aA
Gegužės 6-ąją prasidėjo išankstinis balsavimas Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose, kurio metu keliami ir du referendumų klausimai dėl pilietybės išsaugojimo ir Seimo narių skaičiaus mažinimo.

Savo balsą išankstiniuose rinkimuose jau atidavę rinkėjai DELFI teigė, kad referendumų klausimai suformuluoti painiai. „Mano mamai virš 90, aš labai abejoju, kad ji ten nuėjusi viena atrinks“, – pirmadienio rytą tvirtino vilnietė, kalbėdama apie referendumo klausimus.

Kita moteris teigė, kad nė neskaitys referendumo lapų, nes ir iki referendumų dienos nesuprato, ko tiksliai klausiama: „Nesuprasiu, už ką ten balsuoti“.

Ir nors rinkėjai skundžiasi, kad klausimai suformuluoti painiai, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė DELFI teigė, kad formuluotė paprasta, nors ir parašyta teisine kalba.

Klausimus rengė teisininkai

Konstitucijos tekstas, anot A. Širinskienės, surašytas teisine kalba, jo pateikti buitine kalba negalima, todėl ir referendumo klausimai taip suformuluoti. „Kai buvo rengiamos dvigubos pilietybės, 12 straipsnio, pataisos, buvo renkama pati paprasčiausia formuluotė, kuri įsiskaičius būtų suprantama ir ne teisininkui. Manau, kad žmonėms, kurie domisi, kurie visą tą laikotarpį stebėjo diskusijas, neturėtų būti sunku suprasti tekstą ir pasirinkti“, – teigė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narė.

A. Širinskienė įvardijo, kad klausimus parengė du konstitucinės teisės specialistai: Mykolo Romerio universiteto konstitucinės teisės specialistas prof. dr. Vytautas Sinkevičius ir Vytauto Didžiojo universiteto dr. Ingrida Danėlienė.

Rinkimų biuleteniuose – galvosūkis rinkėjams: nenustebkite, jei nesuprasite, už ką balsuojate
© DELFI / Andrius Ufartas

Vilniaus miesto savivaldybėje pirmadienio rytą balsavusi moteris DELFI pasakojo, kad jos senyvo amžiau mamai, tikėtina, bus sunku suprasti referendumo klausimus, tačiau Seimo narė tvirtino, kad vyresniems asmenims padėti ir paaiškinti turėtų artimieji. „Šie žmonės turi artimuosius, galų gale yra ir žiniasklaidos priemonės, turime referendumo viešinimo kampaniją, todėl tikrai artimieji gali parinkti tekstus pasiskaitymui ir tiesiog detaliau papasakoti, kokia yra referendumo esmė. Mes visais atvejais turėsime asmenų, kuriems dėl amžiaus ar kitų ypatumų supratimas galbūt yra lėtesnis, tai neišvengiama, negalima dėl to jiems uždrausti balsuoti“, – kalbėjo A. Širinskienė.

Buvo renkama pati paprasčiausia formuluotė, kuri įsiskaičius būtų suprantama ir ne teisininkui.
Agnė Širinskienė

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė tikino, kad prieš pateikiant galutinį klausimą buvo diskutuojama ir renkamasi iš kelių variantų: „Variantų mokslininkai buvo pateikę ne vieną. Du ar trys buvo. Tikrai buvo pasirinktas paprasčiausias“.

Kaip atrodo referendumo klausimai?

Atvykus balsuoti rinkėjams bus įteikti trys lapai: balsavimui Prezidento rinkimuose ir du referendumo klausimai.

Klausimas dėl Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo skamba taip: „Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „55 straipsnis. Seimą sudaro Tautos atstovai – 121 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių. Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas.“ 2 straipsnis. Įstatymo taikymas. Šis įstatymas taikomas eiliniams ir pirmalaikiams Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams, organizuojamiems po šio įstatymo įsigaliojimo“.

Referendumo klausimai (VRK informacija)
Referendumo klausimai (VRK informacija)
© VRK

Referendume dėl pilietybės išsaugojimo klausiama taip: „12 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas. Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.“

Klausiama, ar rinkėjas pritaria, ar ne.

Referendumo klausimai (VRK informacija)
Referendumo klausimai (VRK informacija)
© VRK

Seimo narė A. Širinskienė paaiškino, kad „europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės“ yra tos, kurios priklauso Europos Sąjungai, NATO ir EBPO. Reikalavimų neatitinkančiomis valstybėmis laikomos tos, kurios dalyvauja buvusios SSRS pagrindu sukurtose politinėse, karinėse, ekonominėse ar kitose valstybių sąjungose ar sandraugose.

VRK teigia, kad klausimai priklauso ne nuo jų

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matijošaitytė DELFI teigė, kad referendumo klausimus tvirtina Seimas, VRK tik rengia balsavimą, o ir paaiškinimus turi pateikti referendumų rengėjai.

„Pačios formuluotės buvo patvirtintos LR Seimo nutarimais dėl referendumų paskelbimo, – teigė L. Matijošaitytė. – VRK neturi galimybės koreguoti tą tekstą, jokio teisinio pagrindo tam neturime, todėl, koks tekstas buvo pateiktas Seimo nutarime, toks tekstas atsirado ir biuleteniuose.“

L. Matijošaitytė teigė, kad nemažai informacijos apie referendumus buvo pateikta viešojoje erdvėje, tad rinkėjai turėjo galimybių su jais susipažinti. „Dėl pilietybės išsaugojimo buvo nemažai pateiktos informacijos ir viešojoje erdvėje, ir diskusijų, debatų laidos vyko, laidų įrašus galima susirasti ir VRK svetainėje, pasižiūrėti ir geriau suprasti tą klausimą“, – teigė pirmininkė.

Laura Matijošaitytė
Laura Matijošaitytė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Vis dėlto, ji pritarė, kad formuluotės nėra paprastos. „Jos nėra paprastai parašytos, parašytos teisine kalba, bet taip nusprendė Seimas, kad toks turėtų būti įstatymo tekstas, teikiamas referendumui“, – kalbėjo L. Matijošaitytė.

VRK pirmininkė DELFI teigė, kad vieną kitą nusiskundimą dėl sudėtingų klausimų teko girdėti. „Galbūt vienas kitas klausimas buvo, bet daug nusiskundimų nesame sulaukę“, – tvirtino L. Matijošaitytė.

Ji įvardijo, kad šiuo metu užsienyje balsuoti yra užsiregistravę daugiau nei 52 tūkst. LR piliečių. „Tai iš tiesų labai daug lyginant su 2016 metais, kai turėjome 19 200 rinkėjų užsiregistravusių“, – teigė L. Matijošaitytė.

Jos nėra paprastai parašytos, parašytos teisine kalba, bet taip nusprendė Seimas, kad toks turėtų būti įstatymo tekstas, teikiamas referendumui.
Laura Matijošaitytė

Viešojoje erdvėje prieš referendumą pasipylė ir raginimai tiesiog neimti biuletenių, kad referendumas nė neįvyktų, tačiau L. Matijošaitytė tvirtino, kad net jei rinkėjas paims biuletenį, tai dar nereikš, kad jis jau atidavė savo balsą. „Aktyvumas skaičiuosis nuo biuletenių, rastų balsadėžėje“, – teigė L. Matijošaitytė.

Komunikacijos specialistas referendumo klausimus vertina kritiškai

Komunikacijos specialistas Arijus Katauskas DELFI teigė, kad pastebi daug komunikacinių spragų, kurios nebuvo užpildytos prieš pateikiant referendumo klausimus.

„Suprantu, kad formuluotės, kurios yra nurodytos referendumo lapuose yra teisine kalba, nes teisininkai privalo taip daryti, – teigė A. Katauskas. – Tam tikros formuluotės privalo būti.“

Vis dėlto, žvelgiant iš komunikacinės pusės, A. Katausko teigimu, piliečiams reikėjo labiau paaiškinti, kodėl rengiami referendumai ir ko klausiama. „Atsiminkime ankstesnius referendumus, taip pat buvo teisinių terminų, bet turėjo tam tikrą ir aiškią žinutę, apie ką eina kalba: stosime į Europos Sąjungą ar nestosime, – kalbėjo komunikacijos specialistas ir pridūrė, kad pastebi aiškinamosios komunikacijos trūkumą. – Galbūt reikėjo paaiškinti ir tai, kodėl tokia formuluotė, o ne kitokia.“

A. Katausko teigimu, trūko aiškinamosios komunikacijos iki referendumo. „Akivaizdu, kad ir vieną, ir kitą referendumą seka labai silpnas komunikacinis palaikymas. Taip, šnekame dėl dvigubos pilietybės, bet viešojoje erdvėje yra iškeltų klausimų, į kuriuos atsakymų niekas neduoda. Lyg ir tikiesi surasti atsakymą pačioje formuluotėje, bet tu negali jos perskaityti, nes nesi teisininkas. Čia ir yra problema: ne tiek pati formuluotė, kiek tai, kad formuluotės nelydi normali komunikacinė kampanija, – kalbėjo A. Katauskas. – Teisininkai gali pasakyti, ar buvo galima aiškiau parašyti, ar negalima, nes kartais atrodo, kad viskas specialiai sumalta.“

Arijus Katauskas
Arijus Katauskas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Pirmadienio rytą, prasidėjus išankstiniam balsavimui šalies savivaldybėse, jose galima rasti informacinių lankstinukų apie Prezidento rinkimus ir rinkimus į Europos Parlamentą. Apie referendumo klausimus paaiškinimų nėra. Tai A. Katauskas vadina dar viena komunikacine spraga.

Jo teigimu, ankstesnių referendumų metu buvo vykdomos grandiozinės komunikacinės kampanijos, sudarytos nuo debatų iki reklaminės medžiagos. „Viskas priklauso nuo to, ko mes norime iš to referendumo: įvyktų ar neįvyktų, – kalbėjo specialistas. – Mano nuomone, šių referendumų rengėjai visiškai neparuošė ne tik informacinės medžiagos, neparuošė ir informacinės erdvės šiems referendumas įvykti ar neįvykti.“

Akivaizdu, kad ir vieną, ir kitą referendumą seka labai silptas komunikacinis palaikymas. Taip, šnekame dėl dvigubos pilietybės, bet viešojoje erdvėje yra iškeltų klausimų, į kuriuos atsakymų niekas neduoda.
Arijus Katauskas

A. Katausko nuomone, daugelis tų, kurie balsuos referendume, remsis „gandais ar vidinėmis nuostatomis ar nuogirdomis, bet tikrai ne tuo, kas pateikta oficialiai“.

Rinkėjams komisijos nariai įteikia tris lapus, nors viešojoje erdvėje garsiausiai buvo kalbama apie Prezidento rinkimus ir vieną iš dviejų referendumų. „Arba referendumo organizatoriai nesupranta, kaip pasikeitusi informacinė erdvė, arba neužteko lėšų. Elementariai skirta per mažai lėšų ir laiko paruošti tinkamą informaciją, – kalbėjo komunikacijos specialistas ir pridūrė, kad didžiausia koncentracija sutelkta į Prezidento rinkimus. – Jei žvelgiame į dvigubos pilietybės referendumą, tai išeivių organizacijos buvo pakankamai aktyvios, vietos politikai, paprasti žmonės. Tuo tarpu referendumas dėl Seimo narių mažinimo jau nuo pat pradžių buvo kaip našlaitis visame šitame reikale.“

A. Katauskas pastebėjo, kad referendumas dėl Seimo narių mažinimo kone nuo pat pradžių visuomenės buvo priimtas kaip netinkamas. „Bet ši tema buvo nagrinėjama daugelio politikų. Pirmieji, berods, konservatoriai buvo iškėlę klausimą dar 1990-aisiais. Vėliau beveik visos politinės jėgos buvo tai įsirašę į savo programas viena ar kita forma, bet visi suvokė, paklausius tiek teisininkų, tiek politologų, kad tai absoliučiai politinis dalykas ir neturi jokio pagrindo Lietuvoje“, – kalbėjo A. Katauskas.

Arba referendumo organizatoriai nesupranta, kaip pasikeitusi informacinė erdvė, arba neužteko lėšų. Elementariai skirta per mažai lėšų ir laiko paruošti tinkamą informaciją.
Arijus Katauskas

Komunikacijos specialistas svarstė, kad galbūt referendumo dėl Seimo narių mažinimo palikimas šešėlyje buvo sąmoningas: „Dabar tas nepagalvojimas. Ar nėra jis planuotas? Nes juk buvo aišku, kad šis referendumas „nuskęs“ kito referendumo ir Prezidento rinkimų fone“.

DELFI primena, kad išankstinis balsavimas vyksta visose šalies savivaldybėse gegužės 6-10 dienomis. Balsuoti galima nuo 8 iki 20 valandos. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) įspėja, kad į išankstinį balsavimą atvykstantys asmenys su savimi turi turėti tik asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Rinkimų dieną, gegužės 12-ąją, bus galima balsuoti bet kurioje apylinkėje visoje Lietuvoje. Balsadėžės rinkimų dieną taip pat bus uždarytos 20 val., vėliau bus skaičiuojami balsai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(69 žmonės įvertino)
3.8551

Top naujienos

Valinskas: Pranckiečio atstatydinimas gali būti tik žingsnis tam, kad Karbauskis iš frakcijos lyderio staiga taptų niekuo (31)

„Ir socialdarbiečiai, ir konservatoriai, ir visi kiti – jei tik matys progą, kad gali Karbauskį...

Ekspertas: toks Trumpo požiūris turėtų kelti nerimą ir Lietuvai (139)

„Visa tai kelia labai daug rimtų klausimų dėl NATO kaip Aljanso darnos ir dėl to, kiek dar...

„Džokerį“ pažiūrėjęs Majauskas siūlo pensijas didinti 30 eurų (82)

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Mykolas Majauskas teigia neabejojantis, kad automobilių...

Nužudytas 22-omis bausmėmis iki gyvos galvos nuteistas pedofilas: tvirkino 200 vaikų, vaizdus platino internete (96)

2016 m. Richardui Huckle‘ui buvo skirta 22 laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės už 200...

Po garsiausias Balkanų šalies vietas keliavę lietuviai patarė, kur nevykti silpnesnių nervų žmonėms (3)

Prieš kelionę į Bosniją kažkur skaičiau, kad nepaisant šalies gamtos grožio, įdomiausias jos...

Ši liga žmogų naikina tyliai: iš pažiūros nekaltas rankų drebėjimas – rimtos bėdos ženklas (3)

Parkinsono liga – tai neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities,...

Žinomas verslininkas Liudvikas Andriulis prabilo apie vaikystėje patirtus sunkumus (27)

Verslininkas Liudvikas Andriulis prieš keletą metų tapo itin žinomas dėl savo aštrių...

Lietuvių šefų desantas ruošiasi į Kiniją: parodys, kaip reikia gaminti (3)

Savaitgalį, likus kiek daugiau nei savaitei iki pirmą kartą pasaulyje organizuojamo tarptautinio...

Po Editos ir Darjušo Lavrinovičių dukrelės vardo skandalo – VLKK pirmininko atsakas (329)

Praėjusią savaitę Editos ir Darjušo Lavrinovičių dukrelės vardo istorija sukėlė nemažai...

Tūkstančiai ukrainiečių protestuoja prieš numatomą „kapituliaciją“ (87)

Tūkstančiai ukrainiečių pirmadienį išėjo į Kijevo gatves smerkdami vadinamąją...