Antrosios kadencijos siekianti prezidentė Dalia Grybauskaitė, palyginti su 2009 m. prezidento rinkimais, prarado apie 339 tūkst. balsų.
© DELFI / Kiril Čachovskij

DELFI pateikia analizę, kurių vietovių gyventojai pasižymėjo labiausiai sumažėjusiu palaikymo rinkimų favoritei.

Pirminiai prezidento rinkimų duomenys rodo ir dar vieną tendenciją, dėl kurios sunerimti turėtų daugelis politinių partijų, artėjant savivaldos rinkimams. Tokie signalai – ne tik D. Grybauskaitę remiantiems konservatoriams ir liberalams, bet ir socdemams, kurių kandidatas Zigmantas Balčytis varžysis antrajame prezidento rinkimų ture.

Vilnius, Kaunas ir Klaipėda – daugiau nei 100 tūkst. rinkėjų „į minusą“

Rinkimų rezultatai: kas labiausiai nusivylė D. Grybauskaite
© DELFI / Tomas Vinickas

Prieš rinkimus daug spekuliuota apie rinkėjų aktyvumą, kuris esą galėjo nulemti D. Grybauskaitės pergalę pirmajame ture. Aktyvumas, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, šiemet buvo net kiek didesnis nei prieš penkerius metus, aktyviai balsavo ir didieji miestai. Tačiau jų duomenys D. Grybauskaitei nebuvo pakankamai geri.

Matuojant procentais, VRK duomenimis, rinkėjų aktyvumas 2009 m. sudarė 51,76 proc., šiemet - 52,14 proc. Tačiau emigracija ir bendras Lietuvos populiacijos mažėjimas nulėmė, kad bendras rinkėjų skaičius šiemet mažesnis. 2009 m. balsavo daugiau nei 1,39 mln. Lietuvos piliečių, šiemet - apie 1,33 mln.

Palaikymas D. Grybauskaitei Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje (tūkst. balsų)
Palaikymas D. Grybauskaitei Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje (tūkst. balsų)
© DELFI

Didžiausia šalyje rinkimų apylinkė – Vilniaus miestas. Ir čia D. Grybauskaitė patyrė didžiausius nuostolius, palyginti su 2009 m. rinkimais.

2009 m. Vilniuje balsavo daugiau nei 232 tūkst. rinkėjų, aktyvumas siekė 53,91 proc. Šiuose rinkimuose vilniečiai buvo dar aktyvesni – savo balsą atidavė 250 tūkst. arba net 58 proc. visų balso teisę turinčių sostinės gyventojų. Tačiau prieš penkerius metus sostinėje už D. Grybauskaitę balsavo beveik 155 tūkst. sostinės rinkėjų (67,56 proc. balsų), o šiemet – tik apie 109,5 tūkst. rinkėjų (44,36 proc. balsų). Sostinėje prezidentė neteko net 45,46 tūkst. šalininkų. Tai daugiau nei 13 proc. visų balsų, kuriuos per penkerius metus prarado prezidentė.

D. Grybauskaitė ir ją remiantys konservatoriai džiūgauja dėl didelio palaikymo Kaune. Tačiau tai tik pusė tiesos. Laikinojoje sostinėje D. Grybauskaitė iš tiesų sulaukė didžiausio rinkėjų palaikymo, kaip ir prieš penkerius metus. Tačiau Kauno miesto rinkimų apylinkėje fiksuotas ir mažesnis rinkėjų aktyvumas, ir dideli nuostoliai D. Grybauskaitės stovykloje.

VRK duomenimis, prieš penkerius metus Kaune balsavo arti 156 tūkst. (55,74 proc.) rinkėjų. Iš jų 128,19 tūkst. (83,19 proc.) balsavo už D. Grybauskaitę. Šių metų rinkimuose Kaunas liko prezidentei labiausiai simpatizuojančia apygarda, tačiau balsavusių žmonių skaičius krito iki 143,87 tūkst. (55 proc.). O skaičiuojant D. Grybauskaitės prarastus balsus, Kaunas tik truputį atsilieka nuo Vilniaus. Šiemet per pirmąjį turą D. Grybauskaitę Kaune palaikė 86,52 tūkst. rinkėjų – 41,67 tūkst. mažiau nei prieš penkerius metus.

Klaipėdoje prezidentės praradimai ne mažiau solidūs. Prieš penkerius metus čia už D. Grybauskaitę balsavo 50,77 tūkst. rinkėjų, Klaipėdos miesto apygarda buvo aštunta pagal didžiausią prezidentės šalininkų proporciją. Šiemet pirmajame ture D. Grybauskaitę Klaipėdoje palaikė apie 29,6 tūkst. rinkėjų – beveik 21,18 tūkst. mažiau nei 2009 m. Kaip ir Vilniuje, Klaipėdoje aktyvumas šių metų rinkimuose buvo didesnis nei prieš penkerius metus.

Taigi vien trijuose didžiuosiuose miestuose D. Grybauskaitė per penkerius metus prarado apie 108 tūkst. šalininkų. Vertinant matematiškai, maždaug kas trečias nuo prezidentės nusisukęs rinkėjas gyvena Vilniuje, Kaune arba Klaipėdoje.

Panevėžys, Šiauliai ir Alytus – „pabėgo“ arti 34 tūkst. balsų

Didelį lojalumą D. Grybauskaitei išlaikė Panevėžio rinkėjai. Bet ir čia prezidentė gavo 13,88 tūkst. balsų mažiau nei 2009 m. rinkimuose.

Daugiau nei 12 tūkst. balsų, palyginti su ankstesniais prezidento rinkimais, D. Grybauskaitė prarado ir Šiauliuose. Beveik 8 tūkst. balsų sumenko palaikymas prezidentei Alytaus mieste.

Kas sumaišė prezidentės kortas?

Ramūnas Vilpišauskas
Ramūnas Vilpišauskas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas DELFI teigė matantis kelias priežastis, dėl kurių sumenko palaikymas D. Grybauskaitei didžiuosiuose miestuose.

Anot jo, dalį prezidentės balsų nuskabė Naglis Puteikis (jis Kaune ir Klaipėdoje buvo antras su atitinkamai16,4 tūkst. ir 10,9 tūkst. balsų), kiek mažesnę – Artūras Zuokas. Be to, Vilniuje ir Klaipėdoje savo darbą esą padarė Valdemaras Tomaševskis, susišlavęs D. Grybauskaitės laikysena nepatenkintų tautinių mažumų balsus.

„Dalis rinkėjų galbūt nebepalaiko prezidentės didmiesčiuose taip, kaip prieš penkerius metus. Gal ir socialdemokratų partijos reitingai turi įtakos“, - svarstė R. Vilpišauskas.

Anot jo, dar vienas faktorius – D. Grybauskaitę palaikančio Liberalų sąjūdžio rinkėjai. Esą tikėtina, kad, pavyzdžiui, Klaipėdoje tvirtas pozicijas turintys liberalai toli gražu ne vieningai atsiliepė į partijos raginimą balsuoti už dabartinę prezidentę.

TSPMI vadovo nuomonė vienareikšmiška – jei D. Grybauskaitė būtų pajėgusi suvaldyti rinkėjų „nuotekį“ didmiesčiuose, antro turo būtų neprireikę.

„Jei didmiesčiuose ji būtų išlaikius anksčiau turėtą palaikymą, būtų laimėjusi pirmajame rinkimų ture“, - konstatavo R. Vilpišauskas.

Politologas taip pat prisiminė, kaip buvo skelbiami rinkimų rezultatai. Pradžioje, skaičiuojant balsus iš mažųjų apylinkių, D. Grybauskaitei teko apie 42 proc. balsų. Kaip R. Vilpišauskas ir tikėjosi, plūstant balsams iš didmiesčių palaikymas prezidentei augo. Tačiau TSPMI vadovas tikėjosi, kad jis pasieks gerokai daugiau nei galutinis rodiklis, nesiekiantis nė 46 proc.

„Ne tiek, kiek buvo galima manyti“, - sakė politologas.

Politinių oponentų tvirtovėse – didžiuliai nuostoliai

Vilniaus rajone tradiciškai dominuoja Lietuvos lenkų rinkimų akcija ir jos lyderis V. Tomaševskis. Tačiau prieš penkerius metus čia D. Grybauskaitė susišlavė 15 tūkst. balsų, o šiemet nesukrapštė nė 9 tūkst. Dar 6 tūkst. balsų „į minusą“.

Tautinių mažumų tankiai apgyvendintos Šalčininkų ir Visagino apygardos D. Grybauskaitei neskyrė nė tūkstančio balsų. O prieš penkerius metus čia ją parėmė atitinkamai 3,55 ir 2,23 tūkst. rinkėjų. Mažiau negu tūkstantį balsų D. Grybauskaitė gavo ir Neringoje, tačiau bendras nuostolis tesudaro 355 balsus.

D. Grybauskaitės konfliktai su Darbo partija, panašu, įsiminė šios partijos lopšiui – Kėdainių rajonui. Prieš penkerius metus čia už dabartinę prezidentę balsavo 17,25 tūkst. rinkėjų, dabar – 9,48 tūkst. Ukmergėje, kur į Seimą išrinkta Darbo partijos lyderė Loreta Graužinienė, palaikymas D. Grybauskaitei sumenko beveik 6 tūkst. balsų. Daugiau negu 5 tūkst. šalininkų prezidentė prarado Tauragės rajone.

Jonava, iš kurios kilęs Vilniaus meras A. Zuokas, D. Grybauskaitei šiemet skyrė 7,66 tūkst. balsų – 5,6 tūkst. mažiau nei 2009 m. rinkimuose.

Kiek socdemų šalininkų pabėgo nuo Z. Balčyčio?

Rinkimų rezultatai: kas labiausiai nusivylė D. Grybauskaite
© DELFI / Kiril Čachovskij

D. Grybauskaitės nuostolius skaičiuoti galima kone kiekvienoje apygardoje. Nuostolius gali skaičiuoti ir Z. Balčytis, nors jis ir nesivaržė 2009 m. rinkimuose.

Prieš penkerius metus socdemų vėliavą prezidento rinkimuose nešė dabartinis premjeras Algirdas Butkevičius. Jis gavo 162,66 tūkst. (11,68 proc.) visų balsų. Z. Balčyčio rodikliai – 181,55 tūkst. arba 13,63 proc. rinkėjų. Atrodytų, geras rezultatas.

Tačiau prieš penkerius metus socdemai nedominavo Lietuvos politinių partijų reitinguose. Buvę valdantieji tada buvo tik bepradedą kapanotis iš nuosmukio, kurį patyrė 2008 m. Seimo rinkimuose. A. Butkevičių, kaip Vyriausybės vadovą, socdemų rinkėjai galėjo regėti tik tolimose svajose. O dabar socialdemokratai visiškai karaliauja partijų reitinge, antrąją vietą lenkdami daugiau nei dvigubai. Ir tai tęsiasi kone nuo tada, kai suformuotas dabartinis Ministrų kabinetas.

Z. Balčyčio rezultatą būtų galima lyginti su 2012 m. Seimo rinkimų pirmuoju turu. Tada socdemai daugiamandatėje apygardoje gavo 251,61 tūkst. balsų ir rikiavosi antri po Darbo partijos. Taigi skirtumas tarp palaikymo socdemams Seimo rinkimuose ir palaikymo jų kandidatui į prezidento postą – net 70 tūkst. balsų „į minusą“.

Tą patį būtų galima pasakyti apie Darbo partiją, tačiau su didele išlyga. Jos kandidatas Artūras Paulauskas prezidento rinkimuose sulaukė 160 tūkst. rinkėjų palaikymo – tai maždaug 111 tūkst. mažiau nei „darbiečiai“ surinko 2012 m. Seimo rinkimų daugiamandatėje apygardoje. Tačiau tuo metu Darbo partija su socialdemokratais laikėsi reitingų viršūnėje, o dabar „darbiečiai“ tik lipa iš didžiulės duobės, į kurią krito iškart po Seimo rinkimų. Taigi žiūrint per dabartinio partijų populiarumo prizmę, A. Paulausko gauti balsai netgi lenkia „darbiečių“ reitingus.

Ar pas Z. Balčytį sugrįš į kitas stovyklas, įskaitant ir D. Grybauskaitės, išsilakstę socdemų rinkėjai?

„Abejoju, ar jis labai smarkiai keis savo rinkimų kampaniją. Bent jau jo pasisakymas apie rinkimus į Europos Parlamentą man rodo, kad jis reikšmingų pokyčių nedarys. Nebus politinio pareiškimo, kad jis perleis savo vietą į Europos Parlamentą kitam kolegai iš partijos, kas bus kitas sąraše. Aš sakyčiau, kad tai ribos jo galimybes pritraukti daugiau balsų“, - svarstė R. Vilpišauskas.

Na, panašu, kad socdemų kandidatas jau bando susigrąžinti pabėgusius rinkėjus. Pavyzdžiui, pareiškimais, kad D. Grybauskaitė po rinkimų jo nepasveikino ir apskritai su juo nebendrauja. Vis dėlto R. Vilpišauskas mano, kad socdemų vedliui padėtų nebent kur kas aktyvesnė ir agresyvesnė pozicija. O pasakymą, kad vardan šanso valdyti Lietuvą Z. Balčytis neišsižada praktiškai garantuotos vietos Europos Parlamente, politologas laiko klaida.

„Čia labai švelnūs tokie pasisakymai, - nusijuokė TSPMI direktorius. - Maniau, paaiškėjus, kad Z. Balčytis patenka į antrą rinkimų turą, bus padarytas politinis pareiškimas, kad dabar susikoncentruos į prezidento rinkimus. Politinė pozicija tikrai gali būti tokia – kaip besibaigtų Europos Parlamento rinkimai, jisai ten jau nebepretenduos būti.“

Antrojo turo eigą R. Vilpišauskas prognozuoja drąsiau. Esą labai tikėtina, kad didesnė dalis iš kovos jau pasitraukusių penkių kandidatų rėmėjų migruos į Z. Balčyčio stovyklą.

Vilnių valdys V. Tomaševskio lenkai?

Rinkimų rezultatai: kas labiausiai nusivylė D. Grybauskaite
© DELFI / Kiril Čachovskij

Sekmadienio naktį skaičiuojant balsus buvo kelios intrigos. Kad prireiks antrojo turo ir kas jame dalyvaus – buvo aišku gana anksti. Kad po pirmojo trejeto įsitvirtino N. Puteikis ir V. Tomaševskis – taip pat. Ilgiausiai truko, kol paaiškėjo, kuris meras – A. Zuokas ar Bronis Ropė – rinkimuose liks paskutinis.

Balsų skaičiavimui einant į pabaigą iš lentelės dugno išsikapstęs A. Zuokas tai vertino optimistiškai. Esą vilniečiai nori, kad jis būtų „amžinu meru“. O ką sako skaičiai?

Prezidento rinkimuose A. Zuoką parėmė iš viso 69,55 tūkst. rinkėjų. Jeigu šį skaičių lyginsime su mero partijos „Taip“ rezultatu Seimo rinkimuose (24,13 tūkst. balsų), tai šuolis. Jei prie šio skaičiaus pridėsime buvusį savo lyderį prezidentinėse lenktynėse parėmusios Liberalų ir centro sąjungos balsus (28,26 tūkst.) – irgi šuolis.

Bet jeigu palyginsime A. Zuoko gautą balsų skaičių Vilniaus mieste, kuriame jis norėtų išlikti meru, su 2011 m. savivaldos rinkimų rezultatais, skaičiai nebe tokie optimistiniai. Prezidento rinkimuose Vilniuje A. Zuoką palaikė 25,06 tūkst. rinkėjų. Už jo koaliciją 2011 m. savivaldos rinkimuose pasisakė kiek daugiau nei 34 tūkst. vilniečių. Jei A. Zuokas su savo komanda savivaldos rinkimuose būtų surinkęs tiek balsų, kiek gavo prezidento rinkimuose, rinkimus į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą būtų laimėjęs V. Tomaševskio blokas, tada pelnęs beveik 29 tūkst. balsų. Be to, A. Zuokas būtų likęs ir už konservatorių, kuriuos 2011 m. palaikė 26,7 tūkst. vilniečių. Dar vienas palyginimas. Z. Balčytis Vilniuje gavo beveik 27 tūkst. balsų, o socdemai 2011 m. savivaldos rinkimuose – dvigubai mažiau.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Pentagono Kalėdų dovanos Baltijos šalims: kam ir kodėl atiteks 100 mln. dolerių?

Po to, kai JAV Kongrese sutarta dėl rekordinio, beveik 700 mlrd. dolerių gynybos biudžeto,...

Orai: šalį užlies šiluma, bet džiaugsmo neatneš (12)

Po žiemiškesnės savaitės pradžios, antroje savaitės pusėje temperatūra šoktels aukštyn, tad...

20 dienų valgė ligoninės maistą: kai kurie pasiūlymai gerokai nustebino ligoninės komentaras (413)

Šimtai legendų, mitų, komentarų, nuotraukų, klausimų, nuolatinių diskusijų – daug neramumų...

Teisėjai skaudžiai pamokė skolų išieškotojus: tą pačią skolą bandė išsireikalauti tris kartus (129)

Teisėjai skaudžiai pamokė skolų išieškotojus – už tai, kad jau trečią kartą tam pačiam...

Geriausią kėlinį klubo istorijoje sužaidę „Knicks“ nutraukė Toronto pergalių seriją

Pirmąją nesėkmę po keturių pergalių iš eilės NBA pirmenybėse patyrė Toronto „Raptors“...

Rado, kaip atsikratyti nelaukiamų klientų: už kebabą prašo 28 eurų (213)

Verslininkas Karolis Jaruševičius nemėgsta, kai jo valdomą maitinimo įstaigą vadina kebabine ....

Įspūdingų Kauno eglučių kūrėją suviliojo kitas miestas (25)

Neseniai paaiškėjo, kad šiemet miestą Kauno rotušės aikštėje puoš dvylikos metrų aukščio...

Kiek augs lėšos Lietuvos kariuomenei? (276)

Kitais metais Lietuvos kariuomenė s finansavimas peržengs 2 procentų ribą. Tačiau tai – tik...

Rusai įvardijo, dėl ko nepatenkinti Putinu (401)

Rusijos piliečiai mano, kad jų prezidentui Vladimirui Putinui už darbą einant šalies...

Gaisro metu nebuvo laiko galvoti: moters poelgis pralinksmino internautus (5)

Erdvius namus Šiaurės Kalifornijoje turėjusiam poniui Stardust turėjo būti nemenkas sukrėtimas...