Bendrovė „Disona“, kuriai priklauso Vingio parke esanti kavinė „Lakštingala“ teisme nepripažįsta Saichos M. ieškinyje išdėstytų argumentų ir neigia bet kokią diskriminaciją dėl tautybės. Todėl bendrovė teisme sieks, kad romės ieškinys būtų atmestas kaip nepagrįstas bei kad dėl savo teisių kovojanti moteris atlygintų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Bendrovei „Disona“ atstovaujantis advokatas M. Balevičius pabrėžė, kad kol kas teismui nėra pateikta duomenų, jog Saicha M. yra romų tautybės.
„Bendrovė „Disona“ niekada nediskriminavo kitų tautybių asmenų, - pabrėžė M. Balevičius. - Bendrovė į bylą yra pateikusi duomenis, kad joje dirba 28 procentai ne lietuvių tautybės asmenų. Manau, kad vien šis faktas parodo, jog iš piršto laužtas ieškinys dėl diskriminacijos“.
Saichos M. istorija Romų visuomenės centras susidomėjo, kai moteris paprašė tarpininkauti ieškant darbo. Darbo biržoje užsiregistravusi moteris buvo nuvykusi pas kelis rekomenduotus darbdavius, tačiau visose įstaigose jai buvo atsakyta neigiamai.
Apie galimus pažeidimus buvo informuotas Žmogaus teisių stebėjimo institutas, kurio specialistai nusprendė taikyti pasaulyje praktikuojamą testavimo modelį – į darbą siūlančią bendrovę nusiųsti romų ir tradicinės tautybės asmenis.
Iš Darbo biržos gavusi pranešimą, jog sostinės bendrovei „Disona“ reikalinga indų plovėja, Saicha M. praėjusių metų lapkričio 6-ąją telefonu susisiekė su būsimais darbdaviais. Šie moterį pakvietė atvykti į biurą – romė netrukus jame pasirodė.
„Kai tik atėjau, mane apžiūrėjo nuo galvos iki kojų“, - antradienį teisme DELFI pasakojo Saicha M. Pasak jos, „Disonos“ darbuotoja iš karto pasidomėjo, ar ši negyvena tabore, o kai išgirdo teigiamą atsakymą, iš karto atkirto, kad jau nėra laisvų vietų.
„Pažiūrėk, ji dar lietuviškai išmoko kalbėti“, - romės teigimu, pašiepė viena biuro darbuotojų.
Įdarbinimui pasipriešino visas kolektyvas
Kadangi Saichai M. buvo atsakyta neigiamai, Žmogaus teisių stebėjimo instituto darbuotojai iš karto kreipėsi į antstolį ir paprašė užfiksuoti galimą pažeidimą. Netrukus su kavinės darbuotojais telefonu susisiekę antstolių kontoros darbuotojai užfiksavo, kad bendrovė „Disona“ dar ieško indų plovėjos.
„Darbdaviai net nesidomėjo, kas tokia esu, o sprendimą priėmė vos tik į mane pažvelgę“, - Saicha M. įsitikinusi, kad darbo kavinėje negavo tik todėl, kad yra romė.
Moteris teigė vėliau ėjusi į kitas bendroves, tačiau jose iš anksto ant durų buvo pakabintas užrašas, jog darbuotojai jau nereikalingi. Vienos bendrovės direktorius Saichą M. žadėjo priimti į darbą, tačiau kai nurodytu laiku atvyko į darbą, sužinojo, kad tokiam bendrovės vadovo sprendimui pasipriešino visas kolektyvas.
„Jie direktoriui iškėlė ultimatumą – arba mes dirbame be čigonės, arba visi išeiname“, - apmaudo neslėpė romė.
Po maždaug mėnesį trukusių paieškų Saichai M. pavyko įsidarbinti prekybos tinklui „Rimi Lietuva“ priklausančioje maisto prekių parduotuvėje.
Sprendimą priima pagal odos spalvą
„Esu dėkinga žmonėms, kurie man padeda, - gerų žodžių žmogaus teisių gynėjams negailėjo Saicha M. – Jei teismas pripažins, kad darbdaviai pažeidė lygias teises įsidarbinant, gal tai padės kitiems romams įsidarbinti bei bus mažiau kalbų, kad romai yra tinginiai ir nenori dirbti. Tai bus įrodymas mums visiems, kad galime eiti į priekį“.
„Tai nėra vieno žmogaus, tai – sisteminga problema, - DELFI sakė Žmogaus teisių stebėjimo instituto Tyrimų vadovė Jolanta Samuolytė. – Kai Romų visuomenės centras mus informavo apie romams kylančias problemas, kalbėjomės ne su viena moterimi. Visos jos sakė, kad darbo negauna, nors turi rekomendacijas. Moterys neslėpė, kad joms nepavyksta įsidarbinti tik todėl, kad jos yra romės“.
Pasak J. Samuolytės, romų finansinė padėtis yra labai sunki, jie visomis įmanomomis priemonėmis stengiasi įsidarbinti, tačiau su sunkumais susiduria vos peržengę darbdavių biuro slenkstį.
„Nereikia matyti drabužių ir ant kaktos neturi būti užrašyta, kad žmogus yra kitos tautybės, nes vien tik pasižiūrėjus į odos spalvą, veido bruožus jau galima numatyti, kad jis - romas“, - pastebėjo Tyrimų vadovė.
Kaltinimus dėl diskriminacijos neigiančios bendrovės „Disona“ darbuotojai išsiaiškino, kad Saicha M. praeityje turėjo reikalų su teisėsaugos pareigūnais ir netgi atliko bausmę įkalinimo įstaigoje.
„Jeigu žmogus buvo teistas, tuomet diskriminuokime dar kartą, užbraukime brūkšnį ir nesuteikime jam antros galimybės, – piktinosi Saichai M. atstovaujanti advokatė Diana Gumbrevičiūtė-Kuzmickienė. - Tai yra absurdas. Nežinau, kokiais būdais advokatas išsiaiškino tuos duomenis, tačiau jie apskritai neturėtų būti teikiami į bylą, nes su Saichos M. praeities klaidomis tai nesusiję. Mes neneigiame teistumo, bet tai neužkerta kelio žmogui toliau gyventi ir dirbti“.
Bendrovei „Disona“ atstovaujantis advokatas M. Balevičius teigė, kad bendrovės darbuotojos Saichos M. neįžeidinėjo ir net neužsipuolė. Pasak advokato, darbuotojos net nepagalvojo, jog įsidarbinti atėjusi moteris yra romų tautybės.
„Ji darbo ieškoti atvažiavo su taksi, tačiau teismui teigia, kad jos sunki materialinė padėtis,– stebėjosi teisininkas. – Manome, kad moteris darbo ieškojo formaliai, iš tikrųjų jai reikėjo gauti atžymą, kad jos nepriima į darbą ir kad po to teisme galėtų teigti, jog ją diskriminavo bei paprašyti 20 tūkst. litų“.
Advokatas nurodė, kad Saicha M. nebuvo priimta tik todėl, kad darbo vieta jau buvo užimta. „Žmogus atvažiuoja su taksi ieškoti darbo, jo negauna ir tada vyksta pas antstolį, kad užfiksuotų visas aplinkybes“, - M. Balevičiaus teigimu, darbdavys buvo nusprendęs atnaujinti darbuotojo paiešką ir tai esą tik sutapo po Saichos M. apsilankymo.
„Galbūt galima įžvelgti naują būdą, kaip bandant prisidengti tautybe galima pabandyti prisiteisti pinigų iš darbdavio, o pavyks, ar nepavyks, - laimės dalykas“, - avokatas pabrėžė, kad ieškovės ir atsakovo atstovių, bendravusių su Saicha M. liudijimai nesutampa, todėl teismui teks nelengva užduotis – nuspręsti, kas sako tiesą.
Žiūri kaip į potencialius nusikaltėlius
Tyrimą dėl romų diskriminacijos atlikęs Žmogaus teisių stebėjimo institutas nustatė, kad romams sunku konkuruoti darbo rinkoje vienodomis sąlygomis su kitais asmenimis dėl itin neigiamo visuomenės požiūrio į juos. Pastebima, kad visuomenė dažnai į romus žiūri kaip į potencialius nusikaltėlius.
Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centro duomenimis, kiekvienais metais neigiamas požiūris į romus didėja.
„Romai dažnai susiduria su rasiniais prietarais iš darbdavio pusės. Ieškantis darbuotojo darbdavys ar vykdantis atranką tarpininkas, nematydamas asmens, atrenka besikreipiantį romą ir pasikviečia pokalbiui, tačiau pamatęs, kad jis romas - atsisako priimti jį į darbą“, - tyrime pabrėžiama, kad dėl skurdo ir nepakankamų žinių romams sudėtinga patiems pasipriešinti diskriminacijai.