Gauna ne siūtas, bet, baisiai tikėtina, pirktas urmu Lenkijoje. Bent jau R.I.T.A rado tokių pat internete, už kokias sumokėta kaip už individualiai pasiūtas. Kaip sako sutartis, siūtas už septyniasdešimt keturis tūkstančius.
Vilniaus miesto savivaldybė liepą pasirašė sutartį, kuria įsigijamos uniformos viešosios tvarkos skyriaus darbuotojams. Jas pirko iš šį konkursą laimėjusios Kaune registruotos įmonės „Kelemana“. Pagal sutartį, uniformos turėtų būti siuvamos, tačiau kai ką uniformoms – kaip žieminę striukę – įmonė pirko ir tik prisiuvo antsiuvus. Striukės buvo pristatytos su nukirptomis gamintojo etiketėmis.
Pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą, „Kelemana“ žieminių striukų šiemet turėjo pagaminti keturiolika. Ji nurodė, kad vienos striukės kaina – beveik 194 eurai. Vilniaus administracija turėjo porą pagrindinių reikalavimų – kad striukė būtų pagaminta iš 100 proc. poliesterio ir nebūtų pralaidi vandeniui.
Su tokiais pačiais parametrais ir tokią pačią striukę, kokią įmonė „Kelemana“ pateikė viešosios tvarkos skyriaus darbuotojams, radome trijose skirtingose interneto svetainėse. Vienoje iš jų yra matoma ir kaina – 97 eurai.
Saugaus miesto departamento vadovas Henryk Surovič teigia, kad nežino, ar striukės buvo pirktos, ar siūtos. Pačių žmonių, kurie atsakingi už viešąjį pirkimą ir jo įgyvendinimą, pakalbinti nepavyko, nes komunikacijos skyrius paskyrė būtent šį asmenį.
„Aš nežinau, ar pirko, ar siuvo. <...> Nedalyvauju pačiame procese, bet, mano nuomone, viskas vyko skaidriai. <...> Jeigu aš būčiau atsakingas, galėčiau atsakyti tiksliau. <....> Labai sunku atsakyti, o meluot nesinori“.
Pradėjus kalbėti apie pačių darbuotojų nusiskundimus gavus uniformas ir pastebėtus brokus, Henryk Surovič teigė, kad dėl prastos kokybės niekas nesiskundė:
„Nusiskundimai buvo tik dėl dydžių. <....> O realiai dėl tų uniformų, jie dar keletą dienų turi ir tas terminas iki kada jie turi pataisyt, tai liko keletas dar sijonus ir kelnės pataisyt. <...> Kiek aš suprantu, tas priėmimo aktas dar nepasirašytas, nes dar turi pataisyti viską ir tada turėtų pasirašyti.“
Kai bandėme bendrauti su tiesiogiai už pirkimą atsakingu asmeniu, mums paaiškino, kad jis – toks Vidmantas Balčas, išėjęs atostogauti. Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Andžej Dinikis atsakė, kad „kol kas nėra dėl ko pavaduoti ir skirti kitą atsakingu. Poreikis surinktas, užsakymas pateiktas, uniforma pristatyta.“
Tačiau pasak Saugaus miesto departamento vadovo, ne visos uniformos po pataisymo yra pristatytos. Pasiteiravus, kas tada liko atsakingas už viešojo pirkimo baigimo procesus, Surovič tik gūžčiojo pečiais.
„Jeigu aš žinočiau, jeigu būčiau paskyręs šitą žmogų, tikrai jums atsakyčiau“, – teigia pašnekovas.
Ir nusiskundimai buvo ne tik dėl netinkamų dydžių, kaip teigia Saugaus miesto departamento vadovas. Anot įmonės „Kelemana“ direktoriaus Kęstučio Lekecko, kai kurie rūbai buvo grąžinti „antsiuvų tvirtinimui“. R.I.T.A šaltinio teigimu, ant kai kurių žieminių striukių antsiuvai buvo ne prisiūti, kaip sutartyje buvo numatyta, o priklijuoti.
Sutartyje taip pat numatyta, kad uniformų drabužius tiekėjas turi pats pagaminti. Tačiau pats įmonės direktorius patvirtino, kad striukes pirko ir tik modifikavo, o ne siuvo.
Atsakyti į klausimus prieš kamerą Lekeckas atsisakė, nes, jo teigimu, „filmavimo tema susijusi su artėjančiais rinkimais ar politinėmis intrigomis“. Jis taip nenorėjo būti laidoje, tad neleido naudoti ir pokalbio įrašo, kuomet pasakoja, kad pirkti ar siūti uniformą yra įmonės vidinis reikalas.
Į klausimą, kodėl nuo striukės ar marškinėlių buvo nukirptos gamintojo etiketės, įmonės „Kelemana“ direktorius atsakė, kad ranka buvo žymima, kuriam asmeniui skirta kuri uniforma, o visa kita klaidinanti informacija buvo nukirpta. Suprask, tikrai ne dėl to, kad kam nors pakištų mintį, jog yra kito gamintojo, o ne laimėjusio konkursą drabužiams siūti.
Saugaus miesto departamento vadovas teigia – patikrinti gautas uniformas ir atkreipti dėmesį, kad nukirptos etiketės, turėjo atsakingas asmuo. Tai yra administracijos direktoriaus paskirtas Vidmantas Balčas. Pamenate? Tas, kuris atostogauja.
„Aš kaip suprantu, turėjo patikrinti tas žmogus, kuris buvo atsakingas. <...> Aš tikrai neinu ir nežiūriu, ar nukirptos etiketės, ar ne. Neturiu jokių apskritai čia įgaliojimų“ – teigia H. Surovič.
Kadangi niekas savivaldybėje nematė reikalo R.I.T.A paaiškinti, R.I.T.A ir patys sau negali atsakyti į klausimą, ar kas nors savivaldybėje tikrino, jog gamintojo etiketės nukirptos, ar žinojo, jog žieminės striukės buvo pigiau pirktos, o ne brangiau siūtos.
Ta pati įmonė ir tokiomis pat sąlygomis uniformas Vilniui pardavė ne tik šiemet. Pernai ir užpernai taip pat. Ir nesigėdija, kad etiketės nukarpytos. O direktorius yra dizaineris, mados namų ir aprangos studijos kūrybos vadovas. Prieš penketą metų spauda pasakojo, kad jau tuomet kūrė aprangą Vilniaus savivaldybės darbuotojams.
Klausimų besidomint uniformų istorija liko daugiau, negu atsakymų. Vienas jų – ar kam nors iš tikro rūpi pasižiūrėti, už ką atiduodami miestiečių pinigai. Ar vykdoma sutartis, pagal kurią tiekėjas neturi perleisti savo pareigos jokiam subrangovui ir turi pasiūti, o ne nupirkti uniformas. Ne, savivaldybė tiesiog pasiunčia atsakyti į klausimus žmogų, kuris tegali pasakyti, kad jis už tuos dalykus neatsakingas.
Ir dar savivaldybė, lyg teikdama malonę, paaiškina, kad niekas nenori dalyvauti tokiuose tiekimuose, „nes neapsimoka“. Tik štai, jei galimi tiekėjai būtų žinoję, kad užuot siuvus, galima drabužius užsakyti internetu arba kitaip modifikuoti, tikėtina, kad būtų daugiau norinčiųjų dalyvauti.