DELFI pateikia analizę, kurių vietovių gyventojai pasižymėjo labiausiai sumažėjusiu palaikymo rinkimų favoritei.
Pirminiai prezidento rinkimų duomenys rodo ir dar vieną tendenciją, dėl kurios sunerimti turėtų daugelis politinių partijų, artėjant savivaldos rinkimams. Tokie signalai – ne tik D. Grybauskaitę remiantiems konservatoriams ir liberalams, bet ir socdemams, kurių kandidatas Zigmantas Balčytis varžysis antrajame prezidento rinkimų ture.
Vilnius, Kaunas ir Klaipėda – daugiau nei 100 tūkst. rinkėjų „į minusą“
Didžiausia šalyje rinkimų apylinkė – Vilniaus miestas. Ir čia D. Grybauskaitė patyrė didžiausius nuostolius, palyginti su 2009 m. rinkimais.
2009 m. Vilniuje balsavo daugiau nei 232 tūkst. rinkėjų, aktyvumas siekė 53,91 proc. Šiuose rinkimuose vilniečiai buvo dar aktyvesni – savo balsą atidavė 250 tūkst. arba net 58 proc. visų balso teisę turinčių sostinės gyventojų. Tačiau prieš penkerius metus sostinėje už D. Grybauskaitę balsavo beveik 155 tūkst. sostinės rinkėjų (67,56 proc. balsų), o šiemet – tik apie 109,5 tūkst. rinkėjų (44,36 proc. balsų). Sostinėje prezidentė neteko net 45,46 tūkst. šalininkų. Tai daugiau nei 13 proc. visų balsų, kuriuos per penkerius metus prarado prezidentė.
D. Grybauskaitė ir ją remiantys konservatoriai džiūgauja dėl didelio palaikymo Kaune. Tačiau tai tik pusė tiesos. Laikinojoje sostinėje D. Grybauskaitė iš tiesų sulaukė didžiausio rinkėjų palaikymo, kaip ir prieš penkerius metus. Tačiau Kauno miesto rinkimų apylinkėje fiksuotas ir mažesnis rinkėjų aktyvumas, ir dideli nuostoliai D. Grybauskaitės stovykloje.
VRK duomenimis, prieš penkerius metus Kaune balsavo arti 156 tūkst. (55,74 proc.) rinkėjų. Iš jų 128,19 tūkst. (83,19 proc.) balsavo už D. Grybauskaitę. Šių metų rinkimuose Kaunas liko prezidentei labiausiai simpatizuojančia apygarda, tačiau balsavusių žmonių skaičius krito iki 143,87 tūkst. (55 proc.). O skaičiuojant D. Grybauskaitės prarastus balsus, Kaunas tik truputį atsilieka nuo Vilniaus. Šiemet per pirmąjį turą D. Grybauskaitę Kaune palaikė 86,52 tūkst. rinkėjų – 41,67 tūkst. mažiau nei prieš penkerius metus.
Klaipėdoje prezidentės praradimai ne mažiau solidūs. Prieš penkerius metus čia už D. Grybauskaitę balsavo 50,77 tūkst. rinkėjų, Klaipėdos miesto apygarda buvo aštunta pagal didžiausią prezidentės šalininkų proporciją. Šiemet pirmajame ture D. Grybauskaitę Klaipėdoje palaikė apie 29,6 tūkst. rinkėjų – beveik 21,18 tūkst. mažiau nei 2009 m. Kaip ir Vilniuje, Klaipėdoje aktyvumas šių metų rinkimuose buvo didesnis nei prieš penkerius metus.
Taigi vien trijuose didžiuosiuose miestuose D. Grybauskaitė per penkerius metus prarado apie 108 tūkst. šalininkų. Vertinant matematiškai, maždaug kas trečias nuo prezidentės nusisukęs rinkėjas gyvena Vilniuje, Kaune arba Klaipėdoje.
Panevėžys, Šiauliai ir Alytus – „pabėgo“ arti 34 tūkst. balsų
Didelį lojalumą D. Grybauskaitei išlaikė Panevėžio rinkėjai. Bet ir čia prezidentė gavo 13,88 tūkst. balsų mažiau nei 2009 m. rinkimuose.
Daugiau nei 12 tūkst. balsų, palyginti su ankstesniais prezidento rinkimais, D. Grybauskaitė prarado ir Šiauliuose. Beveik 8 tūkst. balsų sumenko palaikymas prezidentei Alytaus mieste.
Kas sumaišė prezidentės kortas?
Anot jo, dalį prezidentės balsų nuskabė Naglis Puteikis (jis Kaune ir Klaipėdoje buvo antras su atitinkamai16,4 tūkst. ir 10,9 tūkst. balsų), kiek mažesnę – Artūras Zuokas. Be to, Vilniuje ir Klaipėdoje savo darbą esą padarė Valdemaras Tomaševskis, susišlavęs D. Grybauskaitės laikysena nepatenkintų tautinių mažumų balsus.
„Dalis rinkėjų galbūt nebepalaiko prezidentės didmiesčiuose taip, kaip prieš penkerius metus. Gal ir socialdemokratų partijos reitingai turi įtakos“, - svarstė R. Vilpišauskas.
Anot jo, dar vienas faktorius – D. Grybauskaitę palaikančio Liberalų sąjūdžio rinkėjai. Esą tikėtina, kad, pavyzdžiui, Klaipėdoje tvirtas pozicijas turintys liberalai toli gražu ne vieningai atsiliepė į partijos raginimą balsuoti už dabartinę prezidentę.
TSPMI vadovo nuomonė vienareikšmiška – jei D. Grybauskaitė būtų pajėgusi suvaldyti rinkėjų „nuotekį“ didmiesčiuose, antro turo būtų neprireikę.
„Jei didmiesčiuose ji būtų išlaikius anksčiau turėtą palaikymą, būtų laimėjusi pirmajame rinkimų ture“, - konstatavo R. Vilpišauskas.
Politologas taip pat prisiminė, kaip buvo skelbiami rinkimų rezultatai. Pradžioje, skaičiuojant balsus iš mažųjų apylinkių, D. Grybauskaitei teko apie 42 proc. balsų. Kaip R. Vilpišauskas ir tikėjosi, plūstant balsams iš didmiesčių palaikymas prezidentei augo. Tačiau TSPMI vadovas tikėjosi, kad jis pasieks gerokai daugiau nei galutinis rodiklis, nesiekiantis nė 46 proc.
„Ne tiek, kiek buvo galima manyti“, - sakė politologas.
Politinių oponentų tvirtovėse – didžiuliai nuostoliai
Vilniaus rajone tradiciškai dominuoja Lietuvos lenkų rinkimų akcija ir jos lyderis V. Tomaševskis. Tačiau prieš penkerius metus čia D. Grybauskaitė susišlavė 15 tūkst. balsų, o šiemet nesukrapštė nė 9 tūkst. Dar 6 tūkst. balsų „į minusą“.
Tautinių mažumų tankiai apgyvendintos Šalčininkų ir Visagino apygardos D. Grybauskaitei neskyrė nė tūkstančio balsų. O prieš penkerius metus čia ją parėmė atitinkamai 3,55 ir 2,23 tūkst. rinkėjų. Mažiau negu tūkstantį balsų D. Grybauskaitė gavo ir Neringoje, tačiau bendras nuostolis tesudaro 355 balsus.
D. Grybauskaitės konfliktai su Darbo partija, panašu, įsiminė šios partijos lopšiui – Kėdainių rajonui. Prieš penkerius metus čia už dabartinę prezidentę balsavo 17,25 tūkst. rinkėjų, dabar – 9,48 tūkst. Ukmergėje, kur į Seimą išrinkta Darbo partijos lyderė Loreta Graužinienė, palaikymas D. Grybauskaitei sumenko beveik 6 tūkst. balsų. Daugiau negu 5 tūkst. šalininkų prezidentė prarado Tauragės rajone.
Jonava, iš kurios kilęs Vilniaus meras A. Zuokas, D. Grybauskaitei šiemet skyrė 7,66 tūkst. balsų – 5,6 tūkst. mažiau nei 2009 m. rinkimuose.
Kiek socdemų šalininkų pabėgo nuo Z. Balčyčio?
Prieš penkerius metus socdemų vėliavą prezidento rinkimuose nešė dabartinis premjeras Algirdas Butkevičius. Jis gavo 162,66 tūkst. (11,68 proc.) visų balsų. Z. Balčyčio rodikliai – 181,55 tūkst. arba 13,63 proc. rinkėjų. Atrodytų, geras rezultatas.
Tačiau prieš penkerius metus socdemai nedominavo Lietuvos politinių partijų reitinguose. Buvę valdantieji tada buvo tik bepradedą kapanotis iš nuosmukio, kurį patyrė 2008 m. Seimo rinkimuose. A. Butkevičių, kaip Vyriausybės vadovą, socdemų rinkėjai galėjo regėti tik tolimose svajose. O dabar socialdemokratai visiškai karaliauja partijų reitinge, antrąją vietą lenkdami daugiau nei dvigubai. Ir tai tęsiasi kone nuo tada, kai suformuotas dabartinis Ministrų kabinetas.
Z. Balčyčio rezultatą būtų galima lyginti su 2012 m. Seimo rinkimų pirmuoju turu. Tada socdemai daugiamandatėje apygardoje gavo 251,61 tūkst. balsų ir rikiavosi antri po Darbo partijos. Taigi skirtumas tarp palaikymo socdemams Seimo rinkimuose ir palaikymo jų kandidatui į prezidento postą – net 70 tūkst. balsų „į minusą“.
Tą patį būtų galima pasakyti apie Darbo partiją, tačiau su didele išlyga. Jos kandidatas Artūras Paulauskas prezidento rinkimuose sulaukė 160 tūkst. rinkėjų palaikymo – tai maždaug 111 tūkst. mažiau nei „darbiečiai“ surinko 2012 m. Seimo rinkimų daugiamandatėje apygardoje. Tačiau tuo metu Darbo partija su socialdemokratais laikėsi reitingų viršūnėje, o dabar „darbiečiai“ tik lipa iš didžiulės duobės, į kurią krito iškart po Seimo rinkimų. Taigi žiūrint per dabartinio partijų populiarumo prizmę, A. Paulausko gauti balsai netgi lenkia „darbiečių“ reitingus.
Ar pas Z. Balčytį sugrįš į kitas stovyklas, įskaitant ir D. Grybauskaitės, išsilakstę socdemų rinkėjai?
„Abejoju, ar jis labai smarkiai keis savo rinkimų kampaniją. Bent jau jo pasisakymas apie rinkimus į Europos Parlamentą man rodo, kad jis reikšmingų pokyčių nedarys. Nebus politinio pareiškimo, kad jis perleis savo vietą į Europos Parlamentą kitam kolegai iš partijos, kas bus kitas sąraše. Aš sakyčiau, kad tai ribos jo galimybes pritraukti daugiau balsų“, - svarstė R. Vilpišauskas.
Na, panašu, kad socdemų kandidatas jau bando susigrąžinti pabėgusius rinkėjus. Pavyzdžiui, pareiškimais, kad D. Grybauskaitė po rinkimų jo nepasveikino ir apskritai su juo nebendrauja. Vis dėlto R. Vilpišauskas mano, kad socdemų vedliui padėtų nebent kur kas aktyvesnė ir agresyvesnė pozicija. O pasakymą, kad vardan šanso valdyti Lietuvą Z. Balčytis neišsižada praktiškai garantuotos vietos Europos Parlamente, politologas laiko klaida.
„Čia labai švelnūs tokie pasisakymai, - nusijuokė TSPMI direktorius. - Maniau, paaiškėjus, kad Z. Balčytis patenka į antrą rinkimų turą, bus padarytas politinis pareiškimas, kad dabar susikoncentruos į prezidento rinkimus. Politinė pozicija tikrai gali būti tokia – kaip besibaigtų Europos Parlamento rinkimai, jisai ten jau nebepretenduos būti.“
Antrojo turo eigą R. Vilpišauskas prognozuoja drąsiau. Esą labai tikėtina, kad didesnė dalis iš kovos jau pasitraukusių penkių kandidatų rėmėjų migruos į Z. Balčyčio stovyklą.
Vilnių valdys V. Tomaševskio lenkai?
Balsų skaičiavimui einant į pabaigą iš lentelės dugno išsikapstęs A. Zuokas tai vertino optimistiškai. Esą vilniečiai nori, kad jis būtų „amžinu meru“. O ką sako skaičiai?
Prezidento rinkimuose A. Zuoką parėmė iš viso 69,55 tūkst. rinkėjų. Jeigu šį skaičių lyginsime su mero partijos „Taip“ rezultatu Seimo rinkimuose (24,13 tūkst. balsų), tai šuolis. Jei prie šio skaičiaus pridėsime buvusį savo lyderį prezidentinėse lenktynėse parėmusios Liberalų ir centro sąjungos balsus (28,26 tūkst.) – irgi šuolis.
Bet jeigu palyginsime A. Zuoko gautą balsų skaičių Vilniaus mieste, kuriame jis norėtų išlikti meru, su 2011 m. savivaldos rinkimų rezultatais, skaičiai nebe tokie optimistiniai. Prezidento rinkimuose Vilniuje A. Zuoką palaikė 25,06 tūkst. rinkėjų. Už jo koaliciją 2011 m. savivaldos rinkimuose pasisakė kiek daugiau nei 34 tūkst. vilniečių. Jei A. Zuokas su savo komanda savivaldos rinkimuose būtų surinkęs tiek balsų, kiek gavo prezidento rinkimuose, rinkimus į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą būtų laimėjęs V. Tomaševskio blokas, tada pelnęs beveik 29 tūkst. balsų. Be to, A. Zuokas būtų likęs ir už konservatorių, kuriuos 2011 m. palaikė 26,7 tūkst. vilniečių. Dar vienas palyginimas. Z. Balčytis Vilniuje gavo beveik 27 tūkst. balsų, o socdemai 2011 m. savivaldos rinkimuose – dvigubai mažiau.