Evelinos Geležiūnienės vienas po kitos randasi netikėtų reikalavimų. Praėjusiame posėdyje, kaip įtariama, nuo mamos, kaip įtariama, nukentėjusį keturmetį atstovaujanti advokatė pateikė tūkstančio eurų ieškinį dėl neturitinės žalos atlyginimo. Tai – beprecedentis atvejis, kadangi tie pinigai iš esmės ir atitektų gimdytojai, kuri yra įstatyminė vaiko globėja.

Savo motyvų vaiko teisių deleguota advokatė nekomentuoja.

Norėdama nusikratyti pirminių parodymų, kuriuose N. Geležiunienė prisipažino smurtavusi prieš sūnų, šįkart moteris nusprendė prašyti teismo nustatyti vaikui dar vieną psichiatrinę ekspertizę.

Pirminiuose parodymuose moteris prisipažino vaikui sukėlusi fizinį skausmą, tačiau vėliau visus kaltinimus puolė neigti. „Kaltinimai yra dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nepriežiūros. Tikrai nepripažįstu, nebuvo jokio sudavimo. Todėl tie kaltinimai tikrai labai keisti, bandoma padaryti taip, kad neva vaiku nebuvo rūpinamasi“, - teisme sakė E. Geležiūnienė.

Buvo atlikta ir psichiatrinė ekspertizė, kuri truko beveik metus. Būtent dėl šios priežasties vaikas taip ilgai nebuvo grąžintas į namus. Motinai buvo atliktas ir tyrimas melo detektoriumi, kuris parodė, kad moteris, duodama parodymus, meluoja.

Prokurorės Auksės Lipkevičienės teigimu, prokuratūra, siekdama surinkti pakankamai duomenų asmens kaltei pagrįsti, ėmėsi visų įmanomų būdų ir priemonių, ir šioje byloje – kaip retai būna – buvo kreiptasi dėl poligrafo tyrimo, idant būtų nustatytos ikiteisminio tyrimo kryptys ir patikrinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

„Taip pat buvo atlikta teismo psichologų, psichiatrų ekspertizė nukentėjusiam mažamečiui. Negaliu slėpti tos informacijos, kad poligrafo duomenys nepalankūs poniai E. Geležiūnienei“, – teigia prokurorė. Kaltinamoji tvirtina, jog nebuvo sudavusi vaikui.

„Nieko nebuvo, todėl tie kaltinimai iš tikrųjų labai keisti, kadangi bandoma teigti, kad vaiku neva nebuvo rūpinamasi ir panašiai“, – teigia ji.