Rugsėjo 1-osios išvakarėse – liūdnos prognozės: sklandus kontaktinis ugdymas gali trukti vos pusę mėnesio

„Manau, kad tokio visaverčio kontaktinio ugdymo nebus praktiškai nuo rugsėjo vidurio, nes tikrai atsiras mokinių, kurie sirgs, kuriems teks izoliuotis ir jau tada prasidės dalinai hibridinis, dalinai nuotolinis, dalinai kontaktinis ugdymas. Aišku, visi nori, kad kontaktinis ugdymas būtų visą laiką, bet gyvenimas yra gyvenimas“, – „Delfi TV“ laidoje „Delfi diena“ sakė E. Milešinas.

„Mano asmenine nuomone, kaip ir pernai panašiu laiku Vyriausybė turės priimti stipresnius sprendimus“, – pridūrė jis.

Anot E. Milešino, naujų mokslo metų išvakarėse mokytojus labiausiai neramina tai, kad planuojamas kontaktinis ugdymas nebus „visiškai kontaktinis“.

„Pagal operacijų vadovo sprendimą ir ministerijos rekomendacijas yra numatyti tam tikri dalykai, kad įvykus ligai ar reikalingai izoliacijai mokiniui turi būti užtikrinamas hibridinis mokymas, jeigu mokykloje yra galimybė. Jei tokios galimybės nėra, turi būti užtikrinamas nuotolinis mokymas, o tai reiškia, kad mokytojas turės vesti pamokas ir kontaktiniu būdu, ir, jei hibridinio būdo nėra, reikės vesti dar ir nuotolines pamokas. Tai yra dvigubas darbas. Jau nešneku apie hibridinį ugdymą, kurio mes tikrai neišvengsime. Ministerija apie papildomas lėšas tam įgyvendinti net negalvoja“, – kalbėjo profsąjungos vadovas.

Dalis bet kokiu atveju liktų mokytis kontaktiniu būdu

Tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kancleris Julius Lukošius sako, kad nors aiškesnės gairės dėl ugdymo organizavimo paskelbtos vos prieš savaitę, jos panašios į tai, kas buvo daroma pavasarį.

„Prieš savaitę atsirado operacijų vadovo sprendimai, kurie nusako labai konkrečius veiksmus, kaip turi būti užtikrinamas saugumas mokyklose. Taip, jie atsirado pakankamai vėlai, nes turėjome labai daug lūkesčių ir poreikių iš tų pačių mokyklų, jų vadovų, kaip tuos dalykus galėtume įgyvendinti geriausiai, jie teikė siūlymus“, – sakė J. Lukošius.

Julius Lukošius

© DELFI / Domantas Pipas

Vis dėlto, teigia ministerijos atstovas, ruoštis naujiems mokslo metams pradėta dar gegužę, todėl didelės sumaišties nėra.

„Paskutinę savaitę daug dalykų tapo vieši, nes ant dokumentų buvo padėtas parašas, bet kontaktas su mokyklomis, savivaldybėmis vyko jau seniai ir apie tai buvo kalbama. Tai kažkokių klausimų lavinos, kad dabar sulauktume prieš rugsėjo pirmą nėra“, – teigė jis.

Jis pabrėžė, kad vienas iš reikalavimų mokykloms yra, kad šios privalo organizuoti testavimą, tačiau atkreipė dėmesį, kad vaikai neprivalo jame dalyvauti.

„Tuo siekiama, kad tie, kurie yra nusiteikę priešiškai, pamatytų draugus, kurie reguliariai tikrinasi sveikatą ir kuriems nuo to netampa blogiau – nei jie suserga, nei kažkas atsitinka, ir tiesiog suprastų, kad tai daryti verta dėl to, kad jeigu blogės pandeminė situacija ir mes turėsime aukštą testavimo lygį, galėsime sakyti, kad klasė yra saugi ir tęsti kontaktinį ugdymą kad ir kokia situacija bebūtų“, – aiškino ministerijos kancleris.

Pasak J. Lukošiaus, net jei pandeminė situacija smarkiai pablogėtų ir tektų priimti griežtesnius ribojimus, dalis moksleivių vis tiek liktų mokytis kontaktiniu būdu.

„Tiek ikimokyklinis, priešmokyklinis, tiek pradinis ugdymas ir abiturientai nuo kitų metų vasario 1 dienos bet kokiu atveju išliktų kontakte“, – tikino J. Lukošius.

Kęstutis Mikolajūnas

© DELFI / Domantas Pipas

Mokyklose – susipriešinimas dėl testų ir skiepų

Tuo metu Tėvų forumo narys Kęstutis Mikolajūnas teigė, kad nors esminiai klausimai atsakyti, viskas vyksta paskutinėmis dienomis.

„Užjaučiu mokyklų vadovus, kurie turi įgyvendinti tas tvarkas, kurios prieš kelias dienas atsirado“, – sakė Tėvų forumo narys.

„Esminiai klausimai yra atsakyti: kad testavimas nėra privalomas, kad tai nėra sąlyga lankyti mokyklą. Tai, kad skiepai nėra privalomi, nesuteikia kažkokių lengvatų mokiniams. Ir kad vyks kontaktinis ugdymas, ko tėvai ir vaikai labai laukia. Tie pagrindiniai dalykai yra aiškūs“, – kalbėjo jis.

Pasak K. Mikolajūno, yra apie penktadalis tėvų, kurie ir dabar nevestų vaikų į mokyklas, jei būtų tokia galimybė. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad kaip ir visuomenėje, taip ir atskirose mokyklose nėra vienodo požiūrio į skiepus ir testus.

„Tas susipriešinimas, be abejo, yra ir mokyklos lygmenyje. Tikiuosi, kad pavyks susitarti ir sklandžiai atidaryti mokyklas“, – laidoje „Delfi diena“ sakė K. Mikolajūnas.