Laidos duomenimis, iš viso maitinimą darželiuose, mokyklose, ligoninėse, laisvės atėmimo įstaigose už valstybės pinigus organizuoja šimtas šešiasdešimt viena įmonė. Aštuoniasdešimt procentų sudarytų sutarčių vertės dalijasi dešimt tiekėjų.
R.I.T.A. duomenimis, vienas iš tokių tiekėjų yra Viešoji įstaiga “Kretingos maistas”. Vienas maistas, arba kartu su uždarąja akcine bendrove „Pontem“, kuri iki tryliktųjų metų vadinosi “Smulkus urmas” ir priklausė „Žia Valdai“. O nuo penkioliktųjų metų priklauso tam pačiam „Kretingos maistui“.
Kol nepriklausė, viešuosiuose pirkimuose „Pontem“ ir „Kretingos maistas“ konkuravo. Kai priklauso, nebekonkuruoja, visiems stebint ima ir atsiriekia ketvirtį visos šitos rinkos, teigiama laidoje.
Dar „Kretingos maisto“, „Pontem“, „Amazis“, „Šviesos greičio“, „Šviesos energijos“, „Baltijos paslaugų grupės“ savininkui Irmantui Norkui priklauso „Maistas LT“. Tas irgi teikia valstybės apmokamo maitinio paslaugas vaikams mokyklose. Kai kuriose savivaldybėse, pavyzdžiui, Kretingos ir Skuodo - urmu.
Laidoje konstatuojama, kad vis pasitaiko, kad jam ir kolegoms maitinti vaikus ir ligonius sekasi nekaip. Jau ne vienerius metus apetitą kelia nuotraukos ir pasakojimai apie itin kokybišką ir išvaizdų maistą, kurį valgo vaikai ar suaugusieji ligoninėse.
Darželinukų ir mokinių tėvai vis pabruzda, kad kotletai galėtų būti geresni. Maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai vis kokių pažeidimų fiksuoja. O ir įmonių darbuotojai darbštūs, mėgsta vienu metu užsiimti keliais darbais.
Vis dėlto, Valstybės kontrolė 2015-aisiais atlikusi mokyklų maitinimo sektoriaus auditą nustatė visą puokštę pažeidimų. Dažniausiai – mokyklos gaudavo ne tai, ką pirkdavo, nes netiksliai surašydavo sąlygas.
Pavyzdžiui, vienu konkrečiu atveju – patikrinus, kas keliauja į mokinių lėkštes paaiškėjo, kad porcijos staiga ėmė ir susitraukė. Galų gale, jei paslauga perkama necentralizuotai, o kiekviena mokykla tai daro savo nuožiūra, jai sunku gerai parengti konkurso sąlygas, dokumentus, nes tiesiog neturi specialistų. Tačiau kai pirkimą vykdo savivaldybė centralizuotai – tokių yra 40 procentų – sąlygos puikios tampa tik keliems stambiesiems maitintojams.
Buvę priešininkai atsidūrė vieno savininko rankose
Prieš dvejus metus „Kretingos maistas“ įsigijo „Pontem“. Buvę aršūs priešininkai vis susitikdavę teismuose, atsidūrė vieno savininko rankose. Tačiau Konkurencijos Taryba sako – neįžvelgę jokios grėsmės konkurencijai.
Viena ligoninė Vilniuje sako, kad po „Kretingos maisto“ susijungimo su „Pontem“ vieno ligonio matinimas joje pabrango penkiolika procentų, o kai maitintojo pavyko atsikratyti, išlaidos sumažėjo per pusę.
Tačiau grįžtant prie visos maitinimo rinkos, atrodo, dėliojasi aiški problemų grandinėlė. Jei savivaldybės vykdo pirkimus centralizuotai, pirkimas didžiulis, tad dalyvauti ir pasiūlyti mažiausią kainą gali tik didžiosios įmonės.
Pirkimo dokumentai taip parengiami nepakankamai gerai, nes tiksliai neapibrėžiamos maisto specifikacijos, sąlygas galima įvairiai interpretuoti. Įvykus pirkimui, niekas nekontroliuoja, kaip sutartis vykdoma. Kiekvieno šnicelio nesveria, todėl nuo jų vis galima po ketvirtadalį nugnybti. Arba vietoje vištos šlaunelės į lėkštę įmesti popierinę dešrelę.
Jei įstaigos paliekamos tvarkytis savarankiškai, jos neturi darbuotojų, kurie galėtų tinkamai parengti dokumentus, kartais tokia užduotis pavedama, pavyzdžiui, ūkvedžiui greta kreidos pirkimo. Be to, kiekvienas pirkimas vertinimas kaip naujos varžybos, todėl kelių stambiausių rinkos žaidėjų, apžiojančių riebiausią laimikio kampą, konkurencija vertinama kaip didesnė nei galbūt ji iš tikrųjų yra, teigiama laidoje.
Nustebo, kodėl neima pašvinkusios mėsos
Vilniaus Lazdynų ligoninę dešimtmetį maitino įmonė „Pontem“. Ligoniai nuolat skundėsi maisto kokybe, o vadovybė – sudėtingais viešaisiais pirkimais. Tačiau didžiausia problema buvo maisto kokybė. Laidos pašnekovė sako, kad bandyta imtis įvairiausių priemonių, kaip tai kontroliuoti. Ligoninė pati sudarinėjo valgiaraščius, derino su maitinančia įmone, tikrino, kaip jų laikomasi.
„Buvo labai daug komplikuotų atvejų, pavyzdžiui, kai įstaiga mums tiekia vištienos ketvirtis ir pritrūko ketvirčių ir jie dalino per pusę ir tuos padalintus kiekius, aišku, kad tai jau mažesnis kiekis žmogui, pacientui. Visokių manipuliacijų būdavo“, - sakė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus pavaduotoja Daina Balčėtienė.
Kai virtuvės ir maitinimo paslaugos sutartis ėjo į pabaigą, imta galvoti, kad galbūt reiktų imti ligonius maitinti patiems. Ligoninė paskaičiavo, kad nusipirkti įrangą ir išlaikyti personalą būtų ne ką brangiau nei samdyti maitintojus, su kuriais vis reikia į teismus eiti.
Įsirengę virtuvę, subūrę personalą dabar į lėkštes ligoniams deda maistą, dėl kurio kokybės jau nebesiskundžiama. Patiekalų kaina taip pat sumažėjo perpus. Tiesa, ligoninė ir toliau perka produktus iš įvairių tiekėjų. Tad su tuo pačiu „Pontem“ vis užsuka į teismą.
Tačiau ir kiti tiekėjai – ne šventi. Lazdynų ligoninė dabar produktus patiekalams ruošti užsisako iš daugybės skirtingų įmonių. Kai kurios jų ne tik produktais prekiauja, bet ir teikia maitinimo paslaugas kitoms ligoninėms ar švietimo įstaigoms.
Čia, sako, irgi nemažai vargo, nes kartais produktai neatkeliauja visai arba pristatomi ne tie, kurie buvo užsakyti. Pavyzdžiui, vietoje liežuvio atkeliauja liežuvio formos kitokios mėsos išpjova. Arba kepenys. Dar blogiau, kai pristatomi produktai būna sugedę, tačiau jų tiekėjai nemato tame jokios problemos.
„Jie labai stebėjosi, kodėl mes neimam tos pašvinkusios mėsos, nes visi ima, bet mes tada kreipėmės į tam tikrą įstaigą, kuri nustato, ar tai tinkama mėsa ir mums buvo pateiktos išvados, kai tai netinkama mėsa, nes yra kvapas ir kiti išvaizdos dalykai. Ir mus tikrai nustebino, kad kiti ima, kitiems tinka“, - sakė D. Balčėtienė.
Tačiau kai kurių ligoninių vadovai pacientų maitinimu pasirūpina ilgam ir apeidami Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijas. Ilgesnėms negu trejų metų sutartims reikia gauti Tarnybos sutikimą. Tačiau jo nebereikia, jeigu pirkimas apiforminamas kaip “savivaldybės įgyvendinama programa”.
Taip su Druskininkų ligonine „Kretingos maistas“ turi septynerių metų sutartį. Su Jurbarko – beveik dešimties. Šį sandorį Viešųjų pirkimų tarnyba dėl įvairių pažeidimų ir neracionalaus lėšų naudojimo rekomendavo nutraukti, tačiau ligoninė atsisakė.