„Seimo nariams skiriami pinigai, kuriuos jie sumoka įvairiai žiniasklaidai. Pabandėme sužinoti, pagal kokius kriterijus ta žiniasklaida pasirenkama, ar Seimo nariai už tuos pinigus aiškina savo rinkėjams, kokius įstatymus priėmė, ką tie įstatymai pakeis piliečių gyvenime.

Ar tie piliečiai po to žinos, kokį įstatymą priėmus jie turi iš anksto užsirašyti pas gydytoją, kad gautų receptą, arba kada galės nusipirkti žurnalą su išplėšytais reklamos puslapiais“, – naujausią tyrimą pristatė žurnalistė Rita Miliūtė.

Paaiškino tyrimo metodiką

Anot jos, buvo peržiūrėtos visų Seimo narių parlamentinių išlaidų ataskaitos ir išvestas vidurkis – viešosios informacijos tiekėjų paslaugoms skiriama beveik 500 eurų.

„Vidurkį viršijo 48 Seimo nariai. Tyrimo metu nustatyta, kad šie daugiausia žiniasklaidai išleidžiantys parlamentarai nuo kadencijos pradžios parengė vidutiniškai 26 įstatymo projektus – per pusę tyrimo metų“, – aiškino R. Miliūtė.

Įstatymo projektų rengimas tyrimo autorių traktuotas kaip viena pagrindinių Seimo nario pareigų.

„Pagal išlaidų žiniasklaidos paslaugoms ir Seimo nario darbo produktyvumo rodiklius išskirtos kelios daugiausiai klausimų sukėlusios Seimo narių grupės“, – dėstė žurnalistė.

Pirma kategorija: daugiausiai išlaidų, mažiausiai įstatymų projektų

Pasirodo, daugiau nei 3 kartus išlaidų žiniasklaidai vidurkį viršijantys Seimo nariai, kurie parengė perpus ar mažiau įstatymo projektų nei panašiai išleidžiantys, yra Viktoras Rinkevičius, Petras Nevulis ir Bronius Markauskas.

V. Rinkevičius, tyrimo ir skaičiavimų duomenimis, žiniasklaidai išleido visu vidurkiu daugiau, negu deklaravo.

P. Nevulis ir B. Markauskas į „Laisvės TV“ žurnalistų klausimus neatsakė.

Antra kategorija: daug išlaidų, nedaug įstatymų projektų

„Daugiau nei 3 kartus išlaidų žiniasklaidai vidurkį viršijantys Seimo nariai, kurių parengtų įstatymo projektų skaičius yra puse standartinio nuokrypio mažesnis negu keturiasdešimt aštuonių, kurie išleidžia daugiau už vidurkį, yra: Mindaugas Puidokas, Kęstutis Smirnovas, Audrys Šimas, Artūras Skardžius, Alfredas Stasys Nausėda, Jonas Jarutis, Algirdas Butkevičius“, – sakė R. Miliūtė.

Anot jos, J. Jarutis jau kitą dieną atsiuntė detalią ataskaitą, kur spausdino 8 sveikinimus, 1 kvietimą į ekskursiją ir 6 apžvalginius straipsnius.

A. S. Nausėda irgi atsakė kitą dieną, paaiškino, kad renkasi savo apygardos spaudą. Tiesa, be ataskaitų, ir kai kurias sumas nurodydamas litais.

A. Butkevičius perdavė, kad istoriškai į jį kreipiasi rinkėjai iš dviejų rajonų, taip pat pasiūlė pasidomėti, kodėl iš vienų Seimo narių pinigai už aprašymą laikraštyje imami, o kiti aprašomi nemokamai.

M. Puidokas irgi parašė, kad pinigus žiniasklaidai leido žiniasklaidai.

„Iš A. Šimo ir K. Smirnovo teatėjo pasiūlymas naudotis duomenimis, kuriais remdamiesi mes jam nusiuntėme klausimus“, – apgailestavo R. Miliūtė.

Trečia kategorija: išleidžia daugiau už išlaidų vidurkį, bet projektų – mažiau nei vidurkis

Į trečiąją kategoriją įtraukti daugiau už išlaidų vidurkį žiniasklaidai išleidžiantys parlamentarai, kurių parengtų įstatymo projektų skaičius yra puse standartinio nuokrypio mažesnis negu tų 48-ų Seimo narių, kurie tokioms išleidžia daugiau nei Seimo vidurkį. Šiai kategorijai priklauso Bronius Matelis, Valius Ąžuolas, Egidijus Vareikis ir Mindaugas Bastys.

M. Bastys ir B. Matelis „Laisvės TV“ žurnalistams atsakymus atsiuntė greitai, paaiškino viską gana išsamiai.

B. Matelio teigimu, informaciją jis spausdina šeimos laikraštyje dėl geros kainos. Apie keblią situaciją jis informavo Etikos komisiją. Parlamentaras taip pat nurodė, apie kokius savo rengtus įstatymus skleidė informaciją.

Savo ruožtu M. Bastys paaiškino, kad atliktas tyrimas remiasi neteisingomis prielaidomis ir dėl to gali būti neteisingas, bet pripažino, kad visi turi teisę kritikuoti.

V. Ąžuolas apgailestaudamas pranešė, kad jau turimos informacijos nedetalizuos. Jo padėjėja išlaidomis domėtis leido, sakė, netgi parodytų, bet nagrinėti viešai, aiškino, nėra ko.

Tuo metu E. Vareikis tikino, kad užsisakyti solidų užsienio politikos leidinį kainuoja daugiau negu ką nors bulvarinio, ir dar, kad frakcijos lyderis ar komitetas gali „prisirašyti“ sau kitų nuopelnus.

Ketvirta kategorija: Valerijus Simulik

„Atskira, vardinė kategorija, nes jo išlaidos kone septynis kartus viršijo Seimo vidurkį. Jis parengė mažiau įstatymų projektų negu vidutinis Seimo narys, išleidžiantis daugiau nei Seimo vidurkį žiniasklaidos paslaugoms.

Dar viena atskira grupė yra tie Seimo nariai, kurie į gruodžio mėnesį gautus klausimus nesiteikė atsakyti. Ne pateikti prašomų duomenų, o tiesiog iš viso atsakyti“, – stebėjosi R. Miliūtė.


Bendrauja iki rinkimų

Anot jos, atlikus tyrimą išsiaiškinta, kad absoliuti dauguma Seimo narių išlaidas viešosios informacijos rengėjams galėtų pakeisti atvirukais ir tik vienas kitas rinkėjas pastebėtų, kad kas nors pasikeitė.

„Pasak pačių žiniasklaidos atstovų, kur kas sistemingiau norintys būti politikoje su jais bendrauja iki rinkimų, o po jų dažniausiai lieka sveikinimai. Pačiu geriausiu atveju – kvietimai susitikti, kurių apmokėjimas yra suprantama tokių išlaidų dalis, ir jau visai retai – naujų ar reikalingų įstatymų aptarimas“, – analizę pateikė R. Miliūtė.

Ta pačia proga, tikino ji, užmesta ir akis, kaip informaciją skleidžia populiariausios šiuo metu tematikos Žemės ūkio ministerija.

„Akis rado sutartį dėl prekių informavimui ir viešinimui. Pasirašyta pernai rudenį dėl prekių, kurios, galim lažintis, informaciją skleidžia mažiau negu Romos imperijoje skleidė monetos, bet sutarties vykdymas kažin kodėl siejamas su visuomenės informavimu. Ir kitais – svarbesniais – dalykais“, – sakė „Laisvės TV“ komandos narė.

Sutarties kaina – kiek daugiau nei 105 tūkst. eurų.

Už lėšas skurdo kaime mažinimui – odiniai diržai ir piniginės

„Ne milijonai. Bet iš lėšų, skirtų žemės ūkio ir kaimo plėtros programoms įgyvendinti. Iš tos programos, kurios tikslas žemės ūkio sektorių grįsti inovacijomis, žemės ūkio konkurencingumas, subalansuota teritorinė kaimo vietovių plėtra. Dar ši programa turėtų mažinti skurdą kaimo vietovėse, didinti užimtumą, steigiant mažas ir labai mažas įmones, padidinti žemdirbių gebėjimą parduoti produkciją užsienio rinkose.

Atskiru punktu ši speciali ES programa turi padidinti kaimo gyventojų pajamų lygį ir sumažinti jų priklausomybę nuo socialinių išmokų. Remti darbo vietų kūrimą ir išlaikymą. Skatinti jaunųjų ūkininkų įsikūrimą.

Ir dar daug gerų dalykų numatyta toje programoje, kurios pinigus Žemės ūkio ministerija, jai vadovaujant valstiečių, toks pavadinimas, atstovui, leis štai kam: pjaustymo lentelė, pagaminta iš medžio, lentelės forma – susijusi su žemės ūkio sritimi; vienspalvis, spalva derinamas su perkančiąja organizacija, pledas; skaidraus, įvairiaspalvio stiklo statulėlės suvenyras, kurio forma atspindi žemės ūkio tematiką; kuprinė-maišelis; rašiklių rinkinys dėžutėje; mobiliojo telefono kroviklis, baterija; natūralios odos vyriškas diržas; natūralios odos moteriška piniginė.

Ir dar daug visokių gerų dalykų. Visai geri. Tik viskas iš vienos įmonės Vilniuje. Ir nelabai aišku, kaip tie dalykai mažins skurdą kaime“, – stebėjosi R. Miliūtė.