„Šis durklas – akivaizdus įrodymas, kad mūsų protėviai dar gerokai prieš Kristų palaikė ryšius su Europa. Iki šiol panašių radinių nebuvo rasta. Tai kol kas vienintelis toks radinys Lietuvos teritorijoje“, – rašoma pranešime.
Departamento teigimu, durklą rado vienas pasvalietis ir atnešė jį į Panevėžio-Utenos teritorinį skyrių, vėliau radinys keliavo į Vilnių, kur buvo nuodugniai ištirtas.
Šiuo metu durklas perduotas Rokiškio krašto muziejui, o vietoje, kur jis buvo rastas, ketinama atlikti platesnius archeologinius tyrimus.
„Mokslui labai svarbi ir jo radimo vieta. Toje vietoje planuojami tolimesni tyrimai. Archeologų teigimu, tokio tipo durklai priskiriami ankstyvojo bronzos amžiaus Varpinių taurių kultūrai (2800-1800 metai pr. Kr.)“, – teigia specialistai.
Jų teigimu, didžiausias šios kultūros paplitimas yra buvęs vakarų ir centrinėje Europoje bei šiuolaikinės Anglijos teritorijoje.
„Lietuvai artimiausias šiai kultūrai priskiriamas analogiškas radinys yra rastas pietryčių Lenkijoje Samoborzeco vietovėje. Yra žinoma, kad Varpinių taurių kultūros atstovai su to meto Lietuvos teritorijoje gyvenančiomis kultūromis ryšį tikrai turėjo. Yra aptikta keletas pavienių radinių, priskiriamų šiai kultūrai, tačiau iki šiol radinių iš bronzos aptikta nebuvo“, – rašoma pranešime.
Jame taip pat teigiama, kad tai ne vienintelis istorijai reikšmingas pastarojo meto radinys.
Kultūros departamentas skelbia, kad pernai Kaune, santakoje tarp Nemuno ir Neries upių, rasti istorinę, kultūrinę vertę radiniai – keramikos šukės, šaunamojo ginklo titnagas, koklių fragmentai ir kiti, datuojami nuo XV amžiaus iki XVII-XVIII amžių.
Šie radiniai perduoti Kauno miesto muziejui.
Kėdainių rajone rasta juostinė segė perduota Kėdainių krašto muziejui. Panevėžio rajone rastas žiedas, pasaginė segė kampuotais galais (be liežuvėlio) bei šeši papuošalų fragmentai, romėniško laikotarpio žalvarinis smeigtukas ir smeigtukas platėjančia ąsele, žiedas pinta priekine dalimi perduoti Panevėžio kraštotyros muziejui.
Trakų rajone rasti radiniai – balnakilpė, plačiaašmenis pentinis kirvis su nulaužta geležtės dalimi, žeberklinis ietigalis, skiltuvas, grandys, įveriamasis peilius, skardinė segė, įtveriamasis peilis su nulūžusia geležte, du tordiruoti žiedai, du žvangučiai, žvangučio viršutinė dalis, apkalas, du metaliniai dirbiniai – perduoti Trakų istorijos muziejui.
Telšių rajone rastas žiedas pinta priekine dalimi perduotas Žemaičių muziejui „Alka“. Biržų rajone rastos romėniškos monetos ir Pasvalio rajone rasta segė ir žirgo aprangos elementų papuošalas perduoti Biržų krašto muziejui „Sėla“.