Pagal naujausios, kovo 17-30 dienomis, atliktos „Spinter tyrimų“ apklausos duomenis, net 18,8 proc. punkto – nuo 24,3 proc. vasarį iki 43,1 proc. kovą, padidėjo dalis asmenų, teigiamai ir greičiau teigiamai vertinančių Vyriausybės veiklą.
Premjero Sauliaus Skvernelio reitingas per mėnesį padidėjo 7 proc. punktais – nuo 6,5 proc. vasarį iki 13,5 proc. kovą. Dramatiškai augo ir sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos populiarumas – nuo vos 0,3 proc. vasarį iki 4,1 proc. kovą.
Taip pat 4,2 proc. punkto – nuo 14,2 proc. vasarį iki 18,4 proc. kovą – išaugo pagrindine alternatyva dabartiniam premjerui matomos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narės Ingridos Šimonytės populiarumas. Plačiau apie reitingus galima skaityti čia.
Panašios tendencijos – daugelyje šalių
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius, politologas Tomas Janeliūnas pastebėjo, kad panašios tendencijos yra matomos beveik visur.
„Daugelyje šalių valstybės vadovų reitingai išaugo, kartais ir dešimčia ar net daugiau procentų. Gal tik Ispanijoje yra mažesnės augimo tendencijos, tai yra susiję su kritika valstybės vadovų atžvilgiu. Bet daugelyje kitų šalių – Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje augimas yra labai akivaizdus“, – teigė T. Janeliūnas.
Eksperto vertinimu, tokia tendencija yra natūrali, nes žmonės krizės akivaizdoje ieško lyderystės požymių.
„Valstybės arba Vyriausybių vadovai reaguoja, pristato sprendimus, bando nuraminti visuomenę, tad yra natūralu, kad ta lyderystės paieška suranda adresatą jų atžvilgiu“, – sakė T. Janeliūnas.
Situacija greitai gali keistis
Pasak VU TSPMI profesoriaus, bendrai tai, kas vyksta krizės metu, yra sunkiai palyginama su įprastiniais reitingų svyravimais.
„Šiuo metu matoma tendencija gali labai greitai pasikeisti po to, kai bus bandoma grįžti prie įprastos situacijos, ir bus bandoma vertinti jau retrospektyviai, kas buvo nuveikta, kokios klaidos buvo padarytos suvaldant krizę, ir ypač, kai bus akivaizdu, kaip keičiasi ekonominė situacija. Kol kas visuomenėje yra pradinė šoko būsena, todėl sudėtinga įsivaizduoti, kaip Vyriausybių vertinimai atrodys jau praėjus šoko terapijai“, – sakė T. Janeliūnas.
Politologas prisiminė, kad yra buvę pavyzdžių, kai po krizės lyderių reitingai ne tik neišsilaikydavo, bet ir krisdavo į dar didesnes žemumas.
„Man į galvą ateina pavyzdys apie Michailą Saakašvilį, kurio reitingai per Rusijos-Gruzijos karą buvo labai smarkiai pašokę. Jis buvo tas lyderis, apie kurį tuo metu telkėsi visuomenė, nes karo akivaizdoje tiesiog nėra kaip kritikuoti savo valstybės vadovą, turi jį remti.
Bet praėjus krizei pasipylė labai daug kritikos M. Saakašvilio atžvilgiu – apie tai, kaip jis neadekvačiai reagavo į tą situaciją. Galiausiai ne tik krito jo reitingai, bet ir jis pats buvo priverstas pabėgti iš šalies, nes nepasitenkinimas jo veiksmais viršijo bet kokius adekvačius vertinimus“, – sakė T. Janeliūnas.
Daug kas pasimatys po šoko periodo
Politologas atkreipė dėmesį, kad beveik visi didžiųjų valstybių lyderiai kalba apie tai, kad negalima karantino tęsti be galo. Tai yra galbūt savaičių, maksimum mėnesio-dviejų klausimas.
„Anksčiau ar vėliau teks grįžti prie įprastinės ekonominės veiklos. (...) Vasarą jau bus tas laikotarpis, kada lyderių reitingai nebebus veikiami šoko terapijos, o bus vertinama per ilgesnį laikotarpį. Jeigu kalbėtume apie mūsų rinkimus rudenį, tai greičiausiai bus pakankamai laiko šiek tiek blaiviau įvertinti buvusius sprendimus“, – sakė T. Janeliūnas.
Pasak politologo, tada reitingai gali grįžti prie buvusių tradicinių vertinimų, o galbūt net (priklausomai nuo ekonominės situacijos) įgauti neigiamą kryptį.
„Jei visuomenė bus nepatenkinta, kaip Vyriausybė sprendžia ekonomines problemas, tai visa tai, kuo dabar visuomenė pasitiki, gali pakrypti visiškai priešinga linkme“, – teigė T. Janeliūnas.
Dar laukia dideli iššūkiai
Panašią išvadą dėstė ir visuomenės nuomonės apklausų bendrovės „Vilmorus“ vadovas, sociologas Vladas Gaidys.
„Kažkas turi susigulėti. Dar iki rinkimų turbūt bus ne vienas etapas. Vienas etapas yra susijęs su karantinu, (…) antras prasidės, kai pradės trūkti resursų, kai kažkas realiai neteks darbo, kai baigsis pinigai, kurie buvo sukaupti įmonėse, reikės iš kažko mokėti pensijas. Tai bus kitas etapas, kita įtampa, kiti pareiškimai, bet niekas nežino, kada tiksliai jis prasidės“, – sakė V. Gaidys.
Sociologas pastebėjo, kad iš ankstesnių krizių patirties negalima daryti bendros išvados, kam yra palankesnės įtemptos situacijos.
„2008 m. pabaigoje laimėjo Tėvynės sąjunga, Andrius Kubilius išėjo su teigiamu reitingu, o tada – ta katastrofa, reformų naktis, didžiulis jo kritimas, ir jis, nors ir prabuvo premjero visą laikotarpį, nebeatsistatė reitingo. (…) 2009 m. gegužę prezidente išrinkta Dalia Grybauskaitė, jos reitingai buvo aukščiausi.
Prieš tai – 1999 m. buvo ne tokio masto ekonominė krizė. Rolandas Paksas tada iškilo, o Gediminas Vagnorius iki dabar neatsitiesia“, – kalbėjo V. Gaidys.
Pasak sociologo, skirtingose situacijose iškyla skirtingomis savybėmis pasižymintys žmonės.
„S. Skvernelis sužydėdavo, kai kažkas atsitikdavo – kai su automatu kažkas bėgdavo, visi gaudo – čia jo yra dienos. O, kai yra rutina, kai reikia kažką gražiai inteligentiškai giliai kalbėti, tai tada manyčiau, kad Gitano Nausėdos laikas ateina“, – sakė V. Gaidys.
Ekonominius sunkumus dalis žmonių jau jaučia
Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sakė, kad dalis gyventojų ekonomines koronaviruso krizės pasekmes jau jaučia.
„Akivaizdu, kad pirmiausia pajaučia tie gyventojai, kurie prarado darbą. Mes jau galime kalbėti apie tai, kad pora dešimčių gyventojų ne šiaip gauna mažesnes pajamas, yra prastovose, o prarado darbą apskritai“, – sakė N. Mačiulis.
Jo vertinimu, ši tendencija tęsis, o didžioji dalis atleidimų bus šį mėnesį – ypač tose įmonėse, kurios matys mažiau perspektyvų sugrįžti prie normalios veiklos.
„Tai yra viešbučiai, turizmo sektorius, galbūt ir kai kurios maitinimo įstaigos. Čia bus ne trumpalaikis pajamų praradimas, bet galimai visai nemažas nedarbo lygio šoktelėjimas“, – komentavo N. Mačiulis.
Pasak ekonomisto daugelis kitų gyventojų, dirbančiųjų, pajaus neigiamas pasekmes per mažesnes įmonių galimybes didinti atlyginimus.
„Bus baimės dėl antrinių neigiamų efektų. Pavyzdžiui, dėl to, kaip paveiks eksportuojančias įmones neigiama situacija Lietuvos eksporto rinkose ? Tokioje aplinkoje įmonės turbūt tik išskirtiniais atvejais ims derėtis su darbuotojais dėl atlyginimo sumažinimo, bet didelė dalis įmonių matys daug mažiau galimybių kelti atlyginimus, ir per tai gyventojai pajaus neigiamas pasekmes“, – sakė N. Mačiulis.
Jis mano, kad nepavyks išvengti ir bankrotų bangos.
„Žiūrint į tai, kaip ir kokia parama skirstoma, kaip ji suplanuota, kaip ji pasiekia verslą, tai jos neužteks. Ji per lėtai pasiekia verslą. Tai reiškia, kad bus bankrotų banga ir nemažas nedarbo lygis. Visa tai kai kurie gyventojai jau mato, kiti – dar tik pamatys“, – sakė N. Mačiulis.
Pasekmės priklausys nuo karantino trukmės
Pasak ekonomisto, ekonominės pasekmės labai priklausys nuo to, kiek laiko tęsis karantinas.
„Jeigu jis tęsis, kaip yra kai kuriose rekomendacijose minima – iki birželio, tai akivaizdu, kad ekonominis stresas bus milžiniškas, jis palies visus sektorius, daugelį gyventojų. Jeigu jis baigsis greičiau, kaip svarstoma kai kuriose Šiaurės šalyse, taip pat Austrijoje, Vokietijoje, tai pasekmės bus mažesnės, bet jų vis tiek nepavyks išvengti. Akivaizdu, kad jos jau yra, ir su ekonominėmis pasekmėmis ne visai mums pavyko susidoroti“, – konstatavo N. Mačiulis.
Atsigavimo scenarijai skirtingi
Pasak ekonomisto, grįžimas prie normalaus gyvenimo labai priklauso nuo to, kiek laiko išbūsime karantine, baimėje, neįprastame gyvenime.
„Vienas dalykas – jeigu savaitei viskas sustoja, visai kas kita – jeigu mes kalbame apie pusantro mėnesio arba du mėnesius, nes tuomet susiformuoja nauji įpročiai. Daugelis gyventojų galbūt daug rečiau eis apsipirkinėti į mažmeninės prekybos tinklus, o pirks elektroninėje erdvėje. Tai paveiks daugelį verslų, ir jiems reikės daug mažiau darbuotojų, bendraujančių su klientais“, – sakė N. Mačiulis.
Kalbant apie vartojimą, pasak ekonomisto, didelė jo dalis yra negrįžtamai prarasta, dėl to, kad gyventojai nebuvo koncertuose, restoranuose arba kitose įvairias paslaugas teikiančiose įmonėse.
„Jie nepuls vartoti du kartus daugiau tų paslaugų ir prekių dėl to, kad pasibaigė karantinas. Juolab, kad akivaizdu, kad iš karto baigus karantiną neigiamų pasekmių liks ir dėl problemų mūsų eksporto rinkose, kurios galbūt ne iš karto atsidarys, kuriose vartojimas irgi bus kritęs“, – sakė N. Mačiulis.
Ekonomistas prognozavo, kad didelė dalis gyventojų jaus atsargumą ir nerimą dėl ateities pajamų.
„O tai reiškia, kad daugiau taupys, mažiau vartos, ir tai bus irgi tam tikro savaiminio išsipildymo lėtesnio augimo periodas. Nors prieš mėnesį dar atrodė, kad mes galime labai greitai išeiti iš karantino ir grįžti prie ekonomikos augimo, bet kol kas, kalbant apie optimistinį scenarijų – jeigu viskas labai gerai, labai greitai nunyksta viruso plitimas, visos valstybės atsidaro, labai sėkmingai skirstoma parama, ko dabar nėra – tai esant tokiam scenarijui galėtų ekonomikos augimas būti spartus antrą šių metų pusmetį. Bet, jeigu Vyriausybė greitai neišspręs visų problemų, susijusių ir su paskolų garantijomis, ir su kitomis priemonėmis, kurios leidžia išsaugoti įmonių likvidumą ir mokumą, tai tas atsigavimas gali laukti ir tik iki kitų metų“, – sakė N. Mačiulis.