„Iškart prie sienos jie buvo sulaikyti ir grąžinti atgal į Baltarusiją. Jie atėjo tiesiai prie mūsų pareigūnų ir iškart priėmėme sprendimą grąžinti atgal, – pasakojo V. Raugalė, kurio vadovaujami pareigūnai dabar turi atlaikyti patį didžiausią migrantų srautą. – Migrantai bando patekti į Lietuvą netoli trišalio taško su Lenkija, jiems tai yra patogu, nes jei pavyktų netikėtai pereiti valstybės sieną į Lietuvą ir tada patekti į Lenkiją, jau būtų vieną tikslą pasiekę.“
Pasakojimų neįmanoma patikrinti
Pasak vado, migrantai įkliuvo brisdami per upelį, skiriantį Lietuvą ir Baltarusiją. Šaltą naktį vos išlipusius juos pasitiko mūsų pasieniečiai, kurie iškart atvykėliams liepė grįžti iš kur atėjus, o jie pakluso ir apsisuko.
Ar apgręžimai išties vyksta būtent taip, įsitikinti galimybių nėra, kadangi nei nevyriausybinės organizacijos, nei žiniasklaida negali stebėti šio proceso, todėl tenka pasitikėti tik pasieniečių pasakojimais.
Yra pranešimų, verčiančių abejoti tais pasakojimais. Štai „Frontex“ vadovas Fabrice’as Leggeri spalio viduryje minėjo, kad jų agentūra fiksavo apie 20 apie rimtų incidentų pasienyje, kur įtariami pamatinių teisių pažeidimai Lietuvoje.
Pirmadienį į Kapčiamiesčio užkardą patekti ir pabendrauti su pasieniečiais žiniasklaidai pavyksta tik lydint čia apsilankantį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Lauryną Kasčiūną. „Manau, reikėtų vertinti mūsų mylimos lietuviškos žiniasklaidos galimybes dirbti arčiau sienos, – uždavus klausimą apie šiuos ribojimus sakė L. Kasčiūnas. – Tikiuosi, tą VRM ir padarys. Diskusiją šituo klausimu reikia turėti. Informacinis karas be galo svarbus ir Lukašenka dabar specialiai manipuliuodamas įsileidžia daug tarptautinės žiniasklaidos ir bando vaizduoti atvirą, demokratišką žmogaus teisių gynėją. Dabar su Putinu jie vieni aktyviausių žmogaus teisių gynėjų.“
Lietuva liberalesnė
Didžiausios pasaulio žiniasklaidos priemonės negali atsistebėti demokratinių šalių – Lenkijos ir Lietuvos – sprendimu drausti žurnalistams prie sienos ir nušviesti migrantų krizę iš arti.
Tiesa, daugiausiai kritikos strėlių sulaukia Lenkija, kuri jau du mėnesius yra įvedusi totalų draudimą tiek nevyriausybininkams, tiek žurnalistams lankytis pasienio ruože – 5 km zonoje.
Lietuva čia kiek liberalesnė. Pačioje krizės pradžioje žurnalistai net buvo priimami į pasieniečių ekipažus ir galėjo dirbti visai šalia sienos. Tačiau viskas pasikeitė pradėjus taikyti apgręžimo politiką – nebuvo galima stebėti, kaip jie vykdomi.
Po maždaug mėnesio nuo tokio draudimo įvedimo didžiausios Lietuvos žiniasklaidos priemonės išplatino viešą kreipimąsi dėl šių ribojimų.
Po susitikimų žurnalistams buvo leista apsilankyti užkardose, pabendrauti su pasieniečiais, taip pat jų darbas tapo laisvesnis pasienio ruože, tačiau stebėti apgręžimų galimybės nebuvo.
Įvedus nepaprastąją padėtį Lietuvoje žurnalistams padaryta išimtis ir su leidimais jiems leista dirbti pasienio ruože, tačiau negalima prisiartinti prie sienos kilometro atstumu. Tokioms darbo sąlygoms praėjusią savaitę pritarė ir žiniasklaidos priemonių vadovai.
Virsta tarptautiniu skandalu
Tiek Lenkijos, tiek Lietuvos argumentai dėl draudimo laisvai dirbti ir rinkti informaciją skamba keistai ir tarptautinei žiniasklaidai. Vienas tokių argumentų, kad žurnalistams pasienyje esą yra nesaugu.
„Mes esame pripratę pranešti apie migraciją įvairiose šalyse, paprastai galima ten patekti, galima pamatyti, kas vyksta, galima pasikalbėti su migrantais“, – viename reportaže kalbėjo Deutche Welle žurnalistė Marina Strauss.
Pranešdama, kas vyksta pasienyje su Lenkija, Vokietijos nacionalinio transliuotojo reporterė akcentavo, kad negali patvirtinti, to, kas vyksta prie sienos ir žurnalistai priversti pasitikėti oficialia informacija.
„Kalbėjau su Lenkijos sienos apsaugos tarnybos atstove ir ji sakė, kad jie privalo apsaugoti sieną. Ji tai pakartojo kelis kartus ir pridūrė, kad lenkų pareigūnai nenaudoja smurto. Be abejo, mes to patvirtinti negalime. Lenkų spauda bei patys migrantai skelbia priešingai“, - kalbėjo M. Strauss.
Argumentas, kad reikia apsaugoti sieną, todėl ribojamas žurnalistų darbas, skamba ir Lietuvoje.
Kiti dažni paaiškinimai: neva žurnalistai trukdys pareigūnams ar jų darbai bus išnaudoti Baltarusijos propagandos tikslams.
Rašydamas apie informacijos ribojimą BBC žurnalistas Nickas Beake primena, kad žiniasklaidos laisvė – viena pamatinių Europos Sąjungos vertybių.
Jis primena kuriozišką atvejį, kai praėjusį penktadienį lenkai socialiniuose tinkluose paskelbė vaizdus, kaip Baltarusijos pasieniečiai filmuojasi su vaikais. Ta pati situacija traktuojama visiškai skirtingai – per Minsko prizmę, tai parodoma kaip jų pajėgų žmogiškumas. Lenkija tai demonstruoja kaip jaunų migrantų išnaudojimą gėdingai propagandai.
„Dažniausiai neįmanoma patvirtinti, kas iš tiesų vyksta šiame valstybių žaidžiamame socialinių tinklų žinučių tinklinyje, tačiau tų pranešimų ignoruoti negalima. Todėl esame priversti tuos pranešimus skelbti akcentuodami, kas nori, kad jūs tai pamatytumėte – tai priminimas, kad bet kokie vaizdai gali būti amunicija vis gilėjančiame propagandos kare“, – rašo N. Beake.
Situaciją Lenkijoje jau pasmerkė ir tarptautinė organizacija „Reporteriai be sienų“. Anot jos vadovo Europos Sąjungoje ir Balkanuose Pavolo Szalai, draudimai yra pertekliniai ir neproporcingi.
„Draudimas dirbti žurnalistas pasienio zonoje prieštarauja Lenkijos tarptautiniams įsipareigojimams dėl žiniasklaidos laisvės, kuriuose nurodoma, kad informacijos laisvę galima riboti tik esant teisėtiems tikslams ir proporcingai grėsmei“, – Aljazeerai sakė P. Szalai.
Negali išduoti taktikų
Paklaustas apie ribojimus, Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis tvirtino, kad iki nepaprastosios padėties jokių ribojimų apskritai nebuvo – žiniasklaidai buvo laisvai leidžiama dirbti prie pat sienos.
Jis sakė, kad ir dabar žiniasklaida gali dirbti pasienio ruože, o draudžiama kilometro zona iki sienos yra tam, kad pasieniečiai galėtų dirbti netrukdomi ir nebijodami.
„Dabar vyksta ir neįleidimo operacijos ir visi kiti taktiniai pasieniečių veiksmai apie kuriuos nėra skelbiama. Ir neįleidimo veiksmai turi savo taktiką, savo vykdymo ypatybes, kurios neturėtų būti matomos, viešinamos, prieinamos ar kitu būdu skleidžiamomis, nes tai, kaip ne kartą įsitikinome, gali būti susiję su galimomis Baltarusijos pareigūnų reakcijomis, kurie prisideda prie neteisėtų migrantų ne atgabenimo, įstūmimo. Yra strateginiai dalykai dėl tų vietų per kurias jie patenka, apgręžiami“, – aiškino G. Mišutis.
Kalbėdamas apie nevyriausybininkus, jis sakė, kad šie taip pat gali prašyti būti pasienio ruože net dabar, tačiau betarpiškai padėti migrantams yra tiesiog per daug pavojinga.
„Yra situacijos, kur pašaliniai asmenys, neįleidimo operacijų metu, kai kitoje pusėje neretu atveju stovi kaimyninės, žinome, su kokiu požiūriu į mūsų šalį, pareigūnai. Įsivaizduokite, kai milžiniškos įtampos, kai už kelių metrų stumiama migrantų grupė ir toje jautrioje vietoje atsiranda dar pašaliniai asmenys, tokios situacijos nebūtų labai saugios ir prasmingos.
Tuo labiau, kad migrantų būklė įvertinama, jie sveiki ar nesveiki, reikia greitosios ar ne. Jiems duodamas paketas ir pagal sveikatos būklę, pagal jų savijautą, ar nereikia drabužio, ar batus pakeisti, pasieniečiai visą tą pagalbą suteikia“, – tikino jis.
