„Kerštas turėjo įvykti, ir jis įvyko. Aš žinojau, kas bus po Vaitkaus atleidimo“, – sakė R. Masiulis.
Ministras atsakė į valstiečių žaliųjų lyderio Ramūno Karbauskio pastebėjimą, kad jis buvo vienas dažniausiai į Seimą kviečiamų ministrų.
„Susisiekimo sektoriaus ministras yra labai paklausus Seime. Seimo nariai kviečia, prašo jų apygardose statyti kelius, be eilės asfaltuoti žvyrkelius. Pono Karbauskio komanda ir jo partija yra ne išimtis. Kaip ir visi Seimo nariai jie daro tą patį. Ką darysi, jeigu užsakymų stalas baigėsi, ir kažkas nepatenkintas, tai nieko nepadarysi.
O šiaip norėtųsi girdėti faktus. Mes matėme, kad faktas dėl žvyrkelių yra toks, kad jie yra (asfaltuojami). Skaičiai yra visi kiti, o šiaip faktų nelabai aš ir girdėjau. (…) Pavyko kerštas ponui Karbauskiui, pavyko, ką darysi“, – kalbėjo R. Masiulis.
Jis pats teigia sulaukęs ne vieno pasiūlymo – tiek iš politinių partijų, tiek iš verslo dėl tolesnės karjeros. Tačiau, kol kas jis teigia sprendimo dėl ateities karjeros nepriėmęs.
„Tikrai buvo daug spekuliacijų ta tema. Per savo politinę karjerą, kai pradėjau darbą valstybės sektoriuje, turėjau praktiškai iš visų politinių jėgų pasiūlymų jungtis prie jų, ir dalyvauti politinėje veikloje. Tų pasiūlymų turiu ir toliau. Man reikia gerai pagalvoti, ką aš darysiu. Dabar norėčiau porą savaičių atostogauti, ir tada vertinti visus pasiūlymus – tiek politinius, tiek verslo pasiūlymus. Tikrai rimtai svarstyčiau išėjimą ir iš verslo“, – sakė R. Masiulis.
Didžiuojasi antikorupcine sistema
R. Masiulis per trečiadienį surengtą spaudos konferenciją patikino, kad labiausiai didžiuojasi per jo darbo laikotarpį įdiegta antikorupcine sistema.
„Pavyko visose bendrovėse sutvarkyti antikorupcinę sistemą taip, kad valstybinės įmonės ir prižiūrinčios institucijos jau veikia savistoviai. Ministerijos ekspertai, specialistai neturi nurodyti, kad vienoje arba kitoje vietoje yra kažkas blogai, (…) jau pati sistema valosi“, – sakė R. Masiulis.
Pasak jo, paskutinis atvejis buvo užfiksuotas Pašte.
„Aš jau tik iš spaudos sužinojau, kad rastas dar vienas korupcinis dalykas, atiduota teisėsaugai. Man labai malonu, kad jau nereikia kištis į tai, ir tai yra vienas svarbiausių dalykų, ką pavyko padaryti. (…) Kad veikia pati sistema, tai yra pats svarbiausias dalykas, ir, jeigu ją įmanoma multiplikuoti kur nors kitur, tai manau, kad tai būtų irgi sėkmingas darbas “, – kalbėjo R. Masiulis.
Tarp įgyvendintų dalykų jis paminėjo ir pokyčius „Lietuvos geležinkeliuose“. Pasak R Masiulio, šiuo metu „Lietuvos geležinkeliai“ , kurie anksčiau vadinami „valstybe valstybėje“, jau yra pasikeitę į dividentus mokančią bendrovę.
„Taip deja teko nemažai žmonių atleisti iš viduriniosios grandies. Apie 2000 žmonių buvo atleisti iš geležinkelių, iš jų dalis – nesusijusių, bet ta vidurinė spiralė dažniausiai ir būna ten, kur yra įdarbinami nomenklatūros giminaičiai – vyrai, žmonos, dukterys, sūnūs ir visi artimieji. Įmonė to net nepajuto, bet aišku nomenklatūra man už visą tą lizdo išvalymą niekada neatleis“, – sakė R. Masiulis.
Pasak jo, susisiekimo sektoriuje jam teko atleisti apie 30 aukščiausio lygio vadovų. Tarp teigiamų pokyčių jis įvardijo suformuotas valdybas, kas reiškią depolitizuotą įmonių valdymą.
„Nors to nesiekiau, ir nesu žmonių atleidimo mėgėjas, bet deja taip gyvenimas suveda, kad vienur ar kitur tenka žmones atleisti. Susisiekimo sektoriuje teko atleisti apie 30 aukščiausio lygio vadovų iš valstybinių įmonių. (…) Suformuotos naujos vadovų komandos, kurios jau pačios gali nepriklausomai dirbti, ir kas labai svarbu – suformuotos profesionalios valdybos. Tai yra depolitizuotas valdymas“, – sakė R. Masiulis.
Jis taip paminėjo, kad buvo sujungta 11 regioninių bendrovių, dėl ko sutaupoma apie 9 mln. eurų kiekvienais metais, konsoliduotos prižiūrinčios bendrovės. Iš keturių padaryta viena įstaiga.
R. Masiulio teigimu, pavyko geriausius žmones surinkti į vieną komandą, sutaupyta apie 1 mln. eurų lėšų. Tokiu būdu buvo rasta lėšų padidinti atlyginimus, kad būtų galima išlaikyti šiame sektoriuje geresnius talentus.
Netiki, kad iki jo niekas nežinojo apie kelių būklę
Kalbėdamas apie kelių būklę jis, paminėjo, kad buvo pakeisti standartai – kad nebūtų galima legaliai ploninti kelių dangos, užtikrinta, kad jų darbų kokybė būtų tikrinama.
„Deja, pamatėme, kokie keliai yra Lietuvoje. Labai viliuosi, kad to jau nebus ateityje. Pakeisti, pirmiausia, standartai, kad legaliai nebūtų galima ploninti kelių, ir, kad tikrinimas būtų žymiai griežtesnis negu buvo iki šiol. Matome, kad to tikrinimo nebuvo. Netikiu, kad nebuvo žinoma, kad ta kelių kokybė yra tokia bloga, kokią mes ją pamatėme“, – sakė R. Masiulis.
Pasak ministro, buvo įsigyta speciali technika, kuri gali kiekvienais metais kiekvieną Lietuvos kelią patikrinti.
„Dabar jau turint objektyvią sistemą bus galima ir naujus, ir senus kelius tikrinti, ar kokybiškai jie yra padaryti. Dabar – neįmanoma pasislėpti gudraujant ir nekokybiškai darant kelius“, – sakė R. Masiulis.
Jis nesutinka su kritika, kad stringa žvyrkelių asfaltavimas. Esą planai yra vykdomi.
„Girdime, kad lyg ir ne viskas yra tvarkoje su žvyrkelių asfaltavimu. Faktai, deja, yra kitokie. (…) Visi planai yra vykdomi. Šiai dienai, jei gerai pamenu, apie 827 kilometrai iš plane esančių 1654 kilometrų žvyrkelių yra išasfaltuoti. Apie 50 proc. plano yra padaryta, ir dar turime dvejus metus darbo. Tai neabejoju, kad bus padaryta“, – sakė R. Masiulis.
Jis atkreipė dėmesį, kad visi šie darbai buvo daromi rimtų reformų eigoje.
„Įsivaizduokite, kai Kelių direkcija turi keisti didžiąją dalį savo personalo, nes dalis jo arba nesugebėjo atlikti savo funkcijų, arba daugiau tarnavo kelių sektoriui negu valstybei. Keičiant juos naujais, sugebėti vykdyti programą ir darbus, tai yra tikrai didelis pasiekimas. O kad politinių užsakymų Lietuvoje stalas baigėsi, tai manau, kad tas labiausiai siutina politikus“, – sakė R. Masiulis.
Ne visi rangovai laiku atlieka darbus
Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas paaiškino, kad jo įstaiga vykdo Žvyrkelių asfaltavimo programą (tai yra Vyriausybės programos 2017-2020 m. dalis). Programos tikslas – išasfaltuoti 1654 kilometrus žvyrkelių.
„Liepos pabaigai jau turime išasfaltuotų 827 kilometrus. Iki 2017 m. pabaigos buvo tokie planai, kokie buvo, ir žvyrkelių asfaltavimas vyko pagal tam tikrą kitą logiką, ne visiems iki galo suprantamą.
Po 2017 m. pabaigos buvo patvirtinta metodika, sąrašas, ir dabar jau šitie projektai pradedami įgyvendinti, nes juos reikia ir suprojektuoti, ir pradėti asfaltuoti“, – sakė V. Andrejevas.
Pasak jo, Nuo 2017 m. pabaigos Kelių direkcija viešina visus planus, kad visuomenė su jais susipažintų, ir žinotų, maždaug kokiu laiku laukti ir tikėtis, kad būtų jų kelias išasfaltuotas.
„Be abejonės, norėtųsi, kad būtų išasfaltuota daugiau žvyrkelių, ne tik šios programos apimtyje, iki 2035 m. esame numatę sumažinti iki 3500 kilometrų valstybinės reikšmės kelių, kurie bus neasfaltuoti. Šiuo metu turime apie 6500 kilometrų“, – sakė V. Andrejevas.
Jis neneigė, kad vykdant planą kylą problemų, kad nes ne visi rangovai laiku atlieka darbus.
„Žvyrkelių asfaltavimo programoje turėjome atvejų, kai vidutiniškai buvo 5-6 mėnesiai vėlavimo, o turime atvejų, kai rangovai vėluoja po 11 mėnesių. Tai 2018 m. rangovams buvo priskaičiuota apie 2,8 mln. eurų delspinigių.
Viena priežasčių yra saugomos teritorijos, norime aptarti ir išsaugoti kiekvieną medį, nes gyventojai prašo, kad medžiai šalia asfaltuojamų kelių būtų saugomi“, – sakė V. Andrejevas.
Jis pasidžiaugė, kad jau yra pasirašytos projektavimo sutartys visiems 1654 kilometrams kelių asfaltuoti.
„ Kai tik projektavimo darbai bus atlikti, pradėsime realius darbus. Ir tikimės tą rodiklį pasiekti“, – sakė V. Andrejevas.
Didžiuojasi bendradarbiavimu su Lenkija
Tarptautiniu lygiu ministras didžiuojasi bendradarbiavimu su Lenkija.
„Nuo Lietuvos geležinkelių ir „Orlen“ susitarimo prasidėjo atšilimo laikotarpis. Daug teko važinėti ir pačiam į Lenkiją, ir čia Lietuvoje su „Orlen“ tuos klausimus spręsti, bet radome tą abipusiai naudingą susitarimą. (…) Atėjo taika, ir tai duoda rezultatus ir visai kitose srityse“, – sakė R. Masiulis.
Perduos darbus naujam ministrui
R. Masiulis teigė telefonu jau kalbėjęs su būsimu susisiekimo ministru Jaroslavu Narkevičiumi. Artimiausiu metu ketina su juo susitikti, ir perduoti darbus.
Tarp sričių, kurias reikės pabaigti, jis paminėjo „E- tolingą“. Tai yra tokia sistema, kai pastatomi specialūs vartai, kurie matuoja ir nustato, kiek tiksliai nuvažiavo sunkvežimiai, ir jie yra apmokestinami pagal tiksliai nuvažiuotą kilometražą. O dabar yra vienas mokestis, nepriklausomai nuo nuvažiuoto kilometražo.
„Daug kartų aš jau viešai kalbėjau apie „E-tolingo“ problemą. Projektas jau seniai atiduotas į Seimą, ir yra sustabdytas – kiek aš esu informuotas vien dėl to, kad Susisiekimo ministerijai vadovauja R. Masiulis. Tai yra vienas iš tų darbų, ką galbūt ir prezidentas turėjo mintyje sakydamas, kad Seime nėra palaikymo“, – sakė ministras.
Pasak jo, įgyvendinus šį projektą kas mėnesį būtų gaunami 5 mln. eurų pajamų.
Ministro teigimu, taip pat susisiekimo reikėtų apibendrinti strategijas.
„Esame pasidarę kelių, geležinkelių strategijas, bet reikėtų apjungti. Viešasis pirkimas jau eina į pabaigą. Kiek žinau, yra likęs paskutinis atrankos etapas, bus atrinktas konsultantas, kurias strategijas apibendrins“, – sakė R. Masiulis.
Pasak jo, plati ir didžiulė kova vyksta nacionalinio saugumo srityje.
„Mes turime Kaliningrado tranzitą. Neseniai matėme ir Mariaus Laurinavičiaus studiją, kad iš pradžių buvo energetika, dabar geopolitinė kova persikelia į transportą. Geležinkelių transportas yra viena iš tų sričių.
Tikrai bus bandoma įsiveržti į Kaliningrado tranzitą, prisidengiant kokiomis nors kamufliažinėmis lietuviškomis arba latviškomis įmonėmis, kas yra dabar daroma. Neabejoju, kad tokių bandymų bus. Tą reikia būtinai atstovėti, labai atidžiai vertinti, kam priklauso bendrovės, kokie jų tikrieji tikslai, ir kaip tai gali pakenkti nacionaliniam saugumui“, – sakė R. Masiulis.
Tarp būsimų darbų jis minėjo problemas Valstybiniame jūrų uoste.
„Tariausi su įdarbinimo agentūra, kuri organizuoja vadovo konkursą. Jų rekomendacija buvo rugpjūčio mėnesį šio konkurso nedaryti, nes žmonės atostogauja. Norisi, kad būtų kuo daugiau dalyvių. Rekomenduosiu ponui Narkevičiui pirmomis rugsėjo dienomis tą konkursą skelbti, nes įmonė be vadovo gyventi negali“, – sakė R. Masiulis.
Pasak ministro, Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste dar nėra sutikrinti visi faktai atliktame audite.
„Naujasis ministras turės įvertinti jo rezultatus, ir naujam vadovui duoti užduotis tuos dalykus ištaisyti. Kai kurie dalykai tikrai yra įdomūs. (…) Pavyzdžiui, yra konkursų, kuriuos laimėjo bendrovė, susijusi su ponu Vaitkumi politikoje, ir to konkurso sąlygos buvo keičiamos eigoje. Iš pradžių jis buvo sustambintas. Po to jis buvo sumažintas. Dažnai, kai sustambinami konkursai, atsiranda mažiau dalyvių, nes mažuose konkursuose jų dalyvauja daugiau.
Jeigu tai nebūtų susiję su rinkimais ir su buvusiu uosto vadovu galbūt tai nekeltų klausimų. Bet dabar tiesiog reikia atsakyti į tuos klausimus, kad būtų išvengta kažkokių interpretavimų“, – sakė R. Masiulis.
Pasak jo, taip pat keli aukšti vadovai uoste vykdė savo komercinę veiklą.
„Tai – ne pats vadovas, bet sekančio lygio vadovai. (…) Vėliau tą veiklą pardavė savo artimiems giminaičiams. (…) Kiek žinau, buvęs vadovas apie tai buvo informuotas, tie žmonės iki šiol dirba bendrovėje“, – sakė R. Masiulis.
Pasak jo, laukia didelis darbas ir uosto mokesčių srityje.
„Auditas nustatė, kad jau daug metų uoste nebuvo keičiama apmokestinimo sistema. Reikia įvertinti, kokie žemės įkainiai yra aplinkiniuose uostuose, nes dabar mūsų uoste praktiškai įplaukiantys laivai apmoka uosto veiklą. Tuo tarpu, kai žemės nuoma apmokestinama yra daugiau simboliškai“, – sakė R. Masiulis.
Pasak jo, didelis darbas, kuris teks naujam ministrui, yra išorinis uostas.
R. Masiulis taip pat teigė prašysiąs naujo ministro apginti jų auditorius.
„Deja, kai tik nuvilnijo gandas, kad manęs čia nelieka, sistema atsigavo, džiūgauja, ir šiek tiek pereina į kontrapuolimą. Švietimo sektoriaus įmonės (kurias auditavo Susisiekimo ministerijos auditoriai) susivienijo, ir dabar prašo atskleisti auditorių tapatybes. Koks tikslas sužinoti tiksliai auditorių tapatybes? Greičiausiai tai yra kerštas“, – sakė R. Masiulis.
Nausėda neabejoja, kad Masiulis turi politinę ateitį
Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad iki šiol susisiekimo ministro pareigas ėjęs Rokas Masiulis turėtų būti pakeistas, nes neturėjo palaikymo Seime.
„R. Masiulis pasiekė šiame poste nemažai, tą pripažįsta ir naujasis kandidatas į ministrus, bet reikia nemažai nuveikti ir ateityje. Kodėl R. Masiulis negalėtų tęsti savo veiklos, atsakymas toks – jo iniciatyvoms bent jau pastaruoju metu nebuvo pakankamo palaikymo Seime. Ministras turi turėti ir visišką ministro pirmininko pasitikėjimą, ir atramą Seime, manau, kad pačiam R. Masiuliui buvo sudėtinga dirbti, nepaisant to, kad visos jo asmeninės savybės yra imponuojančios ir skaidrumo standartai man, kaip prezidentui, yra artimi“, – sakė G. Nausėda.
„Neabejoju, kad jis turi politinę ateitį, ir nenustebčiau, jei atsirastų naujas politinis judėjimas, kurio lyderis būtų R. Masiulis“, – pridūrė G. Nausėda.