aA
Tyrimą dėl Seimo narės Irinos Rozovos ryšių su rusų diplomatais atliekantis Seimo Nacionalinis saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) į posėdį pasikvietė pačią Seimo narę bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovą europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį.
Irina Rozova
© DELFI / Josvydas Elinskas

I. Rozova į parlamentarų klausimus atsakinėjo pirmoji. Ji pasirinko jokio viešo pareiškimo komitete nepateikti.

Pirmasis klausė komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas. Jis priminė, kad VSD raštą gavo tiek I. Rozova, tiek ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Politikas klausė, ar jai buvo žinoma, kas buvo rašoma VSD rašte. Parlamentarė prisiminė, kad jos raštas neįtikino.

„Praeitų metų sausio mėnesį gavau atsakymą iš VSD. Jis buvo labai įdomus, manęs netenkino. Ten buvo labai pasenusi informacija. Atsakymas gautas 2018 metais, o informacija naudota atsakymui – 2014 metų. Paskambinau VSD direktoriui, ir pasakiau, kad netenkina. Po to mane iškvietė Seimo pirmininkas, mes pabendravome, jis pasiūlė atsisakyti tų pareigų, dėl kurių man buvo reikalingas leidimas dirbti su slapta informacija“, – praėjusių metų įvykius prisiminė I. Rozova.

„Manęs neįtikino tai, kas buvo parašyta. Nes ten buvo aprašyti kažkokie mano susitikimai, bet realių veiksmų, dėl kurių galėčiau tapti grėsme nacionaliniam saugumui, aš nepastebėjau“, – sakė parlamentarė.

Į teismą nesikreipė, nes praleido terminą

L. Kasčiūnas dar patikslino klausimą, jis klausė, kodėl ji nesikreipė į teismą dėl netinkamos išvados.

„Kada aš priėjau sprendimą, kreiptis į teismą, jau buvo praėjęs mėnuo, to padaryti nebegalėjau, praleidau terminą“, – sakė politikė.

Paprašyta pakomentuoti rašte minimą informaciją apie galimą jungimą su kitomis politinėmis jėgomis, I. Rozova prisiminė, kada pradėjo dirbti su Lenkų rinkimų akcija. Kurios lyderis trečiadienį taip pat buvo pakviestas į apklausą.

„Jokių spaudimų, ar idėjų jungtis Lenkų rinkimų akcijai ir mūsų partijai nebuvo iš kažkieno pusės. (…) Kas liečia mūsų koaliciją, mes Seime dirbome kartu su V. Tomaševskiu nuo 2006 metų, planavo toliau eiti į rinkimus 2008 metais kartu su K., Prunskienės partija, mums buvo pasiūlyta vieta, kuri neatitinka mūsų lūkesčių, mes nusprendėme bandyti sujungti savo jėgas ir kartu“, – prisiminė ji, pridurdama, kad ir po nepavykusių rinkimų dirbo kartu.

D. Gaižauskas priminė apie VSD pateiktą informaciją apie 2011 metų įvykius.

„2011 metais kartu Rusų aljanso bendražygiais aktyviai bandė įtraukti Rusijos ambasados diplomatus, kad būtų „įtakojamas politinių koalicijų formavimas Vilniaus miesto savivaldybės koalicijos formavime“, – sakė D. Gaižauskas.

L. Kasčiūnas sureagavo į I. Rozovos sprendimą nesikreipti į teismą dėl jos manymu, netinkamos VSD išvados.

Rozova apie gautą VSD išvadą: manęs neįtikino
© N. Jankausko nuotr.

Kreipėsi pagalbos į ambasadą

„Kai VSD neišduoda leidimo, ji yra pasirengusi savo argumentaciją ir poziciją ginti teisme. Tai reiškia, kad Seimo pirmininko laiškas, kuris atėjo, buvo tik ledkalnio viršūnė, yra daugiau informacijos, informacija teisme galėtų būti labiau atskleista. Kadangi jūs nesikreipėte į teismą, tai atėjo pas mus šis klausimas. (…) Dėl 2011 metų koalicijos formavimo Vilniuje, jūs kreipėtės į Rusijos ambasadą. Jums atrodo normalu kreiptis dėl tokių klausimų kreiptis į Lietuvai nedraugišką šalį, kad ji galėtų paveikti kitą jėgą?“, - klausimą politikei pateikė komiteto narys L. Kasčiūnas.

„Priešiška valstybė Rusija buvo paskelbta kiek vėliau nei 2011 metais, gal jūs turite kitais metais. Gal tai buvo neapgalvotas sprendimas. Bet mes buvome labai apsimetę ir mums buvo gėda ir prieš mūsų partnerius ir rinkėjus“, - sakė politikė.

„Jūs kai kreipėtės į Rusijos ambasadorių, ko jūs tikėjotės?“, – dar klausimą papildė V. Bakas.

„Tai buvo naivus žingsnis, mes tikėjomės, kad tie žmonės grįš į savo vietas“, – aiškino ji.

D. Gaižauskas vėl klausė apie Seimo pirmininko indėlį šioje istorijoje. I. Rozova dar kartą prisiminė pokalbį su V. Pranckiečiu.

„Taip susitikimas buvo, po kelių savaičių nuo gautos pažymos. (…) Mes pabendravome, peržiūrėjome tą visą pažymą. Ir kaip jau sakiau, jis pasakė, kad jo manymu, kad čia nėra nieko rimto, ir mano tokia nuomonė, kad pažymoje daugiau spėlionių nei faktų. (…) Jis man pasakė, kad turiu atsisakyti tų pareigų, viskas“, – kalbėjo ji, pridurdama, kad toliau su V. Pranckiečiu nesikalbėjo.

Kitas klausimas I. Rozovai buvo apie tai, ar kalbėjosi su savo frakcija šia tema.

„Taip, pasakiau, frakcijos seniūnei. Mes aptarėme ir kadangi buvo priimtas mano sprendimas, viskas tuo ir baigėsi“, – sakė ji, pridurdama, kad šią situaciją aptarinėjo frakcijos posėdyje.

I. Rozova prisiminė ir DELFI platintą informaciją apie tuos, kurie informaciją apie politikę ir jos ryšius žinojo. Jos teigimu, niekas jokių veiksmų ir nesiėmė, nes kaltinimai menki.

„Man kyla klausimas, kodėl visi tylėjo, jūs L. Kasčiūnai, Prezidentūra, Vyriausybė ir taip toliau. Manau, kad dėl to ir tylėjo, nes nematė rimtų priežasčių kažkokius veiksmus prieš mane vykdyti“, – tikino I. Rozova.

Tai prašė informacijos ar ne?

Klausiama, su kokiais rusų diplomatais ji bendravo ir kokie ryšiai siejo, I. Rozova pavardžių nevardino, tik teigė, kad tai buvo ambasados arba konsulato darbuotojai.

„Tai buvo oficialūs priėmimai, ar konsulate, ar ambasadoje, ir kas susiję su pagrindiniu klausimu dėl savo asmeninių ryšių – aš iki šiol esu įsitikinus, kad asmeninių ryšių aš neturėjau ir nepalaikiau su Rusijos federacijos diplomatais“, – tvirtino I. Rozova.

Anot jos, ji su rusų diplomatais susitikdavusi darbo pietų, o jų nelaikanti asmeniniais ryšiais. „Asmeniniai ryšiai yra drauge keliauti, bendrauti, draugauti šeimomis“, – sakė parlamentarė.

Tačiau I. Rozova patvirtino, kad susitikimuose su rusų diplomatais konsultavosi dėl savo sūnaus medicinos studijų Rusijoje, tačiau teigė, kad „jokių paslaugų ar jokios informacijos iš manęs neprašė po to“.

Kalbėdama apie kontaktus su išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu, I. Rozova tvirtino neįtarusi, kad jis galėjo dirbti po diplomato priedanga.

„Aš negaliu įvertint V. Malygino, kad jis kažkuo kaltinamas, aš sužinojau, kaip ir visi piliečiai, iš spaudos. Jis buvo Rusijos konsulas Klaipėdoje, mes turėjome susitikimų skirtinguose renginiuose, koncertuose, parodų atidarymuose“, – kalbėjo I. Rozova.

„Nebuvo pokalbių su diplomatais, dėl kurių gali kilti kažkokių abejonių mano atžvilgiu, aš puikiai suprantu savo pilietinę atsakomybę, ką ir su kuo galiu kalbėti“, – kalbėjo I. Rozova.

Konservatorius Arvydas Anušauskas tikslinosi, ar Rusijos diplomatai neprašė iš jos jokios informacijos?

„Ar su jumis savo iniciatyva Rusijos diplomatai mezgė kontaktus? Jūs paminėjote, kad visi susitikimai buvo neįpareigojantys“, – klausė A. Anušauskas.

„Kartais tai buvo (…). Noriu pasakyti dar kartą, buvo, gėrėm kavą, sėdėjom miesto centre. Klausykite, jei tai būtų kažkoks slaptas susitikimas, jis nebūtų miesto centro kavinėje. Dar kartoju, kad jokios informacijos iš manęs neprašė“, – teigė parlamentarė.

L. Kasčiūnas tikino, kad nesupranta, kaip nieko blogo I. Rozova nemato tame, kad su Rusijos ambasados darbuotojais aptarinėjo savo sūnaus studijų klausimus.

„Dėl savo 4 vaikų aš daryčiau viską, bet vargu bau, ar aš kreipčiausi į priešiškos valstybės ambasadą dėl tam tikrų privilegijų. Ne visi turbūt galėtų pasinaudoti tokiu statusu, kaip jūs, politikė, kreiptis dėl savo vaikų. (…) Vieni eina pagal programas, kiti eina turėdami iš savo politinio statuso, bando juo pasinaudoti. Ar neatrodo, kas jūs pasinaudojote savo statusu ir susiformulavo ryšys?“ – klausė L. Kasčiūnas.

I. Rozova teigė, kad ji turėjo stengtis dėl savo vaiko, kuris studijavo Rusijoje.

„Kaip sakėte, jūsų sūnus įstojo ir į mokymosi įstaigą Lietuvą. Tai pasirinkimas tas, kad Lietuva suteikė jūsų sūnui, Lietuvos piliečiui, nemokamai studijuoti jūs vis tiek pasirinkote jam išvažiuoti į Rusiją, galit paaiškinti“, – klausė D. Šakalienė.

I. Rozova sakė, kad sūnus labai norėjo pamatyti savo protėvių šalį, tai buvo jo pasirinkimas.

D. Gaižauskas I. Rozovos konkrečiai prašė nurodyti su kokiais Rusijos diplomatais bendrauja. Jis tikino, kad NSGK turi informacijos apie bene 100 skirtingų susitikimų.

I. Rozova stebėjosi, kad net 10 negalėtų išvardinti, o ką jau kalbėti apie 100.

Nesuteikė leidimo dirbti su slapta informacija

DELFI primena, kad tyrimą dėl I. Rozovos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais atliekantis komitetas spalio pabaigoje baigė Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovų apklausas, tuomet dėl biudžeto svarstymų buvo padaryta pertrauka.

Komentuodamas kvietimą V. Tomaševskiui komiteto vadovas tvirtino, jog taip nusprendė kiti NSGK nariai, jis Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovą būtų kvietęs vėliau, po I. Rozovos ir kitų politikų apklausų.

Tyrimas inicijuotas paaiškėjus, jog 2018 metų sausį Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis gavo VSD pažymą apie parlamentarę. Joje rekomenduota neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

Dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.

Parlamentarė I. Rozova laikosi pozicijos, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.

Seimas NSGK taip pat pavedė atlikti tyrimą politikų, disponavusių informacija apie I. Rozovą, veiksmų. Komitetas aiškinsis, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I. Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas V. Pranckietis, kiti informaciją gavę Seimo nariai.

Seime I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
2.3333

Top naujienos

Lietuvė išbandė karališką kelionę traukiniu po Airiją: čia keleiviai prabanga kabina šaukštais (30)

Kai Dublino geležinkelio stotyje sustoja prabangusis „Grand Hibernian“, visų perone esančių...

Eksperimentuos su moksleiviais: ikimokyklinis ugdymas – nuo 5, pirma klasė – nuo 6 metų (154)

„Nesame beviltiški autsaideriai. Nesame šiame klube blogiausi“, – po penkiolikmečių tyrimo...

Užkalni, kiek tu gali valgyti? (216)

Turiu gyvenime kelias pramogas, ir viena jų yra rašyti apie maistą, nes rašyti man net labiau...

Rimvydas Valatka. Prezidentas futliare (130)

Stojo ketvirtieji Lietuvos labą nušvilpusio lizinginio Karbauskio premjero metai. Gandrai ir...

Pirkėjai pamiršta turgelius: iš rinkos išstumia prekybos tinklai (43)

Turgaus pardavėjui jau nebeužtenka paprasto prekystalio ir stogelio nuo lietaus. Kad išsilaikytų...

Kraupi avarija Vilniuje: žuvo perėja ėjęs vyras uždarytas eismas (76)

Vilniuje per avariją žuvo vyras. Avarijos vietoje pareigūnai uždarė eismą.

Gyvai / „Betsafe-LKL“ rungtynės: „Žalgiris“ – „Šiauliai“ tiesioginė vaizdo transliacija (44)

Eurolygoje į pralaimėjimų liūną patekęs Kauno „Žalgiris“ prieš kitos savaitės mūšius su...

Leonid Bershidsky

Ką tik išverčiau „1984“ į rusų kalbą. Dūstu, man trūksta oro... (3)

Šiais metais gyvenau keturis dusnius mėnesius su George Orwello knyga „1984“. Nesupratau, į ką...

Prieš didžiąsias šventes Anglijoje dingo lietuvis, artimieji prašo pagalbos (20)

Prieš didžiąsias metų šventes socialiniame tinkle ir Anglijos lietuvių feisbuko grupėse plinta...