Visgi parašą dedantis rinkėjas negali būti užtikrintas, kad kandidatas, išrinktas į Tarybą, vėliau neatsuks jam nugaros. Nors Seimas šįmet daugiau nei du kartus padidino užstatą pretendentams į savivaldybių tarybas, kurie išrinkti dėl einamų pareigų negalėtų jose dirbti, tokių politinių turistų atsiras ne viename sąraše.
Varžytuvėse dėl rinkėjų Panevėžyje pirmasis startavo Seimo nario Povilo Urbšio vedamas komitetas „Kurkime jaukų miestą Kartu“. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) dar praėjusį ketvirtadienį jam išdavė lapus parašams rinkti.
Kelionę po panevėžiečių butus pradėjusio komiteto 25-ių kandidatų sąraše tik du valgantieji politikų duoną – miesto Tarybos narys Rimantas Ridikas ir komiteto lyderis Seimo narys Povilas Urbšys. Visi kiti – nepartiniai ir politikoje aktyviai nedalyvavę parlamentaro šalininkai.
„Būtų gerai, jei Vyriausioji rinkimų komisija parašų skaičiaus neribotų, bet dabar ji išduoda lapus tik 1200-ams parašų“, – P. Urbšys nusiteikęs surinkti dvigubai daugiau parašų nei reikalauja nustatyta žemiausia riba.
Vis dėlto, jo nuomone, ir privalomi 630 parašų jau pakankama riba rinkimuose nusiteikusiai dalyvauti partijai ar komitetui.
Dvi pozicijos
P. Urbšys kitąmet kovą vyksiančiuose rinkimuose kandidatuos į dvi vietas – Panevėžio mero ir Tarybos nario. Pastaroji pozicija P. Urbšiui kainuos 9 200 eurų. Tokio dydžio užstatą parlamentaras turi sumokėti pagal dar rugsėjį Seimo priimtą pataisą. Šioji numato, kad jeigu partijos ar rinkimų komiteto keliamame kandidatų sąraše yra įrašyti kandidatai, einantys pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, už kiekvieną tokį sumokamas penkių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio užstatas. Praėjusiuose rinkimuose jis siekė du vidutinius mėnesio algos dydžius.
Pataisos autoriai motyvavo, jog taip siekiama užkirsti kelią apgaudinėti rinkėjus. Mat po kiekvienų savivaldos rinkimų maždaug ketvirtadalis į savivaldybių tarybas išrinktų narių atsisako mandatų savo vietas užleisdami po jų einantiems sąraše kolegoms, nesulaukusiems rinkimuose didelio palaikymo. Pavyzdžiui, 2015-aisiais net dešimt savivaldos rinkimuose dalyvavusių Seimo narių atsisakė rinkėjų jiems patikėtų Tarybos nario mandatų ir pasiliko dirbti parlamente.
Spręs po rinkimų
Nemenką užstatą VRK sumokėjęs P. Urbšys vengia tiesaus atsakymo, kaip pasielgtų, jei netaptų Panevėžio meru, bet būtų išrinktas į Savivaldybės tarybą: pasiliktų Tarybos nariu ir atgautų 9 200 eurų užstatą ar vis dėlto aukotų pinigus ir dar porą metų liktų dirbti Seime iki kadencijos pabaigos.
„Šituo atveju bus sprendžiama, kaip kiek galima maksimaliau atstovauti žmonių interesams. Prašau tą parašyti pažodžiui. Tą lems daug dedamųjų. Anksti kalbėti, kol nežinome, ar aš būsiu išrinktas meru, kiek sąrašo žmonių bus išrinkta“, – aiškino P. Urbšys.
Parlamentaras, vengiantis atsakyti, ar kandidatuodamas į Tarybą, vardan darbo joje, nors ir opozicijos gretose, sutiktų atsisakyti vietos Seime, tikina, jog jo pavardė visuomeninio rinkimų komiteto sąrašo viršuje turėtų būti visiems suprantamas sprendimas.
„Logiška, kad esu dviejose pozicijose ir man tai kainuoja: jei kandidatuoji į merus, be komandos esi nulis. Turbūt būsiu vienintelis Lietuvoje Seimo narys, kuris sutinka mokėti tokį užstatą, nes tiki savo pergale ir suinteresuotas atvesti savo komandą. Kai kam gali tai atrodyti kaip gudravimas. Bet faktas toks, kad dalyvavimas rinkimuose susijęs su duotų pažadų įgyvendinimu. Jei neišrenka į merus, o sąrašas pralaimi, be abejo, galvoji, kur geriau atstovausi žmonėms – Seime ar savivaldoje. Jei neišrinks, man bus politinė bausmė galbūt už mano padarytas klaidas. Antra, turėsiu labai apčiuopiamą materialinę bausmę“, – išrinktas tik į Tarybos narius prarasti pinigus, bet pasilikti Seime nesipurto P. Urbšys.
Sąžiningas, kiek įmanoma
P. Urbšio užmojai Panevėžio savivaldybės taryboje turėti daugumą prieš ketvertą metų išsipildė su kaupu. Tiesioginiuose mero rinkimuose šio parlamentaro vardo sąrašo kandidatas Rytis Račkauskas toli aplenkė antroje vietoje likusį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovą Maurikijų Grėbliūną ir dar septynias vietas P. Urbšio tuomečiai šalininkai užsitikrino Taryboje.
Tąkart pats seimūnas rinkėjams signalą, už ką jie balsuoja, pasiuntė davęs pavardę nepartiniam visuomeniniam rinkimų komitetui „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“, bet pats nekėlė savo kandidatūros, kad pakeltų sąrašo pozicijas per rinkimus.
„Nebuvo siekiama, kad gyventojai manytų, jog čia mano sąrašas, buvo akcentuojama, kad aš tik pasisakau už šį sąrašą. (…) Politikoje turi dominuoti kitokios vertybės ir reikia būti atviram ir sąžiningam žmonėms, kiek tik įmanoma. Kai buvo svarstomas įstatymas dėl padidinto užstato kandidatams, kurių pareigos nesuderinamos su savivaldos tarybos vieta, pirminiame variante buvo siūloma, kad užstatą už žmogų turi mokėti visa partija. Bet paskui apsižiūrėję socialdemokratai su konservatoriais tyliai nusprendė, kad atsakomybė turi būti asmeniui. Nors tas asmuo pats vienas sąraše neatsiranda. Tai yra sąmoningas žmonių apgaudinėjimas“, – taip 2015-aisiais žiniasklaidai kalbėjo P. Urbšys.
Politinė manipuliacija
„Tokios manipuliacijos nėra naujiena. Partijos tą patį daro. Bet čia komitetas, kuris deklaruoja skaidrumą“, – dabartinį P. Urbšio kandidatavimą ne tik į merus, bet ir Panevėžio tarybos narius įvertino Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo valdymo fakulteto Politikos instituto lektorė Rima Urbonaitė.
Anot jos, šiuo atveju P. Urbšio suburto visuomeninio rinkimų komiteto naudojamas manipuliacinis metodas, kuriuo bandoma pritraukti rinkėją, nesiskiria nuo to, kaip elgiasi partijos. Politologės nuomone, P. Urbšys naudojasi savo pavarde vien tam, kad pritrauktų rinkėją, juolab kad jam tas buvo pavykę praėjusiuose rinkimuose.
„Neverta rinkėjui tikėtis, kad P. Urbšys, jei nebus išrinktas meru, iškeis Seimo nario kėdę į eilinio Tarybos nario. Turbūt net nesusapnuotum tokio dalyko. O jei politikas dalyvauja rinkimuose siekdamas užimti Tarybos kėdę ir paskui ją užleidžia kitam, tai yra politinė manipuliacija ir rinkėjas į tai turėtų atkreipti dėmesį“, – pabrėžė R. Urbonaitė.
Dvi galvos iš vieno kūno
2015-aisiais visuomeniniai rinkimų komitetai visoje Lietuvoje parodė potencialą tapti alternatyva politinėms partijoms. R. Urbonaitė atkreipia dėmesį, jog ir dabar Lietuvoje ryškėja tendencija, kad visuomeniniai rinkimų komitetai gali atliepti rinkėjų lūkestį matyti vietos valdžioje ne partijas, kuriomis nusivylimas didelis.
Tačiau Panevėžyje po valdžios rūmus supurčiusio korupcijos skandalo politinė dėlionė sunkiai prognozuojama. Prieš ketvertą metų čia dėl rinkėjų balsų su partijomis konkuravo keturi visuomeniniai rinkimų komitetai. Dabar liko du, tačiau ir tie patys yra tarsi dvi galvos, išaugusios iš vieno kūno: vieną veda P. Urbšys, kitą – jo buvęs bendražygis R. Račkauskas.
Politologė prognozuoja, kad ateinantys rinkimai nė vienam šių sąrašų nebus tokie sėkmingi kaip 2015-aisiais.
Teisėsaugos R. Račkauskui pareikšti įtarimai korupcija ir net šešiems mėnesiams nušalinimas nuo mero pareigų, pasak R. Urbonaitės, rinkėjui gali būti rimtas signalas, kad komitetas nėra panacėja, apsauganti nuo piktnaudžiavimo valdžia.
Rinkėjas nėra naivus
Kad pirmosios vietos kandidatų į Panevėžio tarybos narius sąraše reikia ne pačiam P. Urbšiui, o jo į rinkimus vedamai nepartinių komandai, sutinka ir politologas Lauras Bielinis.
„P. Urbšys, būdamas Seimo nariu ir turėdamas tam tikrą populiarumą, šitą sąrašą savotiškai išviešina savo buvimu ir tampa savotišku garvežiu, stumiančiu jį į priekį. Tokiu būdu sukuria galimybę jo komandos antram, trečiam ar kitiems numeriams patekti į Tarybą. P. Urbšys yra tas veidas, kuris neleidžia užmiršti, už ką balsuojama. Nemanyčiau, kad rinkėjai tokie naivūs ir to nesuprastų“, – sako L. Bielinis.
Visgi politologas nelaiko gudravimu tokio politinio ėjimo, kai kandidatuojama į Tarybos narius žinant, kad atsisakysi laimėto mandato ir pasiliksi Seime.
„Būti vėliava, simboliu, kuris nužymi grupę kandidatų, yra normalu. Supraskime, kad rinkėjas tikrai nėra naivus ir, balsuodamas už P. Urbšį, supranta, kad balsuoja ne už jį, o už jo sąrašą“, – mano L. Bielinis.