„Džiugu, kad besitęsiančias problemas bandoma rimtai spręsti, einama taško dėjimo link. Džiugina Vyriausybės politinė valia, jog rastas sprendimas, kuris nekainuotų papildomai arba kainuotų tiek, kad anksčiau reikėtų įdiegti tam tikras priemones, bet padėtų spręsti Lietuvos piliečių problemas, kai moteris, ištekėjusi už užsieniečio, staiga gauna pavardę, kurios uošviai nepažįsta, o vaikai irgi neaišku su kokiomis pavardėmis“, - kalbėjo ministras.
Anot R. Šimašiaus, dar kalbininkas Jonas Jablonskis „primygtinai ir teisingai siūlė, kad su kitomis pavardėmis savo krašte turime elgtis taip, kaip norime, kad su mūsų pavardėmis elgtųsi kituose kraštuose“.
Ministro žodžiais, doktriną dėl asmenvardžių su nelietuviškomis raidėmis rašymo KT formavo 1999 m., priimdamas nutarimą, kuris pernai buvo tik papildomai išaiškintas. Per dešimtmetį kalbininkų požiūris į lietuvių kalbą ir tai, kiek pavardės yra lietuvių kalbos dalykas, esą pasikeitė. Kitos nuomonės esą laikomasi ir dėl įvairių institucijų veiklos sutrikdymo.
„Manome, kad yra pakankamai pagrindo manyti, jog siūlomas reikalavimas atitinka Konstituciją ir kad KT nutarimas šiandien būtų kitoks.
Todėl Vyriausybė siūlo priimtą įstatymą iki įsigaliojimo duoti pasvarstyti KT, kad jis naujai įvertintų aplinkybes ir pasakytų, teisūs vieni ar kiti“, - pažymėjo R. Šimašius.
Siūlo leisti visas lotyniško pagrindo rašmenis
Kaip DELFI jau skelbė, Vyriausybė nutarė atsisakyti požiūrio, kad asmenvardžiai yra lietuvių kalbos reguliavimo dalykas, ir paruošė įstatymo projektą, kuriuo dokumentuose nelietuviškus vardus bei pavardes siūlo rašyti visais įmanomais lotyniško pagrindo rašmenimis – su w, q, x ir tokiais diakritiniais ženklais, kaip ǻ, ü ar ê.
Pasak Ministro pirmininko tarnybos kanclerio Deivido Matulionio, nelietuviškais rašmenimis asmenvardžiai galėtų būti rašomi pasuose, asmens tapatybės kortelėse ar leidimuose gyventi Lietuvoje. „Akcentuojame, kad asmenvardis – vienas iš svarbiausių žmogaus nuosavybės elementų, jo pagrindinis žymuo. Vis tik asmenvardis nėra lietuvių kalbos reguliavimo srities dalykas. Ir remiantis šiomis dviem prielaidomis mes einame toliau ir siūlome reglamentuoti pavardžių rašymą kiek galima paprastesne, liberalesne tvarka“, - pirmadienį teigė jis.
Pakeitus įstatymą pavardes asmens dokumentuose galėtų pasikeisti ir Lietuvos lenkai, jei sugebėtų įrodyti, kad praeityje jų senelių ar prosenelių pavardė buvo rašoma ne lietuviškais rašmenimis, o lenkiškais. D. Matulionio žodžiais, įteisinus tokią vardų ir pavardžių rašymą asmenvardžiai nebūtų greta perrašomi dar ir lietuviškais rašmenimis, nes esą taip nepatogiau.
Pataisos įsigaliotų nuo 2011 m., bet pereinamasis laikotarpis truktų iki 2013 m. pradžios. Tuo metu kai kurie diakritiniai ženklai būtų transkribuojami lietuviškai, tačiau vėliau būtų visiškai pereinama prie visokių tipų lotyniško pagrindo rašmenų, kurių lietuvių kalboje nėra.
Pagal galiojantį 1991 m. Aukščiausiosios Tarybos nutarimą, piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Bet viename iš nutarimo punktų numatyta galimybė asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardus ir pavardes rašyti taip, kaip parašyta tos valstybės išduotame dokumente.
Prieš dešimtmetį KT buvo konstatavęs, kad ginčytas Aukščiausiosios Tarybos nutarimo punktas dėl užsieniečių vardų ir pavardžių lietuvinimo neprieštarauja Konstitucijai. Esą jei leidus šių žmonių vardus ir pavardes Lietuvos piliečio pase rašyti kitokiais, nelietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės bei savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų, organizacijų veikla.
Pernai lapkritį KT nurodė, jog Lietuvos pase asmenvardžius galima rašyti ir originalo kalba, bet ne pagrindiniame paso puslapyje, mat jame vardai ir pavardės turi būti rašomi tik valstybine kalba.
Beje, Seimas dar 1938 m. buvo nustatęs, jog nelietuvio pavardė gali būti rašoma ir taip, kaip savo kalba rašo jos turėtojas, jei to jis pageidauja ir jei tos kalbos raidynas lotyniškas.