aA
Prieš 67-erius metus rugpjūčio 3 dieną Lietuva palaidojo paskutines nepriklausomybės viltis. Tokia buvo mūsų baimės, išdavysčių ir net paprasčiausio kvailumo kaina. 1940 metų liepos 30 dieną traukiniu iš Kauno į Maskvą išvažiavo kompanija, vežusi SSRS Aukščiausiajai Tarybai prašymą priimti Lietuvą į sovietinės imperijos sudėtį.
Žmogus eina uždarytu geležinkeliu Pekino priemiestyje.
© AFP/Scanpix
"Išvykdami į šią kelionę mes, Liaudies Seimo atstovai, galime pasakyti: išvažiuojame parnešti naujajai Lietuvai Stalino konstitucijos saulės", – šie jau sovietų okupuotos, bet dar galutinai neprarytos Lietuvos laikinojo prezidento žodžiai palaidojo paskutines viltis, kad šaliai pavyks išsaugoti bent jau nepriklausomybės iliuziją.

Net ir šiandien, Lietuvai skaičiuojant aštuonioliktus atkurtos nepriklausomybės metus, 1940 metų rugpjūčio 3-osios šešėlis tebetemdo mūsų gyvenimą.

Būtent šiuo "savanorišku prašymu" iki šiol remiasi Rusija, atkakliai atsisakanti kalbėti apie Lietuvos okupaciją ir jos padarytą žalą. Būtent todėl Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiomis dienomis leidžia sau ciniškai pavadinti Lietuvą ir kitas Baltijos šalis "Pabaltijo karine apygarda". O dviem "Stalino saulės" prašytojams – Petrui Cvirkai ir Salomėjai Nėriai Vilniuje iki šiol stovi paminklai. Pasak sovietinio poeto, tai buvo "liaudies pergalės diena". Kaipgi ji išaušo? Kaip anuomet gimė šis nelemtas "prašymas" ir kas tikrieji jo autoriai?

Per rinkimus aritmetikos nereikėjo

Oficialiai sprendimą prašytis į SSRS glėbį priėmė 1940-ųjų liepos 21-ąją susirinkęs vadinamasis Liaudies Seimas. Reikia pastebėti, kad "Seimas" išties buvo "išrinktas" labai greitai.

Po naktį iš birželio 14-osios į 15-ąją sovietų pateikto ultimatumo, kurį priėmęs prezidentas Antanas Smetona kartu su krašto apsaugos ministru pabėgo į Vokietiją, į Lietuvą plūstelėjo ir sovietinė kariuomenė, ir politiniai instruktoriai. Pastariesiems vadovavęs SSRS užsienio reikalų liaudies komisaro pavaduotojas Vladimiras Dekanozovas kaipmat privertė prezidento pareigas einantį ministrą pirmininką Antaną Merkį perduoti valdžią Justui Paleckiui.

Šis birželio 17-ąją sudarė naują vyriausybę, klusniai vykdžiusią visus Maskvos nurodymus. Liepos 14 dieną buvo paskelbti rinkimai į vadinamąjį Liaudies Seimą.

Tai, kaip vyko šis rinkimų farsas, į šipulius sudaužė kai kurių naivių inteligentų viltis, kad Lietuvoje esą nieko baisaus neįvyko, tik valdžia šiek tiek pasislinkusi kairėn. Sovietų paskirtas Valstybės saugumo departamento direktorius Antanas Sniečkus jau buvo patvirtinęs "priešvalstybinių partijų" – tautininkų, voldemarininkų, liaudininkų, krikščionių demokratų, jaunalietuvių, trockininkų, socialdemokratų, eserų, šaulių ir vadovybės likvidavimo planą, tad rinkimuose nebuvo leista dalyvauti ne tik dešiniesiems, bet ir A.Smetonos režimui oponavusiems valstiečiams liaudininkams. Oficialiai kandidatus iškėlė per naktį sukurta Darbo sąjunga, o mėginusieji kelti nepriklausomus kandidatus už tai netrukus sumokėjo pačią didžiausią kainą. Nenuostabu, kad tokiomis sąlygomis į Seimą buvo "išrinkti" visi 79 kandidatai. Kai kuriose rinkimų apylinkėse už juos atiduoda daugiau balsų, nei buvo rinkėjų.

Į pirmąjį posėdį paskubomis sulipdytas Liaudies Seimas susirinko jau po savaitės, liepos 21-ąją. Jis paskelbė Lietuvą socialistine sovietų respublika ir priėmė deklaraciją, kurioje Lietuva prašo ją priimti į SSRS sudėtį "sąjungine respublika tais pačiais pagrindais, kuriais įeina į SSRS Ukrainos, Baltarusijos ir kitos sąjunginės respublikos". Čia ir buvo išrinkti dvidešimt delegatų, turėjusių pristatyti Kremliaus šeimininkams "tautos prašymą".

Nepasigailėjo ir perbėgėlių

Reikia pastebėti, kad šią misiją kai kurie "delegatai" vykdė su milžinišku entuziazmu. "Mes, brangūs draugai, duodame žodį Maskvai, Lenino ir Stalino miestui, kad grįžę nesėdėsime sudėję rankų, kol galutinai nesudaužysime nors ir mažiausio dar užsilikusių buržuazinių šliužų pasipriešinimo. Mes atvešime mūsų šaliai, kaip liaudis reikalavo, didžiojo Stalino konstitucijos saulę", – iš SSRS Aukščiausiosios Tarybos tribūnos kalbėjo nuolatinis sovietų ambasados rengtų vakarėlių dalyvis "liaudies poetas" Liudas Gira.

Iš tiesų vos patenkinus Lietuvos "prašymą" prasidėjo galutinė šalies sovietizacija, kurią lydėjo represijos.

Pirmiausia buvo smogta Lietuvos kariuomenei: ginklu nepasipriešinusi okupantams, vėliau ji buvo likviduota neiššovusi nė šūvio. Jau rugpjūčio 14-ąją SSRS komunistų partijos Centro komiteto politinis biuras priėmė slaptą nutarimą "Dėl Estijos, Latvijos ir Lietuvos SSR armijų pertvarkymo". Lietuvos kariuomenės pagrindu buvo įkurtas teritorinis korpusas, kuriame įvestas karinio komisaro institutas. Korpuso vadas, buvusios Lietuvos kariuomenės generolas Vincas Vitkauskas buvo priverstas pats dalyvauti kariuomenės likvidavimo komisijoje. O jau 1941 metų gegužę pradėti naikinti buvę Lietuvos karininkai. Sovietai nepasigailėjo net tų, kurie sulaužė Lietuvai duotą priesaiką.

Tuo pat metu mėginta sunaikinti ir Lietuvos diplomatinį korpusą. Dar 1940-ųjų liepos mėnesį prosovietinės vyriausybės užsienio reikalų ministras Vincas Krėvė-Mickevičius išsiuntinėjo telegramas Romoje, Vatikane, Berne, Paryžiuje ir Stokholme veikusioms atstovybėms, tačiau dauguma diplomatų tokiam nurodymui paklusti atsisakė. Liepos 21 dieną Liaudies Seimui nubalsavus už Lietuvos prijungimą prie Sovietų Sąjungos, Lietuvos pasiuntiniai įteikė protesto notas daugumai vyriausybių, prie kurių jie buvo akredituoti.

Keršydami sovietinės Lietuvos vadovai uždraudė nepaklusniems diplomatams atvykti į Lietuvą, konfiskavo jų turtą. Daugumą diplomatinių atstovybių sovietams pavyko perimti, nes kai kurios šalys pripažino Lietuvos aneksiją, tačiau 1940 metų rugsėjo 19–25 dienomis susirinkę Romoje diplomatai konstatavo, kad tebeveikia Lietuvos pasiuntinybės Vašingtone, prie Šventojo Sosto, Buenos Airėse, Berne ir Londone. Tęsė darbą ir šiose šalyse likę konsulatai. JAV ir Vatikane Lietuvos atstovybės išliko iki pat nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais. Taigi diplomatinis korpusas liko vienintelė nepriklausomos Lietuvos institucija, pasipriešinusi sovietinei okupacijai ir aneksijai. Nei šalies politikams, nei kariuomenės vadams, nei inteligentams, nei visai visuomenei tam nepakako pilietiškumo ir drąsos.

Suomijos pamokos

Taip praėjus šiek tiek mažiau nei metams nuo Molotovo–Ribbentropo pakto pasirašymo, kurio slaptaisiais protokolais nacių Vokietija ir Sovietų Sąjunga pasidalijo Europą, Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, nuolankiai leidosi užnerti kilpą ant kaklo. Dažnai teigiama, kad nesipriešinimas buvo vienintelis būdas Lietuvoje išsaugoti lietuvius.

Tačiau tuo pačiu Molotovo–Ribbentropo paktu dvi diktatūros pasidalijo ir kitas šalis. Praėjus vos porai mėnesių nuo pakto pasirašymo, Sovietų Sąjunga užpuolė Suomiją, kuri pagal slaptuosius protokolus turėjo atitekti Maskvai. Tačiau tuomet ketvirtis milijono suomių sugebėjo sėkmingai pasipriešinti milijoninės sovietų armijos puolimui ir net jį atremti. Suomių pergalę šiame kare, be abejo, lėmė ir geresnė nei Lietuvos kariuomenės ginkluotė bei tinkama taktika. Tačiau kur kas svarbiau buvo tai, kad Suomijos politikai, karo vadai ir visa visuomenė neleido sau nė pagalvoti, jog galima nesipriešinti agresijai. Taigi tuo metu, kai sovietiniai diplomatai jau rezgė ultimatumų Baltijos valstybėms planus, o raudonosios armijos tankai jau šildė variklius žygiui į mūsų šalį, Helsinkis ir Maskva 1940-ųjų kovo 12 dieną pasirašė taikos sutartį. Po šio karo Suomija neteko dešimtadalio teritorijos ir beveik 27 tūkst. vyrų, tačiau išlaikė savo valstybingumą. Mūsų nuolankumo kaina buvo nepalyginamai didesnė.

Lietuvos nepriklausomybės praradimas

1939–08–23 SSRS ir nacių Vokietija pasidalija įtakos sferomis. Lietuva atitenka sovietams.

1939–09–01 Vokietija užpuola Lenkiją.

1939–10–10 SSRS grąžina Lietuvai dalį lenkų okupuoto Vilniaus krašto, reikalaudama leisti dislokuoti čia karines bazes.

1940–06–14 po Maskvos ultimatumo Lietuvos vyriausybė nutaria nesipriešinti į Lietuvą įžengiančiai sovietų kariuomenei. Prezidentas ir kariuomenės vadas pabėga į Vokietiją.

1940–06–17 sudaroma sovietams palanki Lietuvos vyriausybė.

1940–06–25 legalizuojama komunistų partija.

1940–07–06 priimamas rinkimų į vadinamąjį Liaudies Seimą įstatymas.

1940–07–14 rinkimuose dalyvauja tik Darbo sąjungos kandidatai. Visi jie išrenkami į Seimą.

1940–07 21–23 d. Liaudies Seimas paskelbia Lietuvoje sovietų valdžią ir priima stojimo į SSRS deklaraciją.

1940–07–30 lietuvių delegacija išvyksta į Maskvą.

1940–08–03 Lietuva inkorporuojama į SSRS.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Biurokratija trauktis nenori: išskyrė ministerijas rekordininkes ir tikras klampynes (178)

Bene visos iki šiol dirbusios Lietuvos valdžios žadėjo mažinti biurokratinį aparatą. Ne...

Niekas apie tai nepagalvojo: skyrybų atveju tektų dalintis ir kaupiamą pensiją (124)

Senatvei kaupiamos lėšos pagal įstatymą yra laikomos bendru sutuoktinių turtu, tad skyrybų...

Orai: šaltis parodys savo nagus (32)

Pirmadienio dieną iš vakarų priartės nauja kritulių zona. Debesuotumas sparčiai didės....

Protiniai dantys: kam rauti būtina, o kas tai padaręs gali smarkiai pasigailėti (24)

Vieni suaugę žmonės turi keturis protinius dantis , kitiems per visą gyvenimą jie taip ir...

Pagalvojo ne apie visus? Atlyginimas – pusantro šimto eurų mažesnis (53)

Kai garsiai buvo pristatoma mokesčių reforma, ir finansų ministras, ir premjeras pabrėžė –...

Šią naktį visas pasaulis stebėjo kruvinojo Mėnulio užtemimą (21)

Praėjusią naktį žmonės visame pasaulyje stebėjo Mėnulio užtemimą.

Ką susirgę renkasi lietuviai - žolelę ar piliulę (21)

Įpusėjus šaltajam metu laikui, kuomet vis mažiau laiko praleidžiama gryname ore ir padidėjus...

Inga Stumbrienė prisipažino: augindama vaikus darė vieną klaidą (4)

Žinoma verslininkė ir modelis Inga Stumbrienė kartu su vyru Aivaru augina berniuką ir mergaitę,...

Didžiausi grožio mitai, kuriais lietuvės vis dar aklai tiki (1)

Turėti skaisčią ir švarią odą – nelengva, o kai kuriems ir ypač sudėtinga užduotis....

Nusivylė sistema, kuri gyvybiškai reikalinga šimtams tūkstančių jaunų šeimų (6)

Vilniečių šeima labai nusiminė, kai sužinojo, kad jų dukra negavo vietos darželyje. O taip...