„Norėta kuo greičiau susitikti su Šventuoju Tėvu, bet tokio susitikimo galimybę lemia įvairios aplinkybės“, – pripažino Prezidento patarėjas Eitvydas Bajarūnas, turėdamas galvoje ir Jono Pauliaus II sveikatą.

Patarėjo teigimu, apie norą nuvykti į Vatikaną R.Paksas užsiminė kardinolui Audriui Juozui Bačkiui, taip pat Vilniuje viešėjusiam Šventojo Sosto sekretoriui santykiams su valstybėmis Jeanui Lois Tauranui.

A.J.Bačkiui artimos aplinkos atstovų teigimu, iki tol, kol į viešumą neiškilo abejotini R.Pakso ryšiai su aiškiarege Lena Lolišvili, apie Prezidento ir popiežiaus susitikimą buvo kalbėta palankiai. Dabar kalbos apie vizitą į Vatikaną aptilusios.

Popiežius Jonas Paulius II žino apie naujojo šalies vadovo ketinimus apsilankyti Vatikane. Apie tai pontifikui papasakojo arkivyskupas J.L.Tauranas.

Jei tokia R.Pakso kelionė būtų pradėta rengti dabar, viltys įžengti į Šv.Damazo kiemą, kur pontifiko svečius pasitinka šveicarų gvardiečių garbės rikiuotė, išsipildytų, matyt, tik vasaros pradžioje. Anot Vatikano kurijos šaltinių, užsienio valstybių vadovų vizitų rengimas užtrunka maždaug porą mėnesių.

Pagal susiklosčiusias tradicijas popiežius paprastai svečių nesikviečia. Užsienio valstybių vadovai, politiniai lyderiai patys pasiprašo priimami Šventojo Tėvo.

Įprastinė vizito rengimo schema tokia: valstybės vadovas apie savo norą keliauti į Vatikaną praneša savo šalies Užsienio reikalų ministerijai, pastaroji kreipiasi į ambasadorių prie Šventojo Sosto.

Diplomatas žodžiu informuoja Vatikano valstybės sekretoriatą. Ši institucija tariasi su popiežiumi ir pateikia atsakymą ambasadoriui. Tik tada prasideda tikrasis pasirengimas vizitui.

„Jokių nurodymų pateikti Vatikanui paklausimą dėl Prezidento R.Pakso vizito ambasada kol kas negavo“, – teigė „Lietuvos rytui“ ambasadorius prie Šventojo Sosto Kazys Lozoraitis.

Bet ir Šventasis Sostas kartais padaro išimčių. Išskirtiniais atvejais dėl užsienio valstybių vadovų vizitų susitariama labai greitai. Pavyzdžiui, ankstesnis Prezidentas Valdas Adamkus pokalbio su Jonu Pauliumi II laukė ne du mėnesius, o mažiau negu tris savaites.

Lietuvos diplomatai Romoje tokio žaibiško vizito priežastis aiškina popiežiaus palankumu Lietuvai. V.Adamkus savo kadencijos metu du kartus aplankė pontifiką Romoje. Vieną kartą Vatikane lankėsi ir buvęs Lietuvos vadovas Algirdas Brazauskas.

Šveicarų gvardiečiai jau daugelį metų Vatikane kasdien sveikina po kelis aukščiausiojo lygio politikus. Tiesa, pašėlusį oficialių vizitų, konsultacijų, pokalbių ritmą vis labiau reglamentuoja 82 metų Karolio Wojtylos sveikatos būklė.

Šventojo Tėvo palaiminimo po priesaikos siekia daugelis katalikiškų valstybių vadovų. Tačiau, anot K.Lozoraičio, šios nerašytos tradicijos laikosi anaiptol ne visi politikai.

Nors kasdienių vizitų ritmas Vatikane šiuo metu yra kiek sulėtėjęs, ši aplinkybė, anot ambasadoriaus K.Lozoraičio, neturėtų sukliudyti Prezidento R.Pakso ketinimams susitikti su popiežiumi.

Puikiai Vatikano oficialųjį protokolą ir nerašytas priėmimų taisykles išmanantis diplomatas paaiškino, kad esmine kliūtimi užsienio valstybės vadovui susitikti su Šventuoju Tėvu galėtų būti, pavyzdžiui, jo antroji santuoka. Antrą kartą vedusių politikų žmonoms paprastai tenka pasilikti anapus popiežiaus bibliotekos durų.

Nė vienas Vatikane „Lietuvos ryto“ kalbintas dvasininkas nesiėmė prognozuoti, ar pasaulį aplėkusi žinia apie aiškiaregės įtaką Lietuvos vadovui nesutrukdys jam pasimelsti drauge su Romos popiežiumi. Vatikanas istoriją su gruzine L.Lolišvili kol kas linkęs nutylėti, nors, be abejo, apie ją žino.

Juk arkivyskupas J.L.Tauranas Lietuvoje viešėjo būtent tomis dienomis, kai kardinolas A.J.Bačkis pareiškė savo nuomonę apie šėtonišką L.Lolišvili veiklos prigimtį. Šventojo Sosto sekretorius santykiams su valstybėmis ir Lietuvos kardinolas – seni pažįstami.

Tuo metu, kai A.J.Bačkis dirbo Vatikano valstybės sekretoriate, monsinjoras J.L.Tauranas buvo lietuvių dvasininko pavaldinys. Oficialusis Vatikanas neslepia savo kritinio požiūrio į įvairius spiritistinius ritualus, magišką žiniuonių terapiją, aiškiaregių pretenzijas į bendravimą su Dievu.