Ilgai Kauno rotušėje karaliavusiam, išskirtines darbo sąlygas turėjusiam ir politikų globotam fotografui bei verslininkui Viktorui Vėberiui artėja liūdnos dienos.
Rotušėje patalpas savo įmonei už simbolinę sumą iš Savivaldybės nuomojusiam jaunavedžių fotografavimo verslo magnatui teks ieškoti, kur persikelti.
Kauno savivaldybės taryba praėjusią savaitę priėmė sprendimą nutraukti nuomos sutartį su dviprasmiškai vertinamu kauniečiu. Šiam sprendimui oponavo tik keli politikai, kuriuos su V. Vėberiu tikriausiai sieja bičiuliški santykiai.
„Pagaliau užteko valios tvarkai Rotušėje įvesti. Kur tai matyta – privačiai bendrovei be jokio konkurso buvo išnuomotos patalpos, ponas V.Vėberis jautėsi tarsi Rotušės šeimininkas. Fotografų ir muzikantų paslaugos jaunavedžiams buvo siūlomos, peržengiant elementaraus mandagumo ribas. Ne paslaptis, kokios partijos atstovai globojo V.Vėberį, juk be stipraus politinio užnugario gyventi susikūrus beveik monopolines sąlygas neįmanoma“, − leidiniui „Savaitraštis Kaunui“ sakė vienas Kauno savivaldybės tarybos narių.
Rotušė atvers duris visuomenei
Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas patikino, kad patalpų sutartis su V. Vėberio įmone nutraukiama nusprendus pakeisti reprezentacinių rūmų paskirtį.
Jei iki šiol Rotušėje vyko tik santuokų ceremonijos, oficialūs miesto renginiai, taip pat valdančiojo elito vakarėliai – nuo gruodžio pradžios istorinis pastatas taps atviras visuomenei: Rotušėje ketinama įkurti Kauno miesto muziejų.
Nemažai nekilnojamojo turto valdantis miesto muziejus lig šiol glaudėsi Kauno arkivyskupijos kurijai priklausančiame pastate M.Valančiaus gatvėje, kuriame yra gyvenęs kardinolas V. Sladkevičius. Tame pačiame pastate veikia ir šviesaus atminimo bažnyčios hierarcho memorialinis muziejus.
Baigiantis nuomos sutarčiai su kurija, Kauno savivaldybės administracija ėmė desperatiškai ieškoti naujų patalpų. Būta minčių muziejų perkelti į ištuštėjusius Centrinio pašto rūmus, tačiau dėl didelių išlaikymo kaštų šios idėjos teko atsisakyti.
Galiausiai žvilgsniai nukrypo į Kauno savivaldybei priklausančią Rotušę. Nutarus jos erdves atverti visuomenei ir čia įkurti muziejų, į kitas patalpas bus perkeltas Rotušėje veikiantis Civilinės metrikacijos skyrius.
Tačiau susidurta su keistu „įnamiu“ − nuo sovietmečio Rotušėje įsikūrusiu, lig šiol savo įmonei patalpas iš Savivaldybės be konkurso nuomojančiu verslininku V. Vėberiu. Nuomos sutartis galiojo dar dvejus su puse metų, tačiau fotografui ir jo darbuotojams teks išsikelti iki gruodžio mėnesio.
Jaunavedžiai tuoktis galės
„Savivaldybės tikslas – Rotušę „atidaryti“ visuomenei, visas jos erdves atiduoti muziejui. Todėl keista, kad čia be jokio konkurso patalpas ilgus metus nuomavosi fotografas. Nesuprantu, kodėl šis žmogus turi būti išskirtinis“, − stebėjosi Savivaldybės administracijos vadovas G.Petrauskas.
Prieš kelis metus Kauno miesto savivaldybės teisininkai politikams buvo pateikę išvadą, kurioje kvestionuotas verslininko įsikūrimas Rotušėje. Pagrindiniu argumentu tapo faktas, kad privačios bendrovės savininkui be konkurso suteiktos išskirtinės sąlygos plėtoti verslą užimant išskirtinę poziciją miestui priklausančiuose istoriniuose rūmuose.
Kauno savivaldybės administracijos direktorius minėjo, kad V. Vėberis iš Kauno rotušės iškraustomas, nes visą pastatą nuspręsta perduoti muziejui.
Išsikelti teks net tik išskirtines darbo sąlygas turėjusiam, Rotušės uzurpatoriumi Savivaldybės kuluaruose neretai vadinamam verslininkui V. Vėberiui. Patalpas turės apleisti ir Civilinės metrikacijos skyrius, nors jo darbuotojai Rotušėje toliau tuoks jaunavedžius.
„Santuokų ceremonijos Rotušėje vyks ir toliau. Skirtumas tas, kad kiekvienas žmogus nuo gruodžio 1-osios galės ateiti ir susipažinti su istoriniu pastatu, kur bus įrengtos ekspozicijų salės. Lankytojai galės apžiūrėti viską – nuo rūsių iki bokšto“, − sakė Kauno savivaldybės administracijos vadovas.
Lengvai pasiduoti neketina
Verslininkas V. Vėberis „Savaitraščio Kaunui“ žurnalistui tikino Rotušėje dirbantis nuo 1978-ųjų ir išsikelti iš patalpų lengvai neketina.
Dviprasmiškai vertinamas verslininkas minėjo pažįstantis nemažai įtakingų Kauno politikų, todėl sakė ieškosiąs būdų ir ateityje naudotis Rotušės patalpomis.
V. Vėberis tikino didžiai nusipelnęs miestui – fotografijose įamžinęs gausybę oficialių renginių, investavęs į Rotušės infrastruktūrą. Verslininkas nesikuklino: pareiškė pats inicijavęs Rotušės atvėrimą visuomenei, organizuodavęs pačias įvairiausias atrakcijas šv. Kalėdų laikotarpiu.
„Ketvirtą sezoną dirbo Kalėdų senelis, per sezoną čia apsilankydavo 50–60 tūkstančių žmonių. Kai kam Kultūros skyriuje tai nepatiko“, − sakė verslininkas V. Vėberis.
Verslininkas sakė kol kas nenorintis bylinėtis su Savivaldybe, nors teigė, kad jo teisininkai jau skuba ruošti dokumentus.
„Tai − labai grubus teisės pažeidimas, nes sutartis nutraukta iki jos pabaigos likus dvejiems su puse metų. Juk aš investavau į patalpų remontą, moku darbuotojams atlyginimus, taip pat turiu įsipareigojimų jaunavedžiams. Jei mane iškels iš šių patalpų, neteksiu galimybės teikti kokybiškas paslaugas“, − sielvartavo verslininkas.
Paklausas, ką galvoja veikti ateityje, V. Vėberis užsiminė sieksiantis ir toliau plėtoti jaunavedžių fotografavimo verslą Rotušėje, nors Savivaldybės taryba ir nutraukė patalpų nuomos sutartį. Jis sakė bandysiąs kalbėti su Kauno miesto muziejaus vadove Rita Garbaravičiene ir prašysiąs, kad įmonei ir toliau būtų leista likti Rotušėje.
V. Vėberio planus išlaikyti uzurpuotas pozicijas Savivaldybės administracijos vadovas G.Petrauskas vertino ypač skeptiškai.
„Tiek metų V. Vėberis dirbo išskirtinėmis sąlygomis, be konkurso gavęs Rotušės patalpas. Pagaliau atėjo laikas komerciniais pagrindais surasti naujas patalpas savo verslui“, − sakė G.Petrauskas.
Rotušės istorija − įspūdinga
Rotušė pradėta statyti 1542 m., pagal architekto B.Choinauskio projektą. Manoma, kad 1562 m. ji buvo vienaukštė, trinavė, be bokšto, netinkuotais fasadais, skliautuotais rūsiais. XVI a. antrojoje pusėje pastatytas antrasis aukštas, iš rytų pusės pristatytas aštuonaukštis bokštas. Pirmojo aukšto patalpos pritaikytos prekybai ir kalėjimo sargybai, antrojo – magistratui, teismui, kanceliarijai, iždui, archyvui, bokšto rūsiai – kalėjimui, kiti rūsiai – prekėms laikyti.
1771–1780 m. , pagal architekto Jono Matekerio projektą, Rotušė vėl rekonstruota: pastatas paaukštintas, išmūryti nauji karnizai, gotikinis bokštas iš išorės suskaidytas į penkis tarpsnius ir užstatytas šeštasis, perplanuotas vidus.
1824 m. buvusioje Rotušėje įkurta stačiatikių cerkvė, vėliau – artilerijos šaudmenų sandėlis.
1838 m. Rotušė pritaikyta laikinajai caro rezidencijai. Tada pastatas įgavo klasicizmo bruožų.
1850 m. bokšte įrengtas ugniagesių stebėjimo punktas, 1860–1869 m. Rotušėje veikė teatras, 1869−1944 m. – Kauno miesto savivaldybė, po Antrojo pasaulinio karo – Centrinio valstybinio archyvo Kauno filialas.
1951–1960 m. pastatas atiduotas Kauno politechnikos instituto Statybos fakultetui. 1932-aisias − Rotušės aikštės ansamblis pertvarkytas.
1967 m. gegužės mėnesį pristatytas projektas Rotušės restauravimui ir pritaikymui Santuokų rūmams. 1968–1973 m. pastatas restauruotas (projekto autorius − Žibartas Simanavičius).
Nuo 1974 m. pirmojo ir antrojo aukštų patalpos pritaikytos Santuokų rūmams, o pastato rūsiai – Keramikos muziejui. 2003 m. spalio 9 dieną Kauno rotušė įtraukta į Lietuvos kultūros paminklų sąrašą.
2005 m. Rotušė buvo kapitaliai remontuota. Darbų imtis reikėjo, nes prieš 30 metų pastatas buvo nudažytas jugoslaviškais sintetiniais dažais, kurie gerokai pakenkė išorinių sienų būklei. Po šiais dažais sienų tinkas pradėjo drėkti, pelyti ir trūkinėti. Restauruojant, seni dažai nuo pastato fasado buvo šalinami mechaniškai.
Parinkta balto dramblio kaulo atspalvio spalva, kuri yra artimiausia originaliai Kauno rotušės spalvai. Taip pat pakeisti langai, durys ir lietvamzdžiai, suremontuotas bokšto laikrodis, atnaujinta vėtrungė.