinoma, alkanas pilietis ne visada jaučia besąlygišką meilę tautos vadui. Čia, anot M. Laurinavičiaus, pagelbės „perrengti“ maisto produktai iš uždraustojo sąrašo.

„Dalis tos vakarietiškos produkcijos į Rusiją pateks. (…) Dalis to produkcijos eis į Rusiją, tiktai su baltarusiškomis etiketėmis. Tada, aišku, sakys – žiūrėkit, baltarusiška produkcija kur kas geresnė, - ironizavo pašnekovas. - Ir ne tik Baltarusija. Buvo pranešimų, kad norvegiškos lašišos keliaus per Čilę ir t.t. Ir vėl bus sakoma, kad Čilės lašišos yra geresnės negu norvegiškos.“

M. Laurinavičiaus nuomone, Vakarų sankcijos ir „bado dieta“ rusų pasitikėjimo V. Putino režimu nepakirs. „Jis netgi gali būti sustiprintas“, - svarstė RESC analitikas.

Kaltininką ras visada. Tik ne savo kieme

Rusai gali būti didelis netikėtumas vakariečiams
© DELFI / Kiril Čachovskij

Nacionalistinės nuotaikos Rusijoje daugiau nei akivaizdžios. M. Laurinavičiaus teigimu, jei pradės šlubuoti didžiosios kaimynės ekonomika, o gyventojai pajus to rezultatus savo piniginėse – kaltuosius jie ras nesunkiai. Tik ne Kremliuje, žinoma.

„Taip, tai akivaizdu. Visada yra taip išnaudojama. Nuo pat Krymo aneksijos pradžios Rusijoje kryptingai formuojama nuomonė, (…) kad viskas, kas vyksta nuo revoliucijos Kijeve pradžios, yra Amerikos planas užgrobti Rusiją. Tą nuomonė formuojama nuosekliai. Ir toliau bus piešiama, kad tai to paties plano parklupdyti Rusiją dalis. „Bet žiūrėkit – kaip mes puikiai su tuo susitvarkome, ir kaip mūsų valdžia puikiai atsilaiko prieš Vakarų spaudimą“, - sakė M. Laurinavičius.

Imunitetas skandalams

Pasaulį apskriejo daugybė istorijų apie piktnaudžiavimą valdžią Rusijos elite. V. Putino ir jo aplinkos rūmai, garsioji „Magnickio sąrašo“ afera, kurią iki šiol narplioja daugybės šalių teisėsauga, skandalingas pinigų švaistymas ruošiantis Sočio žaidynėms – būtų galima vardinti ir vardinti.

Daugelyje demokratinių šalių tokie skandalai būtų jei ne nušlavę valdžioje sėdinčius asmenis, tai bent jau gerokai susilpninę gyventojų pasitikėjimą jais. Bet Rusijoje viskas yra kitaip.

„Korupcijos skandalai Sočyje, V. Putino rūmai – čia Vakarai šiuos dalykus labai gerai girdi. Rusijoje to niekas negirdi. Čia yra esminis dalykas“, - konstatavo M. Laurinavičius.

Pasak jo, dalis Rusijos elitą kompromituojančios informacijos patenka į šalies žiniasklaidą, tačiau viešojoje nuomonėje lemiamą žodį taria Kremliaus visiškai kontroliuojami nacionaliniai kanalai.

„Aišku, tą pačią informaciją galima gauti ir Rusijoje – internetas ten neuždraustas, yra ir laikraščių, kurie tą rašo, ir televizijose kas nors „praslysta“. Tie dalykai vyksta, nes tai yra tos pačios Rusijos klanų kovos rezultatas. Tai vyksta. Bet eilinis Rusijos žmogus informaciją gauna iš pagrindinių televizijos kanalų. O tuose kanaluose tokių dalykų nėra. Ir todėl tikėtis, kad tas paprastas vidutinis Rusijos žmogus girdi tą patį, ką girdime mes, būtų naivu. Tie žmonės tiesiog to negirdi, o jeigu girdi – jie tuo netiki“, - dėstė analitikas.

Sankcijų tikslas – pakeisti jėgos balansą Kremliuje

M. Laurinavičius pažymi, jog visa tai nereiškia, kad Vakarų sankcijos Maskvai yra neveiksmingos. Anot jo, sankcijos pirmiausiai orientuotos į Rusijos elitą – esą jomis siekiama susilpninti agresyviausius veikėjus V. Putino aplinkoje bei sykiu sustiprinti nuosaikesniųjų pozicijas.

„Sankcijos ne tiek silpnins režimą, kiek jį stabdys. Tai Rusijai kainuoja, ir elito kovoje įgyja pranašumą tie nuosaikesni, kurie kaip tik ir sako „mūsų politika mums per brangiai kainuoja“. Tikrai nemanau, kad sankcijos neturi prasmės“, - pabrėžė RESC analitikas.

Didžiausia grėsmė – prarasti visagalio aurą

O kas galėtų pakirsti Rusijos žmonių pasitikėjimą V. Putinu ir jo aplinka? M. Laurinavičiaus nuomone, vienas neparankiausių dalykų režimui būtų pralaimėjimai, kurie parodytų, kad V. Putinas nėra toks visagalis, kokį jį stengiamasi vaizduoti.

Egidijus Aleksandravičius
Egidijus Aleksandravičius
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)

„Vėlgi – žiūrint, kokios tos nesėkmės. Jas įvairiai galima išnaudoti propagandiniuose karuose. Bet nesėkmės susilpnintų režimą“, - sakė RESC analitikas.

Pasak jo, V. Putinas jau patyrė vieną didžiulę nesėkmę – per Krymo aneksiją ir dabartinius įvykius Donbase nuo Rusijos nusisuko didžioji dalis Ukrainos žmonių. Tačiau Rusijos žmonėms tai pateikiama kaip pergalė.

„Jeigu žiūrėti iš mūsų mąstymo pozicijų, visa Ukrainos kampanija Rusijai yra pralaimėjimas. Net jeigu jie ir okupavo Krymą ir net jeigu Krymas niekada nebus Ukrainai sugrąžintas – jie laimėjo Krymą, bet pralošė visą Ukrainą. O Ukraina jiems tikrai nebuvo pralošta. Jie tikrai turėjo ir planų, kaip Ukraino nepaleisti iš savo orbitos. O dabar jie pralaimėjo – viskas. Ne Kijeve, ne Vakarų Ukrainoje, o visoje Ukrainoje, įskaitant ir nemažą dalį to paties Donbaso, Rusija yra priešas. Ko gyvenime nebuvo – ukrainieičiai iki šiol to suprasti negali. (…) Didžioji dalis žmonių turi gimines Rusijoje, ryšiai tokie stiprūs. Bet dabar Rusija jiems yra priešas. Ne kažkoks blogasis Putinas – Rusija jiems yra priešas ir agresorius. Jie pralaimėjo – tiktai tiek, kad V. Putino režimui tai neturės reikšmės. Nes jis tai išnaudojo kaip savo pergalę ir moka tai pristatyti kaip pergalę. Ir Rusijoje tai yra pergalė“, - aiškino M. Laurinavičius.

Čia, pašnekovo nuomone, Vakarai turi puikią galimybę smogti V. Putino galybei, tačiau ja naudotis neskuba.

„Norint susilpninti, sustabdyti Rusiją, Vakarams, jeigu jie turėtų tokią strategiją, pirmu reikalu turėtų būti Maršalo plano atitikmuo Ukrainai. Jeigu mes Ukrainą iš tikro paverstume normalia, gerai funkcionuojančia europietiška valstybe – tai būtų milžiniškas smūgis V. Putino režimui. Bet ar mes turime bent jau tokių ketinimų? Aš tuo labai abejočiau“, - sakė M. Laurinavičius.

„Kadangi mes tokių ketinimų neturime, aš prognozuočiau, kad artimiausiu metu nebus tokių V. Putino pralaimėjimų, kurie galėtų jo režimą kažkaip sudrebinti“, - pridūrė jis.

Geriau alkanas ir galingas nei sotus ir vidutiniškas

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istorikas Egidijus Aleksandravičius DELFI teigė, kad rusiškas mentalitetas ir jo sąveika su V. Putino režimu – mokslinio darbo verta tema.

„Dideli tyrimai yra daryti ir daug antropologų yra kišę savo trigrašį. (…) Jeigu nori akademinės žiūros – reikia remtis antropologų tyrimais“, - teigė E. Aleksandravičius.

Žvelgiant atgal į istoriją, smarkios permainos Rusijos valdžios viršūnes dažniausiai drebindavo tada, kai pasaulinėje arenoje sušlubuodavo šalies galybė. Ar rusai – tokia tauta, kuri mieliau bus alkana, bet galinga?

„Ne vien rusai taip gali kartais pasijausti. Rytų tautos, kuriose individualizmas mažiau išreikštas, kurios sudievina labai greitai bet kokį autoritetą – jos yra linkusios gyventi tariamai idėja. Net jeigu jų autoritetai paslapčiomis drožia pinigus virš jų galvos ir veža kur nors suslėpti. Taip – tokių polinkių būta. Tai yra minios logika – minios su rusišku ortodoksizmu, su visa ta bizantine, paveldėta tradicija. Bet vis tiek tai yra labai spekuliatyvus samprotavimas“, - atsargiai svarstė E. Aleksandravičius.

Anot VDU istoriko, kultūriniai skirtumai tiek dideli, kad vakariečiai bergždžiai tikisi, jog Rusijos visuomenė į vieną ar kitą sukrėtimą reaguos taip, kaip reaguotų amerikiečiai, prancūzai ar vokiečiai.

„Rusai gali būti didelis netikėtumas vakariečiams, kurie kartais yra linkę manyti, kad rusai yra panašūs į juos, ir pagal save sprendžia. O čia gali būti kitaip. (…) Jie gali suvokti, kad visas blogis ateina iš Vakarų sąmokslo prieš juos – šventų idealų gynėjus. Ir tada galima susiveržti diržus. Nors tikrosios (nepritekliaus – DELFI) priežastys būtų ekonominė krizė, nesugebėjimas valdyti kraštą, politinio elito, susibūrusio apie Kremlių, savanaudiškumas ir t.t. Bet tokia minia manipuliuoti yra nesunku – ciniškas politinis elitas tai moka“, - dėstė E. Aleksandavičius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„Siaubo pilį“ pastatęs vienas žiauriausių žudikų padarė labai didelę ir apmaudžią klaidą įžengę į pastatą žmonės dingdavo be pėdsakų (6)

H. H. Holmesas buvo vienas iš pirmųjų Jungtinių Valstijų serijinių žudikų. Savo specialios...

Apie metro, „Hyperloop“ galime tik pasvajoti, bet laukia šis tas įdomaus (19)

Nors Lietuvoje apie itin greitą susisiekimo priemonę „Hyperloop“ ar metro kol kas galime tik...

Savaitgalio orai: nedidelė paguoda – bent jau nesušalsime (3)

Savaitgalį tikrai nesušalsime, tačiau sušlapti visgi teks, mat saulėtas dangus nelepins,...

Putino Rusija. Naujas Rusijos planas Ukrainoje - tik dūmų uždanga virš tikrųjų tikslų (73)

Rugsėjo pradžioje spaudos konferencijos metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė ,...

Planuojantiems namo renovaciją – nauji reikalavimai (68)

Nuo lapkričio 1-osios įsigaliojo keletas Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti...

Rūbinėje Adomaitis pasiekė savo: ėmėme žaisti žymiai protingiau specialiai Krepšinis.lt iš Prištinos (22)

Įsivažiavo sunkiai, laimėjo lengvai. Lietuvos krepšinio rinktinė naująsias pasaulio čempionato...

Įvardijo jautriausias Gedimino kalno vietas: taip palikti per žiemą negalima (129)

Lankytojams užvertas Gedimino kalnas virto viena didele statybų aikštele. Ant jo zuja darbininkai...

Atsistatydino Luhansko separatistų lyderis Igoris Plotnickis (192)

Prorusiškų Ukrainos separatistų paskelbtos vadinamosios Luhansko liaudies respublikos (LNR)...

Santūrus Sabonis: sunku vertinti žaidimą, kai varžovai neturi keitimų specialiai Krepšinis.lt iš Prištinos

Nors Kosovo krepšininkai antroje rungtynių dalyje nebesipriešino Lietuvos rinktinei, daryti...

Gydytoja paaiškino, kodėl net ir norėdama negali pacientui skirti tai, ko jis vertas (161)

Gydytojai norėtų nuolatos atsinaujinti savo žinias ir kelti kvalifikaciją, tačiau iš savo...