aA
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius penktadienį paskelbtą Konstitucinio Teismo išaiškinimą dėl vardų ir pavardžių rašymo pase vadina logišku, tačiau pažymi, kad jis neišsprendžia visų klausimų Lenkijos ir Lietuvos dvišaliuose santykiuose.
Remigijus Šimašius
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Konstitucinis Teismas, priėmęs Lietuvos lenkų mažumai svarbų nutarimą, penktadienį paskelbė, kad pavardės įrašymas nelietuviškais rašmenimis kitame paso skyriuje neprilygsta oficialiam įrašui valstybine kalba pagrindiniame lape.

"KT sprendimą vertinu kaip tokį, kuris davė atsakymą, kurio ir buvo galima tikėtis. Manau, kad jis labai dėsningas ir logiškas. Bet šnekant apie kontekstą, manau, kad jis toli gražu neišsprendžia visų klausimų, neišsprendžia to klausimo, kaip elgtis dvišalės sutarties su Lenkija kontekste ir kaip tą sutartį realizuoti", - penktadienį BNS sakė teisingumo ministras Remigijus Šimašius.

Jis sakė manantis, kad įstatymų leidėjams "vis tiek reikės pasukti galvą, kokius ženklus, įskaitant ir diakritinius, reikia įteisinti netgi ne kitame, o pagrindiniame paso lape".

"Jei originali pavardė būtų rašoma prie kitų įrašų ir nefigūruotų jokiuose oficialiuose dokumentuose ir registruose, mano nuomone, gali kilti abejonių, ar tai yra tinkamas dvišalės sutarties realizavimas", - svarstė R.Šimašius.

Lenkai teigia, kad Lietuva iki šiol neįvykdė 1994 metais pasirašytos Geros kaimynystės sutarties, kurioje esą numatyta, kad jų vardai ir pavardės turėtų būti rašomi lenkiškais rašmenimis.

R.Šimašius pažymėjo, kad Lenkijos Konstitucijoje esanti nuostata dėl lenkų kalbos nesutrukdė Varšuvai ją interpretuoti taip, kad nors ir su apribojimais bei nelabai patogi, bet šioje šalyje yra galimybė, pavyzdžiui, lietuviškas pavardes rašyti su originaliais diakritiniais ženklais.

Pasak jo, tokių galimybių reikės ieškoti ir rasti ne tik dėl dvišalės sutarties su Lenkija, bet ir dėl dalies Lietuvos piliečių "natūralių ir suprantamų interesų".

"Pavyzdžiui, jei Lietuvos pilietė yra ištekėjusi už užsieniečio, kurio pavardėje yra arba trys lotynų abėcėlės ženklai, kurių nėra lietuvių kalboje arba diakritiniai ženklai, žmogus gali turėti praktinių problemų keliauti tarp dviejų šalių, jei žmogus Lietuvos oficialiame dokumente bus įvardijamas vienaip, o kitos šalies registruose kitaip. Tapatybės problemos gali atsirasti, jei mišrioje santuokoje gimsta vaikas", - vardijo R.Šimašius.

Pasak jo, kyla klausimas, ar nereikėtų kaip ir prieškario Lietuvoje laikytis nuostatos, kad vardas užrašytas lotyniškais rašmenimis yra "žmogaus prekės ženklas", ir tai yra ne lietuvių kalbos dalykas.

Teisingumo ministras sakė neatmetantis galimybės, kad po dešimties metų Konstituciniam Teismui vėl gali tekti spręsti asmenvardžių rašymo klausimą.

"Tiesą sakant neatmesčiau tos galimybės, nes ir teisė, ir kalba yra gyvi dalykai, todėl tuos klausimus gali tekti spręsti ir ateityje. Kas yra lietuvių kalba, ar pavardės rašymas su diakritiniais ženklais atitinka lietuvių kalbos prioritetus, yra dinamiški klausimai", - teigė R.Šimašius.

Lietuvos lenkų sąjungos sekretorius Edvardas Trusevičius komentuodamas teismo sprendimą penktadienį žurnalistams sakė, kad tai yra ženklus pasistūmėjimas į priekį, tačiau lenkų tautinė mažuma norėtų, jog vardas ir pavardė originalia rašyba pase būtų rašoma taip, kad šį įrašą būtų galima naudoti viešajame gyvenime.

"Vienareikšmiškai teigiamai mes negalime jo įvertinti, kadangi buvo kalbama apie vardų ir pavardžių rašymą originalo kalba. Aš galiu pasakyti tai, kad daugelyje Europos valstybių, kurios gerbia savo tautines mažumas jie elgiasi kitaip. Jie leidžia mažumų atstovams vartoti jų kalbą viešajame gyvenime", - sakė E.Trusevičius.

Šiuo metu Seimui yra pateikti keli įstatymo projektai, pagal kuriuos dokumentuose pavardes būtų galima rašyti ne tik lietuviškai, bet ir kitais "lotyniško pagrindo rašmenimis", tačiau jie iki šiol nebuvo priimti.

Konstitucinis Teismas, penktadienį išaiškinęs prieš 10 metų priimtą ankstesnį nutarimą, teigė, kad Seimas turėtų nustatyti objektyvius kriterijus, pagal kuriuos būtų leidžiama rašyti vardą ir pavardę nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma.

Nutarime pabrėžiama, kad lietuvių kalbos rašmenis, su jų naudojimu susijusius esminius klausimus, transkripcijos principus pagal Konstituciją turi apibrėžti parlamentas arba jo įgaliota institucija.

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis penktadienį sakė, kad pasirengti nelietuviškų pavardžių rašymui ne pirmajame asmens dokumentų lape prireiktų apie 20 milijonų litų.

Pasak ministro, Duomenų išrašymo centre bei įvairiose kitose įstaigose turės būti įvesti simboliai, kurių lietuviškoje abėcėlėje nėra.

"Abėcėlė, kurią galės spausdinti duomenų išrašymo centras, dar labiau plėsis ir kainuos. Tai nereiškia vien spausdintuvo pakeitimo - svarbu galimybė ir įvesti tuos rašmenis į kompiuterinę sistemą. Reikėtų visos Migracijos tarnybos (pajėgumų - BNS) tai padaryti, ir konsulinių tarnybų užsienyje", - penktadienį žurnalistams sakė R.Palaitis.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Tymais susirgusios mergaitės mama kreipiasi į visuomenę: jei mylite savo vaikus, neleiskite šiai beprotybei tęstis (291)

„Mano vardas Gintė, esu 9 mėnesių Simonos mama. Šiuo metu esame ligoninėje, sveikstame. Jeigu...

„Brexit“ paskubino kraustynes: išvykstantys lietuviai susipakuoja ištisus butus (555)

Vis dar tvyrant chaosui dėl Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES)...

Svajonių kruizas virto baisiausiu košmaru: dužo stiklai ir 20 žmonių priešais mane tiesiog dingo (125)

Nuotraukos ir filmuota medžiaga atskleidžia, kokį siaubą turėjo išgyventi kruizinio laivo...

Meilutytė suka atgal į Los Andželą ir bandys vytis konkurentes (44)

Pasitikrinti sveikatos į Lietuvą šį mėnesį grįžusi Rūta Meilutytė netrukus pratęs...

Juodasis savaitgalis Vilniuje: nepagražinta naktinės sostinės realybė (50)

Neramus savaitgalis Vilniuje – neblaivūs vairuotojai talžė automobilius, baruose linksminęsi...

Rusija sureagavo: yra proga pataisyti santykius, bet ar Donaldas Trumpas rizikuos (83)

Rusija paragino JAV prezidentą Donaldą Trumpą pasinaudoti galimybe „perkrauti“ santykius po...

Senovinis Katalonijos miestas, kurį būtina aplankyti „Sostų karų“ gerbėjams (5)

Žirona – tai ne tik oro uosto atvykimo salė. Nedidelis oro uostas lietuviams pakankamai gerai...

Nūdienos rykštė – nevaisingumas: mokslų daktarė įvardijo pagrindines priežastis (7)

Liepą sukaks 41-eri metai pirmam po pagalbinio apvaisinimo pasaulyje gimusiam žmogui. Nors per...

Tamsaus kambario eksperimentas parodė, kad žmonės gali jausti magnetinį lauką (2)

Daug gyvūnų juda ir migruoja naudodamiesi Žemės magnetiniu lauku. Gal ir žmonės turi tokių...

Makiažo stebuklai: po specialisto prisilietimo šios nuotakos pasikeitė neatpažįstamai (51)

Jaunosios išvaizda dažniausiai tampa viena populiariausių vestuvių temų, šalia išgėrusio...