Prieš tai Seimo narė yra davusi tik išsamesnį interviu Rusijos propagandiniam portalui „Sputnik“, o Lietuvos žiniasklaidos atstovams tėra pasakiusi pora lakoniškų frazių, kad nesuprato, kad jai pateiktoje anketoje reikėjo nurodyti duomenis apie bendravimą su Rusijos diplomatais.
Trečiadienį paklausyti parlamentarės spaudos konferencijos Seime atėjo ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai Seime priklausantis Zbignevas Jedinskij.
„Esu nusivylusi galvojau, kad bus daugiau, bet tikiuosi, kad kiti sėdi prie ekranų“, – sakė I. Rozova, pamačiusi į spaudos konferenciją susirinkusius žurnalistus.
Ji teigė norinti paaiškinti, kas vyksta Seime.
„Seime – eilinis skandalas, ir įsivaizduoju, kad kažkam tai sukelia azartą, tuo tarpu piliečiai vis mažiau pasitiki parlamentu, nes žmonės mato tik intrigas kovoje dėl valdžios, o ne realų įstatymų leidėjų darbą“, – sakė I. Rozova.
Ji tikino pati papasakojusi VSD darbuotojams apie tą susitikimą prie kavos puodelio.
Pripažino, kad turėjo neformalių kontaktų su rusų diplomatais
Per spaudos konferenciją parlamentarė pripažino, kad turėjo neformalių kontaktų su Rusijos diplomatais, tačiau, pasak jos, jų negalima laikyti glaudžiu ryšiu.
„Svarbiausias kaltinimas man yra tai, kad nuo VSD nuslėpiau savo kontaktus su Rusijos diplomatais. Klausimas klausimyne, anketoje, skamba taip, mano manymu jis yra suformuluotas nekorektiškai: „ar Jūs palaikote asmeninius ryšius su Rusijos diplomatais?“.
Asmeniniai ryšiai, mano supratimu, tai yra labai glaudūs ryšiai, apimantys ir bendrą poilsį, draugystę šeimomis, bendras apsilankymas pirtyje. (…) Tokių ryšių su rusų diplomatais aš nepalaikiau ir nepalaikau.
Teisinga būtų buvę mane paklausti: „ar Jūs palaikėte neoficialius kontaktus su rusų diplomatais? Tada mano atsakymas būtų kitoks. Taip, aš turėjau epizodinių, nieko neįsipareigojančių, neoficialių kontaktų su rusų diplomatais“, – kalbėjo I. Rozova.
Parlamentarė bandė nureikšminti pažymos turinį. Esą per septynis jos stebėjimo metus „VSD užfiksavo du susitikimus kavinėje „Gėlių puokštė“ gimimo dienos proga, labai aptakiai pranešė apie bendravimą su Rusijos Federacijos generaliniu konsulu Malyginu, apie numanomas konsultacijas su ambasada dėl koalicijos su Lietuvos rusų sąjunga. Pažymoje minimas susitikimas su konsulu prie kavos puodelio kavinėje „Kavos namai“.
„Iš tiesų mes buvome susitikę, tai buvo vasara, tai buvo lauko kavinė, Klaipėdos miesto centre. Mes kalbėjomės apie rusų diasporos gyvenimą, ateinančius rinkimus. Pamenu, kad pasidalinau mintis apie savo rinkiminę programą. Ją kiekvienas pilietis galėjo perskaityti internete arba bet kuriame laikraštyje.
Truputį pakalbėjome apie galimus rinkimų rezultatus, kurie iš esmės visada yra tik būrimas iš kavos tirščių, tačiau pažymoje šis epizodas kažkodėl yra išskaidytas į tris atskiras dalis, ir joje pateikti trys kaltinimai: pirmas – susitikinėjo su konsulu vasaros kavinėje; antras – susipažindino su programa; trečias – prognozavo rinkimų rezultatus“, – kalbėjo I. Rozova.
Parlamentarė nesureikšmino fakto, kad bendravo vėliau iš Lietuvos išsiųstu Vladimiru Malyginu.
„Su juo bendravo pusė Klaipėdos, ir pusė Vakarų Lietuvos regiono“, – sakė I. Rozova.
Ji aiškino, kad jos sūnus gyvena ir dirba Sankt Peterburge, todėl jai esą galėjo reikėti nueiti į konsulatą dėl vizos. Parlamentarė taip pat dėstė, kad jai yra tekę tarpininkauti tarp konsulato ir Rusų kalbos mokytojų asociacijos dėl vizų pedagogams. Jie esą turėjo ir susitikimų per renginius.
„Tačiau bendraudama su rusų diplomatais visada suvokiu savo pilietinės atsakomybės ribas, ir aš niekada pati neliesdavau pavojingų temų, ir iš jų pusės nepajutau bandymų mane įtraukti į kokią nors nepatogią, jeigu žiūrėti iš valstybės saugumo pozicijų, diskusiją“, – sakė I. Rozova.
Ji sakė, kad konsulato arba ambasados poveikį sudarant Rusų aljanso ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos koaliciją „galima priskirti tik fantazijos sričiai“, o Rusų aljanso ir Rusų sąjungos sujungimu esą labiausiai buvo suinteresuoti jų rinkėjai, bet tie santykiai tarp politinių jėgų nesusiklostė.
Kalbėdama apie įtarimus, kad ji galimai prieš rinkimus prašė finansinės paramos, parlamentarė citavo jos mėgiamą Michailą Bulgakovą: „niekada nieko neprašykite, ypač iš tų, kurie yra stipresni už jus“.
Kėlė versijas dėl laiško atkeliavimo aplinkybių
Per spaudos konferenciją parlamentarė kėlė versijų, kodėl visa istorija iš viso prasidėjo.
„Šių metų birželį dalyvavau Tarptautinėje stačiatikių asamblėjoje (TSA) Gruzijoje, į kurį vykau su Seimo valdybos leidimu. Tai buvo jau mano trečia kelionė į TSA, kur aš esu eilinė narė, ir nevaidinu ten jokio rimto vaidmens. (…) Formali priežastis, kuri nulėmė šitą tyrimą – dėl mano dalyvavimo TSA. Tuo tapo Gruzijos parlamento Geogijaus Kandelaki laiškas Lietuvos Seimo nariams.
Jis yra parašytas anglų k., ir jame nėra jokių pretenzijų mano atžvilgiu. Pagrindinis šio laiško tikslas buvo pakviesti Lietuvos Seimą ateityje boikotuoti TSA darbą. Mano kolegos iš Latvijos arba Estijos panašaus laiško negavo, ir tai man leidžia įtarti, kad šį laišką kažkas užsakė, kad jį kažkokiu būdu būtų galima panaudoti Rozovos „pakabinimui“, siekiant į dienos šviesą ištraukti VSD pažymą apie mano nepatikimumą“, – kalbėjo I. Rozova.
Parlamentarė paminėjo, kad šiuo metu iš 141 parlamentaro tik 90 turi leidimą dirbti su slapta informacija, o iš 9 Seimo narių leidimas yra atimtas.
„Manau netikėtai patiems skandalo organizatoriams situaciją apsunkino tai, kad nuo pat pradžių mano pažyma nebuvo slapta. Pažymos turinys buvo žinomas daugeliui, tarp jų ir aukštas pareigas Seime bei Vyriausybėje einantiems asmenims. Apie tai žinojo beveik visi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai, neišskiriant ir pagrindinio demaskuotojo pono Kasčiūno.
Dabar jie visi turi teisintis, kodėl jie tylėjo, jei žinojo. Manau, kad priežastis yra labai paprasta: jie bijo prisipažinti, kad pažymoje su pasenusia informacija, kurioje daugiau spėlionių ne faktų, joje yra penkis kartus naudojamas žodis „galimai“, todėl ji tuo metu jiems nesukėlė jokių įtarimų, o dabar atsirado politinis užsakymas, ir tie patys žmonės tą pačią pažymą pateikia kaip tikrą bombą“, – kalbėjo I. Rozova.
Svarsto tirti Rozovą
DELFI primena, kad I. Rozova į akiratį pakliuvo po to, kai kilo klausimų dėl jos dalyvavimo ortodoksų forume Gruzijoje. Netrukus po to, aiškinantis situaciją, paaiškėjo, kad problema yra kur kas gilesnė nei tas renginys.
2017 m. I. Rozova buvo pateikusi prašymą dirbti su slapta informacija, bet jai toks leidimas nebuvo suteiktas. Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui ir pačiai parlamentarei po atlikto patikrinimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pateiktame atsakyme nurodoma, kad parlamentarė palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais diplomatinio korpuso atstovais ir jų neatskleidė.
Taip pat VSD pažymi, kad I. Rozova su Rusijos diplomatais tarėsi apie finansinę paramą parlamentarės atstovaujamam Rusų aljansui bei aptardavo galimybes Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS).
Trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) tęsia svarstymus dėl inicijuojamo tyrimo dėl parlamentarės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių su Rusijos diplomatais, kurie galimai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Posėdžio metu tyrimo projektas, pasak NSGK pirmininko Dainiaus Gaižausko, bus tikslinamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas, rašė ELTA.
Šalia I. Rozovos veiksmų NSGK taip pat planuoja vertinti, ar tinkamai į gautą Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją reagavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis bei buvęs NSGK vadovas Vytautas Bakas. Taip pat Seimo nariai aiškintųsi, ar žvalgybine informacija nebuvo manipuliuojama.
Už nutarimo projektą, kuriame siūloma tyrimą pavesti Seimo NSGK, antradienį balsavo 77 Seimo nariai, prieš buvo 4, susilaikė 12 parlamentarų.
Projekte kalbama ir apie galimybę inicijuoti apkaltą Seimo narei I. Rozovai ir kitiems parlamentarams, o tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimo NSGK iki šių metų lapkričio 6 d.