Vilniuje antrajame ture susirungs antros kadencijos mero poste siekiantis Remigijus Šimašius (37,33 proc.), kuris į rinkimus eina su komitetu „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės“, ir į mero postą po pertraukos siekiantis grįžti „Lietuvos laisvės sąjungos“ pirmininkas Artūras Zuokas (22,70 proc.).
Klaipėdoje daugiausia rinkėjų palankumo (31,15 proc.) sulaukė antros kadencijos siekiantis Vytautas Grubliauskas, rinkimams subūręs komitetą „Vytautas Grubliauskas ir komanda“, tačiau to nepakako, kad meras būtų išrinktas pirmojo turo metu. Antrajame ture jis susikaus su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) kandidatu Arvydu Vaitkumi (22,82 proc.).
Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas taip pat siekia dar vienos kadencijos mero poste. Ir nors kartu su visuomeniniu komitetu „Atsinaujinančiam Pavevėžiui“ į rinkimus atėjęs meras surinko daugiausia rinkėjų palankumo (28,62 proc.), panevėžiečių balsų jam teks siekti ir antrajame ture. Čia jis susikaus su Povilu Urbšiu (18,01 proc.). Beje, prieš ketverius metus mero posto R. M. Račkauskas pasiekė kartu su komitetu „Povilas Urbšys už sąrašą „Kartu“. Šiuo metu R. M. Račkauskas yra nušalintas nuo pareigų dėl korupcijos tyrimo.
Telšiuose antrajame ture susirungs „Darbo partijos“ (DP) kandidatas Petras Kuzinas ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatas Kęstutis Gusarovas. P. Kuizinas surinko 19,64 proc., o P. Gusarovas – 18,92 proc. rinkėjų balsų. „Darbo partijos“ kandidatas P. Kuizinas siekia išlaikyti poziciją Telšių savivaldybės mero poste.
Antrojo turo metu prie balsadėžių keliaus ir alytiškiai. Antrame ture susikaus judėjimo „Už Alytų“ kandidatas Gediminas Daukšys (19,18 proc.) ir LSDP kandidatas Nerijus Cesiulis (19,14 proc.). Visuomeninio judėjimo „Už Alytų“ pirmininkas – Tomas Pačėsas. Jam priklauso vietos televizija ir krepšinio klubas.
Antrame ture susirungs ir daugiau kandidatų, o, kaip teigia „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, dauguma jų dabar derasi dėl galimos paramos su viena ar kita politine jėga. R. Karbauskis įsitikinęs, kad „valstiečiai“ – geriausi partneriai, nes yra patikimi ir „nesmeigia nugaros į peilį“. Visiškai priešingai jis kalbėjo apie konservatorius, kurių paramą vadino kone nuosprendžio pasirašymu.
Nors Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis tvirtino, kad negalima vienodai vertinti konservatorių ir „valstiečių“ paramos – vienose savivaldybėse, jo teigimu, ji gali būti itin vertinga, o kitose būti visiškai bereikšmė.
Tiesa, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas profesorius Šarūnas Liekis teigia, kad tokia politinė parama labiau politinis žaidimas, kuris neturi daug įtakos rinkėjų apsisprendimui.
Karbauskis: pakenkti gali nebent konservatorių parama, mūsų – ne
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis įsitikinęs, kad dėl „valstiečių“ paramos derėsis ne vienas kandidatas ir pridūrė, kad derybos jau vyksta, tik to rinkėjai nemato.
„Mūsų paramos greičiausiai prašys visi, kaip ir norės, kad mes dirbtumėme koalicijose, – teigė R. Karbauskis. – Galbūt tik ten, kur mes labai stiprūs, gali nenorėti, kad dirbtumėme koalicijoje dėl to, kad yra kova su mumis kaip su labai stipriais, bet apskritai, manau, kad 90 procentų mus kvies į koalicijas arba mes kviesime.“
Jo teigimu, įtaka dėl suteiktos paramos priklauso ir nuo regiono. „Gal Vilniuje nėra toks didelis procentas, bet kiekvienas parėmimas turi tam tikrą prasmę. Mes nesame tokie, kad parėmimas pakenktų. Kai kuriais atvejais, kai konservatoriai kažką remia, pakenkia, bet mūsų atžvilgiu tai negalioja, – tikino R. Karbauskis. – Nemanau, kad yra tokių žmonių, kurie nuo mūsų bėgtų.“
R. Karbauskis įvardijo, kad konservatoriai turi „lubas“, būtent todėl esą kai kuriems kandidatams jų parama gali pakenkti. „Dėl to ir Nausėda nesutaria su konservatoriais, nes kam jam „lubos“. Jis nenori jų, – kalbėjo LVŽS lyderis. – O pas mus „lubos“ yra labai aukštos arba jų nėra.“
R. Karbauskis tikino, kad dėl paramos skirtinguose regionuose, tariamasi su skyriais. „Panevėžyje mūsų skyrius parems kažką tikriausiai. Dabar turbūt vyksta derybos dėl galimų koalicijų sudarymo, atitinkamai tas procesas labai svarbus, nes jis nulems, kas ką remia. Ir Klaipėdoje, matyt, tas procesas vyksta. Tik mes dabar jo nematome ir nekontroliuojame, nes mes nelabai ir kišamės (į skyrių veiklą – DELFI), bet tie kandidatai ar žmonės, kurie išrinkti, šitą procesą vykdo, – teigė R. Karbauskis. – Sunku būtų pasakyti, kas ką rems, bet kad parems – tikriausiai. Neatsimenu atvejų, kad kažko nerėmė. Bet reikia skaičiuoti, kas kam svarbu.“
Apie galimą „valstiečių“ paramą Panevėžio mero posto siekiančiam Ryčiui Mykolui Račkauskui buvo kalbama dar prieš pirmąjį turą. Ir dabar R. Karbauskis neneigia – gali būti sutarta dėl paramos šiam kandidatui nepaisant to, kad jis šiuo metu yra nušalintas nuo pareigų dėl vykdomo korupcijos tyrimo. „Logika paprasta. Viso to, kas blogo vyksta Panevėžyje, autorius – Urbšys (Povilas Urbšys – kitas kandidatas, kuris antrame turė dėl Panevėžio mero posto susikaus su R. M. Račkausku – DELFI) , – teigė R. Karbauskis. – Visų pirma, jis (R. M. Račkauskas – DELFI) nušalintas dėl to, ką padarė Urbšys, nes Urbšys jį pastatė į merus ir kurį laiką vadovavo tam procesui.“
Vis dėlto, į klausimą, ar rinkėjui paramos išreiškimas yra aktualus, svarstė, kad nebūtinai: „Jei konservatoriai parems socialdemokratus, tai nebūtinai socialdemokratai pradės balsuoti už konservatorius. Gal dabar kitaip, gal kažkas pasikeitė po Palucko ir Landsbergio meilės romano. Bet turbūt ne. Manau, daug rinkėjų to nesupranta, to romano. Šitoje vietoje reikia dažnai galvoti, kaip nepakenkti“.
R. Karbauskio teigimu, „valstiečiai yra labai patikimi“, būtent dėl to dauguma ir sieks jų paramos ar koalicijos. „Valstiečiai yra labai geidžiamas partneris, nes jie labai aiškūs, stabilūs, nepolitikuoja ir tiesiog dirba darbą. Tai pats stabiliausias partneris, – įsitikinęs R. Karbauskis. – Nacionaliniu mastu galime pasakyti, kad Lenkų rinkimų akcija yra gana patikimas partneris, nes jie laikosi žodžio. Tą patį, manau, galėsime pasakyti ir apie LVŽS. Mes niekada nežaidžiame jokių žaidimų už nugaros ir peilių į nugaras nesmaigstome.“
Landsbergis: kai kur nė vienų parama nebūtų reikšminga
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis DELFI teigė, kad politinė parama labiau politinis dalykas.
„Turbūt priklauso nuo savivaldybės, – kalbėjo G. Landsbergis. – Didžiosiose savivaldybėse, manau, parama mažiau reikšminga. Tai parodo ir tai, kad abu antrojo rinkimų į Vilniaus miesto merus turo kandidatai yra įsitikinę savo pergale be jokių paramų. Galbūt mažesnėse savivaldybėse tai svarbiau dėl to, kad balsų takumas – kur kas didesnis. Balsai persiskirsto.“
G. Landsbergio teigimu, mažesnėse savivaldybėse gali būti svarbus autoritetas, kuris išreiškia paramą.
R. Karbauskis teigia, kad „valstiečių“ parama yra naudinga, o štai konservatorių gali ir pakenkti, nes konservatoriai, R. Karbauskio teigimu, turi „lubas“. G. Landsbergis teigė, kad pastebi visiškai kitokią tendenciją: „Anksčiau mažiau bendravusios partijos susitaria tam, kad įveiktų „valstiečius“.
Konservatorių pirmininko teigimu, skyriai dabar tariasi dėl galimos paramos ir koalicijų. „Mūsų skyriai yra gavę nurodymą apsispręsti, ką jie nori remti, apsispręsti dėl koalicijų. Tikrai daugelyje miestų vyksta diskusijos dėl galimų koalicijų. Kai kurios yra netikėtos nacionaliniu lygiu“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Ir vis dėlto, konservatorių ar „valstiečių“ parama yra naudingesnė? „Vienur vienų padėtų, kitur – kitų. Kai kur – nė vienų“, – tvirtino TS-LKD pirmininkas.
Liekis: tai politinis procesas, galintis suerzinti rinkėją
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas profesorius Šarūnas Liekis DELFI teigė, kad ar parama naudinga, ar ne, galima spręsti tik matant konkrečią situaciją, tačiau pridūrė, kad ji daug svarbesnė pačioms politinėms jėgoms, o ne rinkėjams. O „valstiečių“ teiginius, apie esą trokštamą jų paramą jis vadina „psichologine karūna“, kuri esą reikalinga tik jiems patiems.
„Jei nėra konkrečios vietinės situacijos analizės, tai pareiškimas, kad mes remsime vienus ar kitus, nelabai ką reiškia, – tikino Š. Liekis. – Karbauskio užuomina apie tai, kad jis rems Zuoką... Realiai tokios paramos nelabai ką reiškia, jei „valstiečiai“ tik 4 procentus Vilniaus mieste surinko ir tris mandatus gavo. Tai nelabai rimtas partneris bet kuriam politikui.“
Š. Liekio teigimu, politinės paramos įtaka gali skirtis kiekvienu konkrečiu atveju. „Tai labai priklauso nuo konkrečios situacijos. Visos didžiosios partijos buvo labai stipriai perėmę tą antikomitetinę retoriką, buvo net tokia banga, nukreipta prieš komitetus, o komitetai, pasirodo, viso šito žaidimo laimėtojai“, – savivaldos tarybų rinkimų rezultatus apibendrino Š. Liekis. Komitetai, susumavus visus rezultatus, aplenkė visas partijas.
O ar rinkėjo apsisprendimui turi įtakos, jei mėgstamą kandidatą paremia nepatinkanti politinė jėga? „Akivaizdu, kad „valstiečiai“ stiprių skyrių neturi, o socialdemokratai turi. Socialdemokratų parama vienose ar kitose vietose gali daryti didelę įtaką. Taip pat ir konservatoriai, kurie turi lojalų elektoratą. Aišku, jie turi savo rinkimines „lubas“ ir panašius dalykus, bet tos partijos, kurios turi tinklą ir stiprius skyrius, gali daryti įtaką. O tos, kurios to neturi, tai tiesiog tušti pažadai, – kalbėjo Š. Liekis ir pridūrė. – Vienam Landsbergis autoritetas, kitam jis nieko nereiškia.“
R. Karbauskis teigia, kad dauguma norės „valstiečių“ paramos, o ne konservatorių – tai Š. Liekis vertina kritiškai. „Tai psichologinės karūnos klausimas. Jis (Ramūnas Karbauskis – DELFI) įsivaizduoja, kad ji reikalinga kitiems, kad kitiems reikalinga „valstiečių“ parama, bet, mano galva, daugybėje savivaldybių „valstiečių“ parama nelabai reikalinga, jei „valstiečiai“ tose savivaldybėse nėra reali politinė jėga, – svarstė Š. Liekis. – Kad ir Kaunas. Galima pareikšti, kad Matijošaitį paremia „valstiečiai“, bet Kaune jie realios jėgos neturi. Bet tai toks politinis dalykas – šiandien palaiko, rytoj – ne. Jei kažkam Skvernelis ar Karbauskis – autoritetai – tada turi įtakos.“
Jo teigimu, politinis pritarimas gali turėti ir neigiamą reikšmę – gali suerzinti rinkėjus.
„Reikia daryti konkrečius tyrimus. Sociologai turi tuo užsiimti. Bet to niekada nebuvo daroma. Savivaldos tyrimams nebuvo daryti jokie tyrimai. Politinės jėgos nežino realios situacijos, – teigė Š. Liekis. – Niekas neinvestavo į šiuos rinkimus, todėl rezultatų niekas nenuspėjo.“