"Atvykau čia ne tam, kad priminčiau, jog daug lietuvių prieš šešiasdešimt metų dalyvavo Vilniuje vykusių mano brolių ir seserų žudynėse", - teigė Seime Kneseto pirmininkas, pažymėjęs, jog Lietuva "jau pripažino savo istorinę atsakomybę mano tautiečiams".
Savo ruožtu, jis pažymėjo, jog "nepriklausoma ir demokratinė Lietuva turi atskleisti savo nepagražintą praeitį ir įsigilinti į jos prasmę".
Izraelio Kneseto pirmininkas apgailestavo, jog yra manančių, kad "keturiasdešimt ar penkiasdešimt sovietinės valdžios metų gali atleisti tautas nuo jų istorinės atsakomybės".
Tuo pat metu jis gyrė dabartinį premjerą Algirdą Brazauską, kuris prieš aštuonerius metus, būdamas prezidentu, per vizitą Izraelyje atsiprašė žydų tautos už lietuvių dalyvavimą žudynėse.
"Mes, izraeliečiai, neužmiršime jo nuoširdžių ir jausmingų žodžių; neužmiršime, kaip įsimintinai prieš aštuonerius metus visos lietuvių tautos vardu jis prašė atleidimo", - teigė R.Rivlinas. Kneseto pirmininkas taip pat pareiškė, jog Izraelis neužmirš ir žydų turto grąžinimo klausimo.
"Aš taip pat turiu jums, kaip demokratiškai išrinktų narių parlamentui, visiškai paprastai pasakyti, kad Lietuvos žydų išgrobstyto turto grąžinimo keliems likusiems palikuonims, kuris jiems teisėtai priklauso, klausimas nebus išbrauktas iš mūsų šalių santykių darbotvarkės", - teigė jis.
Kneseto pirmininkas taip pat pareiškė, jog Lietuvos parlamentarai turės pasvarstyti "apie neigiamas tokių įstatymų pasekmes, kurie izraeliečiams, lietuviams bei jų palikuonims nesuteikia nuosavybės teisės ir įstatymiškai pateisina nužudytų aukų turto plėšimą".
A.Paulauskas stebisi, jog Izraelis nepastebi Lietuvos pastangų
Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas pareiškė nusistebėjimą, jog Izraelio politikai nepastebi Lietuvos pastangų atkuriant istorinį teisingumą žydų tautos atžvilgiu. Jis kalbėjo antradienį Seime surengtame posėdyje, kuriame, dalyvaujant Izraelio Kneseto pirmininkui Reuvenui Rivlinui, buvo minimos 60-sios Vilniaus žydų geto sunaikinimo metinės.
Seimo pirmininko teigimu, nepaisant nacių teroro, Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje buvo išgelbėta mažiausiai 3000 žydų. Izraelio autoritetinga holokausto tyrimo institucija "Yad Vashem" pripažino pasaulio teisuoliais - gelbėtojais jau 513 Lietuvos gyventojų.
"Ar lengva grįžti į senus įvykius, ieškoti nusikaltėlių savo tarpe, kelti skaudžius klausimus? Ne. Bet mes juos keliame, mes turime pasipriešinti nenorui apie tai kalbėti, nes nuo to, kiek mes būsime atviri sau, priklausys ir mūsų tolesnė ateitis. Todėl mes dirbame", - sakė A.Paulauskas.
Jis gyrė Lietuvos Nacionalinę Holokausto švietimo programą, kuri pripažinta pavyzdžiu jau ne vienoje pasaulio šalyje, gerai įvertino Lietuvoje įsteigtos Tarptautinės komisijos nacių ir sovietų okupacinių režimų pasekmėms tirti veiklą.
A.Paulauskas priminė, kad šimtai Lietuvos istorijos mokytojų išklausė specialius kursus kaip, dėstyti Holokausto istoriją, 25 iš jų stažavosi "Yad Vashem" institucijoje Izraelyje.
Seimo pirmininkas pabrėžė, kad šviesuomenės pastangomis per pastarąjį dešimtmetį pataisyti ir perrašyti istorijos vadovėliai, pasirodė išsamios tragedijos studijos, holokausto istorija dėstoma mokyklose, universitetuose, kariuomenės kariams ir karininkams. Lietuvoje įkurta apie kelis šimtus su žydų atminimu susijusių lankytinų vietų, atminimo lentų ir paminklų.
A.Paulauskas priminė, jog 2000-ųjų spalį Lietuva buvo viena iš Vilniaus tarptautinio forumo organizatorių, skirto holokausto metu išgrobstytų kultūros vertybių problemai. 2002-ųjų sausį Jeruzalei padovanoti 309 išsaugotos toros ir jų fragmentai, dar beveik 50 torų ir jų fragmentų bus grąžinta žydų tautai antradienį.
"Keista, bet kai kurie politikai Izraelyje nenori šių darbų pastebėti ir net ignoruoja. Šiai grupei nesvarbu, kad paskutinį dešimtmetį Lietuvoje pasirodė apie 60 knygų, skirtų Lietuvos žydų istorijai, kultūrai, kalbai, holokausto tragedijai, kad daugybę svarbių straipsnių, knygų net ir anglų kalba parašė ir išleido lietuvių istorikai, kurie nieko neslepia, o aiškinasi, kas kaltas, kas žudė, kaip tai atsitiko", - sakė Seimo pirmininkas.
A.Paulausko teigimu, holokausto istorijos tyrimai, švietimas ir aukų atminimo įamžinimas yra "kasdienio nelengvo gyvenimo dalis", kurią būtina "tobulinti, intensyvinti, diegti naujose kartose".
"Šiandien aš kalbu kaip XXI amžiaus lietuvis. Lietuvos, žengiančios demokratijos, tolerancijos keliu. Lietuvis Lietuvos, suprantančios savo praradimus, praeities klaidas, smerkiančios ksenofobiją, tautinę, rasinę, religinę neapykantą", - sakė A.Paulauskas.
Tame pačiame posėdyje Izraelio parlamento vadovas R.Rivlinas pabrėžė, jog "nepriklausoma ir demokratinė Lietuva turi atskleisti savo nepagražintą praeitį ir įsigilinti į jos prasmę".
Kneseto pirmininkas apgailestavo, jog yra manančių, kad "keturiasdešimt ar penkiasdešimt sovietinės valdžios metų gali atleisti tautas nuo jų istorinės atsakomybės".
R.Rivlino kalba Seime įvertinta nevienareikšmiai
Antradienį pasakytą Izraelio Kneseto pirmininko Reuveno Rivlino kalbą Seime dalis Lietuvos parlamentarų vertina kaip labiau subalansuotą ir nuosaikesnę už anksčiau skambėjusias, tačiau kai kurie ją vertina skeptiškai.
Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Česlovas Juršėnas BNS teigė manąs, jog kalba buvo labiau "subalansuota" negu ankstesnės Izraelio valstybės atstovų kalbos, joje įvertinti teigiami Lietuvos žingsniai.
Savo kalboje R.Rivlinas "svarbiu ir reikšmingu žingsniu teisinga kryptimi" įvardijo tai, jog prieš aštuonerius metus tuometinis prezidentas Algirdas Brazauskas nuvykęs į Izraelį lietuvių tautos vardu prašė atleidimo už žydų žudynes. Taip pat Kneseto pirmininkas gyrė Lietuvos pastangas šviesti jaunąją kartą apie Holokaustą.
"Manau, jog kalboje įvertintos visos Lietuvos pastangos atstatyti teisingumą ir pažymėtos visos tarpusavio santykių problemos, visų pirma, turto grąžinimo klausimas", - BNS sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas.
Jo nuomone, Kneseto pirmininko kalba, nepaisant kritikos, buvo "gerokai nuosaikesnė" negu 1997 metais Seime pasakyta Izraelio ambasadoriaus Odedo ben Huro kalba, kurioje buvo pareikšta, jog "daugelis lietuvių skerdė savo kaimynus žydus dar prieš savaites iki vokiečių atėjimo".
Kneseto pirmininkui baigus kalbėti Lietuvos parlamentarai jam plojo atsistoję. R.Rivlinas savo kalboje pažymėjo atvykęs ne tam, "kad primintų, jog daug lietuvių prieš šešiasdešimt metų dalyvavo Vilniuje vykusių mano brolių ir seserų žudynėse".
Jis taip pat teigė, jog nei nacių okupacijos, nei sovietinės okupacijos faktai "negali atleisti tautas nuo jų istorinės atsakomybės" bei tiesiai pareiškė, jog žydų turto grąžinimo klausimas nebus išbrauktas iš dvišalių santykių darbotvarkės.
"Jis pasakė savo nuomonę, kaip jis mato tuos įvykius. Galima suprasti. Tai buvo labai skaudi tragedija tiek žydų, tiek lietuvių tautai", - komentuodamas Kneseto pirmininko kalbą žurnalistams sakė Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.
Tuo tarpu parlamentaras Petras Gražulis Kneseto pirmininko kalbą įvertino skeptiškai, nuogąstaudamas, jog ji gali paskatinti antisemitizmą. "Ar neskatina antisemitizmo nuolatinis kaltinimas lietuvių tautai buvus žydšaudžių tauta, nesugebančia atstatyti teisingumo? Kodėl mes esame kaltesni už vokiečius?", - BNS sakė P.Gražulis.
Kneseto pirmininko kalboje jis pasigedo padėkos Antrojo pasaulinio karo metais žydus gelbėjusiems lietuviams. Tai, jog Lietuvoje nuo nacių teroro buvo išgelbėta mažiausiai 3 tūkst. žydų, savo kalboje pažymėjo Seimo pirmininkas A.Paulauskas.
Jis taip pat apgailestavo, jog "kai kurie politikai Izraelyje" nenori pastebėti Lietuvos pastangų diegiant Holokausto švietimo programas, tiriant nacių ir sovietų okupacinių režimų nusikaltimus, rengiant pasaulio litvakų susitikimus, grąžinant žydų religinėms bendruomenėms toras, įamžinant šimtus su žydų atminimu susijusių vietų.
Kneseto pirmininkas: lietuviai nesuvokia savo vaidmens holokauste
Vilniuje viešintis Izraelio parlamento (Kneseto) pirmininkas Reuvenas Rivlinas antradienį prezidentui Rolandui Paksui teigė apgailestaująs, kad lietuviai nesupranta savo vaidmens holokauste. "Deja, aš nematau, kad lietuviai suvoktų savo vaidmenį holokauste. Mes kalbėjom apie tai su Lietuvos prezidentu", - žurnalistams sakė R.Rivlinas po pokalbio su prezidentu.
R.Rivlinas teigė su R.Paksu išreiškę vieningą nuomonę, kad "ne tik nacių režimas ar fašistiniai motyvai, bet ir antisemitiniai motyvai paskatino Lietuvių tautą dalyvauti toje tragedijoje, kuri ištiko žydų tautą, ir žudynėse, kurių metu buvo išnaikinta beveik 200 tūkst. tuo metu Lietuvoje gyvenusių Lietuvos žydų".
Pasak prezidento patarėjo Eitvydo Bajarūno, susitikime su Kneseto vadovu prezidentas akcentavo, kad holokausto tragedija nėra tik žydų, gyvenusių Lietuvoje, tragedija.
"Tai yra visos lietuvių tautos tragedija, nes žydų kultūra ir istorija yra susijusi su lietuvių tautos kultūra ir istorija. Mes, lietuviai, turime patys dar geriau suprasti tą tragediją, kuri įvyko Antrojo pasaulinio karo metu", - prezidentą citavo jo patarėjas.
Prezidento ir Kneseto pirmininko susitikime dalyvavusių pareigūnų teigimu, R.Rivlinas R.Paksui paliko lankstinuką apie islamo teroristinės organizacijos "Hezbollah" beveik trejus metus įkaitais laikomus tris žydų karius ir vieną civilį, ir paprašė atsiradus progai ir kalbantis su arabų lyderiais paprašyti juos paleisti.
Žydų ir katalikų dvasininkai kalbėjo apie atgailą
Seime minint Lietuvos žydų genocido dieną, žydų ir katalikų dvasininkai iš parlamento tribūnos kalbėjo apie atgailą ir tarpusavio supratimą.
Seimo posėdyje antradienį kalbėjęs Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencijos pirmininkas Sigitas Tamkevičius dar kartą pareiškė bažnyčios apgailestavimą, jog ne visų krikščionių veiksmai Antrojo pasaulinio karo metais atitiko Kristaus mokymą.
"Būta daug krikščionių, kurie rizikuodami savo gyvybe, gelbėjo savo kaimynus žydus ir jiems padėjo. Tačiau, atrodo, taip pat tiesa, jog greta šių narsių vyrų ir moterų, kitų krikščionių dvasinis pasipriešinimas ir konkretūs veiksmai nebuvo tokie, kokie būtų buvę galima laukti iš Kristaus sekėjų", - sakė Kauno arkivyskupas metropolitas.
"Šis faktas beldžiasi į visų nūdienos krikščionių sąžines, kviesdamas atlikti atgailos aktą, labiau stengtis pasikeisti atnaujinant savo mąstymą, taip pat išlaikyti žydams padarytos skriaudos moralinį ir religinį atminimą", - pažymėjo jis.
S.Tamkevičiaus teigimu, praeities apmąstymas turi padėti mokytis tolerancijos "visiems, kurie gyvena šalia mūsų, bet kažkuo nuo mūsų ir skiriasi".
"Kai susiklosto abipusės pagarbos santykiai, joks režimas nėra pajėgus šiuos žmones padaryti priešais, juolab vieni kitų žudikais", - pažymėjo jis.
Seime kalbėjęs žydų religinės bendruomenės Chabad Liubavič rabinas Šalomas Ber-Krinskis priminė, jog tora moko atgailauti ir išpirkti savo nuodėmes, tačiau pažymėjo, jog net nuoširdžiausia atgaila neatleis už žudymą.
"Ar gali žmogus gauti atleidimą už kito žmogaus gyvybės atėmimą. Neabejotinai ne. Net nuoširdžiausia atgaila nesugrąžins mirusiems gyvybės", - sakė rabinas. Savo ruožtu, jis paragino gaivinti holokausto metais išžudytą žydų bendruomenę.
"Holokausto metu buvo žudomos žydų šeimos, mes turime jas kurti. Holokaustas sunaikino žydų švietimą ir kultūrą, mes privalome tai atstatyti. Mums reikia sukurti gyvą paminklą", - sakė jis.
Rabinas paragino nustoti rūšiuoti žmones pagal tautybes ir visiems "tvirtos moralės" žmonėms susivienyti prieš tuos, kurie naikino žydus Antrojo pasaulinio karo metais. Per nacių okupaciją Antrojo pasaulinio karo metais buvo sunaikinta maždaug 90 proc. iš 220 tūkst. Lietuvos žydų bendruomenės.
Šiemet minimos Vilniaus geto sunaikinimo 60-sios metinės. 1941 metų rugsėjo 6 dieną Lietuvą okupavusių nacių įsakymu buvo įkurtas Vilniaus getas, kuris apėmė senąsias žydų kapinės, sinagogas bei nemažą senamiesčio dalį.
Tie žydai, kurie dar nebuvo nužudyti, buvo brutaliai kišami į getus, kurie greitai tapo perpildyti, o sanitarinės ir gyvenimo sąlygos buvo nepakeliamos.
1943 metais Vilniaus geto gyventojai buvo pradėti masiškai šaudyti, po to juos laidojo septyniuose dideliuose kapuose Panerių gyvenvietėje už 10 kilometrų nuo miesto. Likusieji gyvi buvo išvežti į Estijos koncentracijos stovyklas.
Minimos Vilniaus geto sunaikinimo metinės
1941 metų rugsėjo 6 dieną Lietuvą okupavusių nacių įsakymu buvo įkurtas Vilniaus getas, kuris apėmė senąsias žydų kapinės, sinagogas bei nemažą senamiesčio dalį. Tie žydai, kurie dar nebuvo nužudyti, buvo brutaliai kišami į getus, kurie greitai tapo perpildyti, o sanitarinės ir gyvenimo sąlygos buvo nepakeliamos.
1943 metais Vilniaus geto gyventojai buvo pradėti masiškai šaudyti, po to juos laidojo septyniuose dideliuose kapuose Paneriuose, kurie yra už 10 kilometrų nuo miesto. Likusieji gyvi buvo išvežti į Estijos koncentracijos stovyklas.
Per nacių okupaciją Antrojo pasaulinio karo metais buvo sunaikinta maždaug 90 proc. iš 220 tūkst. Lietuvos žydų bendruomenės.