Pirmiausia premjeras susitiko su devynis narius turinčios Tėvynės sąjungos - konservatorių ir aštuonis narius turinčios Jungtinės frakcijos atstovais.
Kaip BNS sakė R.Paksas, šiuo metu opozicijoje esantys konservatoriai sutiko paremti naujos Vyriausybės programą, tačiau į formalią koaliciją atsisako jungtis.
Jungtinė frakcija, vienijanti centristus, moderniuosius krikščionis demokratus bei LLRA atstovus, ir iki šiol dalyvavo valdančiosios koalicijos veikloje.
Antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje Naujosios politikos partneriai neslėpė vilčių, kad juos gali paremti ir dalis Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) frakcijos narių.
"Be abejo, daugumos nepavyks sudaryti, bet galima būtų formuoti ir mažumos Vyriausybę. Vyksta įvairūs vidiniai procesai. Šiame kontekste ne visos galimybės dar išnaudotos", - sakė Lietuvos liberalų sąjungos (LLS) valdybos narys, Seimo pirmininko pavaduotojas Gintaras Steponavičius.
NS formaliai nenutraukė koalicijos sutarties, tačiau pirmadienį pareikalavo, kad iš savo posto atsistatydintų premjeras Rolandas Paksas. Jam atsisakius tai daryti, NS atšaukė savo deleguotus šešis ministrus.
NS lyderis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas apkaltino premjerą pažadų nesilaikymu ir prastu vadovavimu Vyriausybei.
G.Steponavičius spaudos konferencijoje pareiškė, jog premjerą norima pakeisti dėl kitų priežasčių.
"Vyriausybė nuolat jautė milžinišką spaudimą, susijusį su noru kontroliuoti finansinius srautus", - sakė G.Steponavičius, pažymėjęs, jog tai turi žinoti ir būsimieji socialliberalų partneriai.
Spaudimo šaltiniai, pasak G.Steponavičiaus, yra susiję su valstybės kontroliuojamomis įmonėmis ir noru išlaikyti įtaką šiose įmonėse.
Seimo pirmininko pavaduotojas išsamiau šia tema nekomentavo.
Koalicijos ilgaamžiškumu buvo abejojama nuo pat jos susibūrimo pernai spalį, atkreipiant dėmesį į abiejų partnerių programinių nuostatų skirtumus mokesčių ir kai kuriais kitais klausimais.
Tačiau didžiausią pleištą tarp koalicijos partnerių įvarė, kaip manoma, pradedamas kai kurių strateginių įmonių - "Lietuvos dujų" ir "Lietuvos energijos" - pertvarkymas ir privatizavimas. Manoma, kad privatizuojant "Lietuvos dujas", susikirto didžiųjų partijų finansinių rėmėjų interesai.