Kaip parodė naujienų portalo DELFI užsakymu lapkričio 16-24 dienomis atlikta visuomenės nuomonės apklausa, didžiausias partijų reitingų pokytis per mėnesį yra pastebimas Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos vertinimuose. Spalį už ją artimiausiuose Seimo rinkimuose būtų balsavę 17 proc., o lapkritį – 19,4 proc. apklaustųjų. Žvelgiant į ilgesnę perspektyvą, matyti, kad tendencijos išlieka panašios, pavyzdžiui, birželį partijos reitingas buvo 17,8 procento.
„Dabar matome šiokį tokį ūgtelėjimą. Jį gali skatinti tam tikroms grupėms išsiųstos pozityvios žinutės, pavyzdžiui, pensijų kėlimas, neapmokestinamo pajamų dydžio didinimas, minimalaus atlyginimo kėlimas. Reikėtų palaukti ir pažiūrėti dar porą mėnesių, ar ta tendencija išsilaiko“, - sakė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.
Naudodama Naglio Puteikio Lietuvos centro partijos pavyzdį politologė aiškino, kad reitingų kilimo tendencijos išlieka ne visada. Po to, kai spalį peržengė 5 proc. barjerą, šios partijos reitingas lapkritį jau vėl fiksuotas tik 3,3 proc. Tai yra panašus, kaip birželį.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partija savo reitingą po truputį augina. Lapkritį jis fiksuotas 20,4 proc., spalį – 19,1 proc., tačiau birželį jis buvo 15,6 proc.
„Tai nėra žvėriškas šuolis, tačiau pokytis išeina iš paklaidos ribų, ir akivaizdu, kad partija po truputį reitingą augina. Dabartinis 20,4 proc. reitingas atrodo visai neblogai, žinant, kad bendrai partijos labai sunkiai pasiekia didesnį negu 20 proc. reitingą“, - sakė R. Urbonaitė.
Lietuvos socialdemokratų partijos teigiamas pokytis per mėnesį tėra 0,8 proc., ir šios partijos reitingas lapkritį buvo 8 procentai. Birželį jis siekė 12,8 procento, tai reiškia, kad per šį laikotarpį jis krito 4,8 procento.
„Gintauto Palucko socialdemokratai, išėję į opoziciją, yra beveik nematomi. Ir G. Palucko viešojoje erdvėje nebematome, baigėsi skandalas ir baigėsi domėjimasis G. Palucku, o jis pats nesukuria jokio pagrindo jį kalbinti ir juo domėtis“, - sakė R. Urbonaitė.
Liberalų sąjūdžio ir Tvarkos ir teisingumo reitingų pokyčiai yra nereikšmingi.
Premjerą nubaudė už neišsipildžiusius lūkesčius
Premjero Sauliaus Skvernelio reitingas per mėnesį pasikeitė 3 proc. - nuo 22,2 proc. iki 19,2 procento. Lyginant su birželio mėnesio duomenimis, kai Vyriausybės vadovo reitingas siekė 27,3 proc., kritimas siekia 8 procentinius punktus.
„Tai jau yra nemenkas kritimas. Tai lėmė labai stipriai keltos problemos dėl dėstytojų, gydytojų atlyginimų, S. Skvernelio labai kategoriški pareiškimai. Tačiau šis reitingas ateityje gali ir augti“ , - teigė R. Urbonaitė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad antroje pozicijoje esančio konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio palaikymas yra daugiau negu dvigubai mažesnis. G. Landsbergį lapkritį palaikė 9,4 proc., o spalį – 8,1 proc. apklaustųjų. Nuo birželio jis pasikeitė statistiškai nereikšmingai – 1,2 procentinio punkto.
Politologė atkreipė dėmesį, kad žmonės prisiminė socialdemokratę Viliją Blinkevičiūtę, kurios reitingas birželį buvo 4 proc., o dabar yra 8 procentai. „Matyt, ji vis dar asocijuojasi su socialine globa“, - sakė R. Urbonaitė.
Ekonomisto Gitano Nausėdos reitingas per tą patį laikotarpį irgi išaugo beveik dvigubai – nuo 2,9 proc. iki 5,6 procento. „Jis buvo labai matomas viešojoje erdvėje“, - paaiškino R. Urbonaitė.
Pasitikėjimas Vyriausybe nekrenta
Pasitikėjimo Vyriausybe reitingas per mėnesį statistiškai reikšmingai nepakito. Teigiamai ir greičiau teigiamai Vyriausybės veiklą vertinančių žmonių dalis lapkritį buvo 34,3 proc., o spalį – 32,8 procento.
Neigiamai ir greičiau neigiamai jos veiklą vertinančiųjų apklaustųjų dalis lapkritį buvo 59,6 proc., o spalį – 62,8 procento. Nežinančiųjų dalis per mėnesį pasikeitė nuo 6,1 proc. iki 4,4 procento.
„Dabar greičiau teigiamai Vyriausybę vertinančių yra 30,8 proc., o prieš tai buvo 25,2 proc. Grynai neigiamų vertinimų sumažėjo per nepilnus 5 proc. punktus. Reitingas yra gana stabilus. O tai, kad balansas yra į neigiamą pusę, tai yra įprasta Lietuvoje“, - sakė R. Urbonaitė.
Tyrimo rezultatų paklaida yra 3,1 procento.
Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją.
Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ būtina.