„Išvada viena – tai yra šio karo pasekmė. Nepaisant to, kokios bus galutinės išvados – tai daugiau tarptautinės teisės ar tarptautinės politikos klausimas. Bet karine prasme tai yra karinė raketa, kuri yra šio karo pasekmė. Dėl to, kad rusai atakuoja visus objektus, visoje Ukrainos gilumoje. Kad ir kieno paleista būtų, bet tai yra karinė priemonė, kuri buvo panaudota siekiant pažeisti kitą taikinį“, – „Žinių radijui“ sakė kariuomenės vadas.

Jo teigimu, situacija, kurią sukūrė valstybė agresorė, yra pavojinga, nes panašūs įvykiai gali kartotis.

„Reikia tik žiūrėti, kad ši situacija gali virsti į žymiai sudėtingesnę. Nes jei mes matome, kad sienos yra peržengiamos su kai kurių ginklų rūšimis... Kas gali garantuoti, kad kitą kartą kita raketa gali nenuskristi. Turime būti pasiruošę“, – apibendrino V. Rupšys.

Lapkričio 15-ąją Rusijos kariuomenė smogė Ukrainai stipriausią smūgį nuo karo pradžios. Priešas į Ukrainos miestus paleido apie 100 raketų. Jos daugiausia buvo nutaikytos į kritinės infrastruktūros objektus.

Šių atakų metų netoli sienos su Ukraina esančiame Lenkijos Pševoduvo kaime nukrito dvi raketos, žuvo du žmonės. Kitą dieną patikslinta, jog nors Lenkijoje nukrito Rusijoje pagaminta raketa, ji veikiausiai yra Ukrainos oro gynybos sistemos dalis. Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda žurnalistams teigė, kad greičiausiai įvyko nelaimingas atsitikimas. Savo ruožtu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtina, kad dėl Lenkiją pasiekusios raketos yra atsakinga ne jo atstovaujama valstybė.

Vis dėlto Ukraina prisijungė prie Lenkijos ir Jungtinių Valstijų atliekamo tyrimo.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)