„Visi laukiame naujų mokslo metų, ir norime jau po gana ilgo laiko tarpo, kai gyvai neteko bendrauti, susitikti su mokiniais. Mūsų didžiausias noras, kad mokslo metai prasidėję greitai nenutrūktų. Viskas raminama, vos ne stačia galva bandysime grįžti į mokyklas“, – kalbėjo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas per Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos posėdį.
Pasak profsąjungos atstovo, mokytojams yra daugybė neaiškumų dėl to, kaip praktiškai reikės įgyvendinti rekomendacijas.
„Gražiai kalbama apie srautų valdymą, bet , kaip realiai tuos srautus ypač didelėse mokyklose suvaldyti? Ar tikrai visi laiku ir pakankamai bus aprūpinti apsaugos priemonėmis? Kaip per pertraukas vyks mokinių srautų pasikeitimas? Kaip vyks maitinimas? (…)
Matome rekomendacijas, jos pakankamai plačios, ir galbūt neblogai surašytos, bet visai atskiras dalykas yra jų įgyvendinimas. Kai kurių dalykų neįmanoma įgyvendinti“, – kalbėjo A. Navickas.
Jo vertinimu, diskusija per vėlai įsibėgėjo.
„Rytoj pradedame mokslo metus, o yra savivaldybių, kurios iš skirtingų mokyklų bando organizuoti šventes. (…) Yra atvejų, kai mokiniai, grįžę iš užsienio, jau atėjo atsiskaityti skolų, ir įvyko užsikrėtimo atvejų. Kaip tas sprendžiama?“, – sakė A. Navickas.
Baiminasi dėl sveikatos
Posėdyje dalyvavusi mokytoja Jurgita Kiškienė sakė, kad daugiausiai nerimo kyla dėl sveikatos.
„Ypač vyresni mokytojai sako: „taigi mes grįžtame, ir iš karto turėsime kontaktą su labai daug asmenų“. Atsisakyta matuoti temperatūrą – per daug mokinių, nėra sveikatos specialistų, kurie užtikrintų patikrą“, – pasakojo J. Kiškienė.
Mokytoja sakė, kad vaikams planuojama temperatūrą patikrinti tik tada, jeigu kažkas pasijustų blogai.
„Man atrodo, kad kai pamatuos temperatūrą bus jau per vėlu“,– kalbėjo J. Kiškienė.
Mokytoja sakė, kad ji su kolegomis labai pasiilgusi tiesioginio darbo, tačiau nauja tvarka kelia daug streso.
Baisu dėl galimos teisinės atsakomybės
Vilniaus lopšelio-darželio „Ąžuolas“ direktorė Jolanta Tučienė pasakojo, kad jų situacija dar labiau neaiški.
„Mes esame dideliame užribyje. Daug kalbama apie mokyklas, o apie darželius nelabai užsiminta, bendrų taisyklų ikimokyklinėms įstaigoms neturime. Mums palikta laisvė (…) atliepti tėvelių poreikius, kiekviena įtaiga gali taisykles pasikoreguoti. Bet ką reiškia prisitaikyti savaip?
Antras dalykas yra teisinė atsakomybė – apie tai mūsų niekas neinformuoja. Jei galime prisitaikyti, jei turėtume atvejų ir skundų, tai atsakytume pagal teisės aktus. Visus vadovus tas labai gąsdina, nes nežinome, kas laukia, jei bus nustatytas vadovo veiksnumas arba neveiksnumas. (…) Labai pasigendame taisyklių, kurios būtų privalomos visiems darželiams“, – sakė J. Tučienė.
Kartu įstaigos vadovė pasakojo, kad ypač lopšelinėse grupėse kontaktas tarp auklėtojų ir vaikų yra labai artimas. Jos nuomone, ten darbuotojų patiriama rizika prilygsta tai, kurią patiria medikai.
„ Prie mažo vaiko neprieisi su kauke ir respiratoriais, gali išsigąsti. Iki mokyklinėje įstaigoje atstumas nebus išlaikytas. Vaikas glaudžiasi prie auklėtojos, auklėtoja – kaip mama. Kokios turi būti apsaugos priemonės, gal medicininės kaukės neužtenka, tokiame glaudžiame kontakte?“, – klausė J. Tučienė.
Vadovė taip pat pasakojo apie logopedo darbo specifiką.
„Logopedas turi tiesioginį kontaktą su vaiku, su jo galvos padargais, tai – kaip stomatologas, tas ryšys yra labai glaudus. Kokios apsaugos priemonės yra reikalingos šitam specialistui?“, – sakė J. Tučienė.
Tėvai jaučiasi atstumti
Lietuvos tėvų forumo atstovas Kęstutis Mikalajūnas pasakojo, kad iki šiol tėvai žino labai mažai, dauguma jų dar nežino savo vaikų pamokų tvarkaraščių.
„Geriausiai informuoti pirmokai, nes jie buvo gavę kvietimą susipažinti su mokytoja. Kai kurios mokyklų pasikabinę skelbimus, kad tėvai nebus įleidžiami į mokyklą, vaikai nebus išleidžiami iš mokyklos. Mes, suaugę, verčiame mokyklą kalėjimu savo vaikams. Daroma taip, kad mokiniai prastai jaustųsi“, – kalbėjo K. Mikalajūnas.
Pasak Lietuvos tėvų forumo atstovo, tuo metu, kai reikalavimai nėra aiškiai apibrėžti, daug mokyklų perlenkia lazdą.
„Kai rekomendacijos nekonkrečios, tai atsakomybė krenta vadovui. Kai nėra rekomendacijų, tai imasi griežtų priemonių – neįsileisti tėvų į mokyklą arba įsileisti tik susitarus. Tada yra jausmas, kad mūsų demokratija liko gale. (…) Tėvams rūpi – kad neįsileidžia į mokyklas, (…) jei negali įeiti, tai nežinai, kaip vaikas jaučiasi“, – sakė K. Mikalajūnas.
Pasak kalbėtojo, dalis tėvų jau ieško būdų gauti pažymas, kad nevestų vaikų į mokyklas.
„Jei mokiniai nenorės eiti į mokyklą, tada tai atsisuks prieš visą visuomenę – jei paversime mokyklą ta vieta, į kurią nesinori eiti“, – sakė K. Mikalajūnas.