aA
Iki Seimo rinkimų liko ne pilnas mėnuo. Kol vieni bando pavergti rinkėjų širdis sulipę į autobusiuką su kanapių suktine, kiti bando emocijas sukelti amerikietiškiems rinkimams būdingomis priemonėmis, likusieji nelaukdami finišo tiesiosios išsitraukė sunkiąją artileriją, kuriai prilygtų nebent Rolando Pakso prezidento rinkimų kovoje prieš Valdą Adamkų panaudotos priemonės. Nenuobodu, ir visas įdomumas dar prieš akis, jeigu kas nors politinėje arenoje kovai yra pasirengęs „juodųjų technologijų“ , tai paprastai jos panaudojamos jau paskutiniu momentu, sakė politinės komunikacijos tyrinėtojai Andrius Šuminas iš Vilniaus universiteto (VU) ir Lauras Bielinis iš Vytauto Didžiojo universiteto (VDU).
Gabrielius Landsbergis, Ramūnas Karbauskis
Gabrielius Landsbergis, Ramūnas Karbauskis
© DELFI / Domantas Pipas

„Nesutikčiau, kad rinkimų kampanija nuobodi“, - sutartinai kalbėjo kalbėjo VDU dr. prof. Lauras Bielinis ir VU doc. dr. Andrius Šuminas.

Abiems specialistams į akį krito valstiečių-žaliųjų specialiai prieš konservatorius išleistas leidinys „Neliečiamieji“, kurio tiražas, portalo 15min.lt duomenimis, net 400 tūkst. egzempliorių.

„Vien toks leidinys, išleistas tokiu dideliu tiražu, padaro šitą rinkimų kampaniją išskirtine, lyginant su ankstesnėmis Seimo rinkimų kampanijomis. Turime negatyvios komunikacijos pavyzdį, ir tokių pavyzdžių, kalbant apie Seimo rinkimus, mes ko gero nebuvome turėję. Galėtume tai lygint tik su prezidento rinkimais, R. Pakso ir V. Adamkaus kovos antruoju turu, kada prieš pat rinkimus, penktadienį, didžiuliu tiražu buvo išleistas „Vakaro žinių“ specialus numeris, ir ten irgi buvo labai panašiai – informacija nukreipta prieš V. Adamkų“, - priminė A. Šuminas.

Politinės komunikacijos tyrinėtojas spėjo, kad čia dar nepabaiga, ir galimas dalykas, jog per likusį trijų savaičių laikotarpį, valstiečiai-žalieji sulauks konservatorių atsako į šį leidinį.

„Įdomu, kokia ta reakcija bus“, - sakė A. Šuminas.

Mokslininkas atkreipė dėmesį, kad ta lazda, kuria valstiečiai-žalieji nusitaikė į priešininkus, turi ir antrą galą.

„Akivaizdu, kad jie su savo tiražu taikosi į labai specifinę auditoriją. Sunku pasakyti, kiek tai yra paveiku. Bet, kaip rodo R. Pakso pavyzdys, tai buvo paveiku. Žinoma, tai įvyko jau seniai, prieš šešiolika metų. Kokį tai rezultatą turės šiandien, yra sunku prognozuoti. Tą pamatysime po rinkimų. Kitų valstybių pavyzdžiai rodo, kad kartais negatyvas atsisuka prieš pačius tokią komunikaciją vykdančius politikus arba partijas“, - kalbėjo A. Šuminas.

Pavyko iš viešosios erdvės nustumti tikruosius konkurentus

VDU profesorius L. Bielinis pastebėjo, kad valstiečiams-žaliesiems leidiniu „Neliečiamieji“ pavyko užsitikrinti tai, kad jie su konservatoriais vėl yra dėmesio centre.

„Dabar mes visi apie tai diskutuojame, vieni sutinka, kiti – ne, bet tokiu būdu mūsų dėmesys jau yra pritrauktas tik prie dviejų politinių jėgų – valstiečių-žaliųjų ir konservatorių. Tokiu būdu visi likę patraukiami į antrą, jeigu ne į trečią planą“, - kalbėjo L. Bielinis.

Politologo įsitikinimu, tokia strategija yra paveiki.

„Turime suvokti, kad žmonės yra įvairūs: yra rinkėjų, kurie iš anksto turi savo aiškias nuostatas tiek dėl valstiečių-žaliųjų, tiek dėl konservatorių. Šitas leidinys jiems neesminis, jie ir taip galvoja, kad viską žino. Tačiau yra didžiulė žmonių grupė, kuri nelabai domisi politinių procesų detalėmis, arba labai greitai užmiršta įvairius įvykius valstybėje, jiems reikalingas stiprus emocinis dirgiklis, kuris juos priverstų vėl pamatyti ir susiformuoti nuomonę. Šitas leidinys tokiai grupei žmonių yra labai stiprus veiksnys“, - sakė L. Bielinis.

Pasak politologo, tokia komunikacija, kuria, užuot pristačius savo stiprybes, išryškinami priešininkų trūkumai, nėra inovacija.

„Tokių dalykų būna. Ir Lietuvoje yra buvę tokių atvejų, kai argumentai buvo formuluojami prieš kažką, o už kokius nors pozityvus. Tie argumentai prieš kažką padeda mobilizuoti rinkėjus. Ir svarbiausia, kaip jau minėjau, kai tai pateikiama taip ryškiai, tai eliminuoja iš viešosios erdvės kitas politines jėgas. Supraskime, valstiečiams-žaliesiems konkurentai yra ne konservatoriai, pagrindiniai jų konkurentai yra socialdemokratai, „darbiečiai“, kitos kairės ir centro partijos, bet dabar apie jas mes net nekalbame“, - sakė L. Bielinis.

Kovai prieš konkurentus pasitelkė „bebrometrą“

Mažiau žinoma Tomo Pačėso politinė jėga „Lietuva-visų“ mažesnio kalibro priemonėmis irgi savo komunikacija buvo nusitaikiusi į konkurentus. Ši partija feisbuką išplatino „bebrometrą“ su klausimu „kiek bebrų yra partijose?“. Kiek tokia reklama yra veiksminga, ir koks jos tikrasis tikslas, nebuvo lengva atsakyti net politinės komunikacijos specialistui.

„Nežinau, tiesą sakant, keista ta reklama, ne iki galo gaunasi pasakyti, ką jie tuo norėjo pasakyti. Tačiau yra akivaizdu, kad tokioms partijoms, judėjimams, pirmiausia, reikia žinomumo. Jie stengiasi bet kokiomis priemonėmis atkreipti į save dėmesį, kad apie juos kalbėtų“, - sakė A. Šuminas.

Konservatoriai pasirinko kitokią strategiją

Politologas L. Bielinis neabejoja, kad kompromatą prieš valstiečius-žaliuosius renka ir konservatoriai.

„Čia yra natūralus elementas – surasti ir išviešinti kompromituojančią medžiagą, kuri sumenkintų tuos, kurie gali pernelyg stipriai laimėti rinkimuose. Konservatoriai tiesiog pasirinko kitokią strategiją.

Matome, kad dieną iš dienos lašas po lašo yra teikiama informacija tai apie vieną, tai apie kitą, tai ištraukiami senesni. Kalbėdamiesi su kolega neseniai sakėme, kad tuoj prisimins asfaltuotus keliukus. Jau seniai buvo kalbama apie juos. Manyčiau, ateinančiomis savaitėmis išgirsime ir apie tai“, - sakė L. Bielinis.

Rinkimų kampanija kaista: tokį priemonių arsenalą prieš tai buvo panaudojęs nebent Paksas
© DELFI / Tomas Vinickas


Pasirinko amerikietišką strategiją

Tarp ryškesnių konservatorių viešos komunikacijos prieš rinkimus formų išsiskyrė partijos suvažiavimas, kuriam surengti, jo iškilmingumui, emocinei nuotaikai kurti partija skyrė daug dėmesio.

„Tokiu būdu perimama amerikietiška susirinkimų tradicija. Konservatoriai tą darė ir per prezidento rinkimus, kuriuose kandidatavo I. Šimonytė. Ten viskas labai gražiai nufilmuojama, paskui iš to bus padaroma audiovizualinė medžiaga, kuri sklis socialinės medijos arba kitais kanalais“, - komentavo A. Šuminas.

Politinės komunikacijos ekspertas atkreipė dėmesį, kad tai leidžia sukurti patosinį įspūdį, kad partija sulaukia visuotinio palaikymo, o tai yra svarbus psichologinis veiksnys rinkėjams patraukti.

„Rinkėjams yra svarbu, jeigu jie atrodo tarsi laimėtojai, įspūdis, kad yra kažkoks proveržis“, - komentavo A. Šuminas.

Dar viena vieša per šiuos rinkimus į akis krintanti konservatorių komunikacijos ypatybė yra tokia, kad viešuose stenduose greta kitų kandidatų galima matyti partijos pirmąjį numerį sąraše I. Šimonytę. Vilniuje į akis krenta stendas, kuriame rinkiuojasi išskirtinai moteriška politinių lyderių komanda.

„Akivaizdu, kad I. Šimonytės asmenyje partija mato ašį. Vyksta partijos iškėlimas per asmenybės iškėlimą, tas partijos sąrašas turi virsti I. Šimonytės sąrašu. Jie to siekia, ir tą turbūt padarys“, - pastebėjo L. Bielinis.

Tuo tarpu A. Šuminas atkreipė dėmesį, kad partija skirtingomis žinutėmis taiko į specifines auditorijas.

„Moterų eksponavimas, išstatymas į priešakines komunikacines linijas, yra susijęs su tuo, kad tokiu būdu yra bandoma patraukti moteriškos auditorijos balsus“, - sakė mokslininkas.

Paulauskas su kanapių suktine – žaisminga ?

Didžiausia įvairiausių politinių video keistenybių serija pasižymėjo politikos „trijų muškietininkų“ (partija „Laisvė ir teisingumas“) komunikacija socialiniuose tinkluose. Viename vaizdelyje jos lyderių Artūras Zuokas auditoriją linksmino šokinėdamas kaip kamuoliukas. Kitame video politikų trijulė, susėdusi į jau jų ženklu tapusį autobusiuką, susisukusi kanapių suktinę (kurios galiausiai neparūkė), svarstė apie atsakomybę už „žolės“ rūkymą.

„Tokiomis priemonėmis taikoma į specifines auditorijas. Akivaizdu, kad tas „kamuoliukas“ buvo ištransliuotas tiksliniu kanalu, ir paskui, kai pateko į kitus kanalus, jis atrodo nei šiaip, nei taip, bet tam tikroms auditorijoms tas šokinėjimas gal ir yra suprantamas, ir atrodo „kietai“.

Taip pat yra toliau bandomas eksploatuoti pasirinktas autobusiuko įvaizdis. Žinoma, tas kanapių suktinės dalinimasis keistai atrodo, bet turbūt jie bando tokiu būdu pasiekti jaunesnę ir liberalesnę auditoriją. Nors nežinau – Artūras Paulauskas su kanapių suktine nei šiaip, nei taip atrodo“, - sakė A. Šuminas.

Politologas L. Bielinis pastebėjo, kad „trys muškietininkai“ taiko žaismingo elgesio strategiją.

„Jie vaizduoja, kad „mes esame tokie atsipalaidavę, paišdykausime su jumis. Mes rimti, tiesiog išdykaujame“. Prieš kelias kadencijas jau buvo tokių atsipalaidavusių kandidatų, turiu mintyje A. Valinsko sąrašą. Dabar šita „trijų muškietininkų“ strategija, ko gero, yra pavėluota“, - sakė L. Bielinis.

Ne tokie ryškūs veikėjai Vilniaus burbule pluša regionuose

Gintautas Paluckas
Gintautas Paluckas
© DELFI / Josvydas Elinskas


Žvelgiant iš Vilniaus socialinio burbulo atrodo mažiau matomi socialdemokratai, Darbo partija, kai kurios kitos partijos. Politinės komunikacijos tyrinėtojai spėjo, kad jie galbūt pluša regionuose.

„Socialdemokratai turbūt supranta, kad vargu, ar Vilniuje bus jų pagrindinis rinkėjas. Nukreipiamas dėmesys į regionus, kur yra jų rinkėjai. Taip pat – ir Darbo partija. Procesas vyksta, tik naudojamos kitokios priemonės“,- sakė A. Šuminas.

Politologui L. Bieliniui atrodo, kad socialdemokratai pasirinko dvigubo žingsnio strategiją.

„Iš vienos pusės jie puikiai žino, kad jie turi garantuotą rinkėjų skaičių, kuris galbūt nėra įspūdingas, bet vis dėlto egzistuoja, ir jie peržengs penkių procentų barjerą. Bet jiems akivaizdžiai labai reikia surinkti vietų vienmandatėse, todėl, manyčiau, kad jie intensyviai dirba regionuose, ir bandys maksimaliai pasiekti rezultatą ten per vienmandates apygardas“, - komentavo L. Bielinis.

Didžiausius kompromatus paprastai „išmeta“ pabaigoje

Politinės komunikacijos tyrinėtojas A. Šuminas prie „juodųjų technologijų“ priskyrė valstiečių-žaliųjų leidinį „Neliečiamieji“.

„Jeigu yra kažkoks koziris, tai jį paprastai stengiamasi paskleisti prieš pat rinkimus, kad oponentai neturėtų progos atsakyti. Tačiau ir minėtus „Neliečiamuosius“ galime laikyti vienu iš kozirių, kuris mestas labai anksti. Klausimas yra, ar yra kitų kozirių rankovėse, ir, ar mes juos pamatysime, ar tai jau yra išmesta iš anksto, kad būtų spėta išplatinti ir maksimaliai ištransliuoti žinią“, - sakė A. Šuminas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(67 žmonės įvertino)
3.7313

Top naujienos

Veryga apie naujus draudimus: situacija dabar visiškai kitokia nei buvo pavasarį sveikatos priežiūros paslaugų gali mažėti savaime (314)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ( NVSC ) pirmadienį pranešė apie dar vieną naujų...

Mokslininkai: pradeda dominuoti nevaldomi COVID-19 židiniai, gali laukti Čekijos likimas griežto karantino reikia jau lapkritį (129)

Šiuo metu Lietuvoje galimi net keturi koronaviruso epidemijos vystymosi scenarijai. Vadovaujantis...

Mokesčių pakeitimai 2021 metais: perskaičiuota NT vertė, didesni akcizai, naikinama PVM lengvata įtakos turės ir „Brexit“ (283)

Kitų metų valstybės biudžete nenumatoma naujų pakeitimų mokesčių sistemoje, tačiau nuo sausio...

Plintant koronavirusui – svarbi informacija tėvams: kas ir kada gali gauti „biuletenį“ už vaikų priežiūrą? (18)

Koronavirusui plintant visuomenėje, dalyje švietimo įstaigų pereinama prie nuotolinio ar mišraus...

Minske sulaikyti medikai: skubią pagalbą pacientams teikiantis skyrius nebegali dirbti Cichanouskaja: režimas išsigando (223)

Minske sulaikyta 11 Baltarusijos respublikinio mokslinio-praktinio centro „Kardiologija“...

Dar vienas nerimo signalas Seime – koronavirusas diagnozuotas dviem darbuotojoms (6)

Seimo kanceliarijos dviem darbuotojoms nustatytas COVID-19 virusas.

Tyrimas: su šiuo veiksniu gali būti susijusios 15 proc. mirčių nuo COVID-19 (3)

15 proc. mirčių nuo COVID-19 ligos visame pasaulyje „gali būti susijusios su ilgalaikiu...

„Maximos“ darbuotojoms Vilniuje, Kaune ir Marijampolėje nustatytas koronavirusas (21)

Pirmadienį, spalio 26 dieną, nustatyti dar 3 nauji „Maximos“ darbuotojų susirgimų COVID-19...

|Maža didelių žinių kaina