Per gaisrą neteko ir stogo virš galvos, ir turto
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmus apskundė Lietuvos ir Vilniaus romų bendrijos pirmininkas Stepas Visockis. Anot jo, sudegė taboro gyventojai R. B. priklausęs būstas, todėl moteris su dviem anūkėmis nebeturi kur gyventi. Moteris buvo įrašyta į eilę socialiniam būstui gauti ir, nors pateikė savivaldybei reikiamus dokumentus, nei atsakymo, nei informacijos apie jos prašymo nagrinėjimą negavo.
Būsto netekusios moters gyvenamoji vieta deklaruota Vilniuje, S. Dariaus ir S. Girėno g. esančiame tabore. Nekilnojamojo turto registro duomenys rodo, jog tuo pačiu adresu įregistruoti 139 statiniai, iš kurių 43 yra gyvenamieji pastatai. Daiktinės teisės į juos nėra įregistruotos, nurodytas tik vieno gyvenamojo namo ir jo priklausinių naudotojas.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Dastikas kontrolierei patvirtino, kad moters šeima nuo 2004 m. gruodžio yra įrašyta į bendrąjį sąrašą socialinio būsto nuomai. Dabar sąraše ji – 911-oji.
Šį birželį įsiliepsnojęs gaisras pelenais pavertė R. B. būstą su visais jame buvusiais daiktais. Po poros savaičių romė kreipėsi į savivaldybę, prašydama išimties tvarka skirti socialinį būstą. Prašyme moteris nurodė auginanti dvi anūkes, esanti vienos iš jų – nepilnametės globėja.
Skyrė 2 tūkst. Lt pašalpą>
Socialinių reikalų departamentas paprašė Naujininkų seniūnijos kartu su savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ atstovu apžiūrėti gaisro vietą ir įvertinti būsto tinkamumą gyventi. Seniūnija netrukus atsakė, kad dalis gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi vertinimo komisijos narių atsisakė dalyvauti statinio patikrinime. Jie pasiteisino, esą vienintelė komisijos funkcija yra nustatyti teisėto statinio ir įrengtų patalpų tikimą arba netikimą gyventi. Gaisro nusiaubtas būstas esą nebuvo įteisintas, todėl komisija negalėjo jo įvertinti.
Tai padarė pats Naujininkų seniūnas V. Nalivaika – liepos pabaigoje apžiūrėjęs gaisro vietą jis įsitikino, kad vietoj statinio likusi tik apdegusi siena ir nuodėgulių krūva. Seniūnas taip pat nurodė, kad dieną R. B. dirba ir maitinasi Romų visuomenės centro patalpose, o naktį su anūkėmis glaudžiasi kitame statinyje, kuri gyvena šešių asmenų šeima. Kalbėdama su juo, moteris paprašė skirti laikiną socialinį būstą su daliniais patogumais. Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus Vienkartinių pašalpų komisija, sutiko skirti padegėlei tik 1950 Lt pašalpą.
Gyvenamąją vietą tabore yra deklaravę 562 asmenys, įskaitant ir šios romės šeimą. Tačiau sostinės vicemeras Stanislovas Šriūbėnas nurodė, kad minėtu adresu S. Dariaus ir S. Girėno g. asmeninės nuosavybės teise įregistruotų statinių nėra. Moteriai buvo paaiškinta, kad išnuomoti laikiną socialinį būstą nėra teisinio pagrindo, mat patalpos jai nepriklauso. Formaliai žiūrint absoliuti dauguma statinių tabore yra neteisėti.
Įstatymas liepia socialinį būstą padegėliams skirti be eilės
Tyrimo išvadose V. Pilipavičienė konstatavo, jog surinkta informacija neleidžia abejoti, kad romės būstą kartu su jos ir anūkių daiktais sunaikino ugnis.
Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatyme nurodyta, kad socialinis būstas nuomojamas laikantis eiliškumo, išskyrus tam tikrus atvejus. Be kita ko, šie būstai gali būti skirti neįrašytiems į atitinkamus sąrašus asmenims, kurie neteko būsto dėl gaisro, potvynio, stipraus vėo ar kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių.
Sostinės taryba yra patvirtinusi tvarką, kurioje taip pat teigiama, kad laikinas socialinis būstas gali būti išnuomojamas asmenims, per gaisrą netekusiems namų.
„Nė viename iš teisės aktų nėra nustatyta, kad laikinas socialinis būstas išnuomojamas tik tuo atveju, kai asmuo dėl gaisro netenka jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusio būsto“, - pažymėjo V. Pilipavičienė. Tai reiškia, kad romė patenka į asmenų, kuriems laikinas socialinis būstas išnuomojamas išimties tvarka, kategoriją.
Pasak kontrolierės, savivaldybės atsisakymas patenkinti R. B. prašymą dėl to, kad sudegęs būstas jai nepriklausė, yra nepagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl neatitinka galiojančių teisės normų.
V. Pilipavičienė atkreipė dėmesį, kad atsakymas į romės prašymą buvo pateiktas ne per 20 darbo dienų, kaip reikalauja įstatymas, o beveik po trijų mėnesių – jau skundo tyrimo metu. Todėl valdininkų veiksmus ji įvertino kaip biurokratizmą, kuomet laikomasi nereikalingų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinamos procedūros, ir R. B. teisės į gerą viešąjį administravimą pažeidimą.
Kartu kontrolierė rekomendavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui Vytautui Milėnui iš naujo išnagrinėti romės prašymą išnuomoti jai laikiną socialinį būstą.