Tačiau niekas nenutuokia, kur yra panaudojamos iš tikinčiųjų surinktos milžiniškos pinigų sumos. Vis dėlto atėjusieji pasimelsti tiki, kad aukojami pinigai bus panaudoti Dievo namų puošybai.

Žvanga per mišias

Kiekvienų pamaldų metu susirinkusią minią prašukuoja bent trys patarnautojai su aukai tiesiamais krepšeliais. Kai visi aplink meta į krepšelį litų, bent kiek tikintis žmogus nė nesusimąstęs atveria piniginę.

Nors bažnyčios tarnai pabrėžia, kad aukoja, kas kiek gali, ir kad tai daryti nėra būtina, į krepšelius metama po litą, po du. Seniau bažnyčioje buvę ar daugiau nuodėmių sukaupę žmonės negaili ir stambesnių kupiūrų.

Todėl tikinčiųjų sumesti šlamantieji ir žvangantieji krepšelius užpildo iki pat viršaus. Vien Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje per mėnesį žmonių suaukoti pinigai siekia apie 8 tūkst. litų.

Mėnesį, kai būna didžioji religinė šventė - Velykos, aukų suma šokteli beveik dvigubai.

Aukas paskirsto

Per kiekvienas mišias kunigai primena, kad žmonės gali pervesti ir 2 proc. iš atlyginimo valstybei sumokamų mokesčių. Pernai Marijos Taikos Karalienės bažnyčiai tokiu būdu suaukota 17 tūkst. litų.

Marijos Taikos Karalienės bažnyčios klebonas Vilius Viktoravičius teigė, kad žmonių suaukoti pinigai skiriami susimokėti už elektrą, komunalinius patarnavimus.

Taip pat katechezėms skirtoms vietoms atnaujinti, bažnyčios aptarnavimo personalui - aštuoniems žmonėms išlaikyti.

Bažnyčia dalį šių pinigų skiria ir „Caritui“ - vaikų organizacijoms, seneliams. Žmonės mišias perka ir už mirusiuosius. Priimta, kad joms aukojama apie 50 litų.

Už mirusiuosius užperkamoms mišioms paaukoti pinigai skiriami kunigui išlaikyti. Kunigas kito atlyginimo negauna.

Trūksta pinigų

Neseniai pastatytos Šv.Juozapo Darbininko bažnyčios neskubama puošti. Tam vis trūksta pinigų. Vien bažnyčios šildymui kas mėnesį išleidžiama apie 10 tūkst. litų.

Praėjusiais metais apie 60 tūkst. litų buvo skirta drenažui įrengti, nes į patalpas bėgo vanduo. Prieš trejus metus bažnyčios grindys buvo išklotos plytelėmis. Tai kainavo apie 200 tūkst. litų.

Bažnyčia įsirengė elektrinius varpus. Juos klebonas Saulius Damašius nusižiūrėjo Lenkijoje ir pirko prieš daugiau nei porą metų. Elektriniai varpai tėra tikrųjų imitacija. Jie parapijai kainavo 7 tūkst. litų.

Tikrųjų varpų bažnyčia neįperka. Be to, Šv.Juozapo Darbininko bažnyčiai trūksta varpinės. Jai pastatyti taip pat neužtenka pinigų.

S.Damašius užsiminė, kad reiktų keisti senus medinius suolus naujais, o vien didelės bažnyčios durys kainuotų apie 40 tūkst. litų.

Gundo nuolaidomis

Surinkti reikiamų pinigų bažnyčios gražinimui nepadeda nei rinkliavos, nei po jos stogu verdantis verslas. S.Damašius tikino, kad „Š.Juozapo laidojimo namai“ yra atskira bendrovė. Tačiau jai vadovauja pats klebonas.

Bažnyčia iš bendrovės „Šv.Juozapo laidojimo namai“ jokių nuompinigių neima. Ji patalpas suteikia pagal panaudos sutartį.

S.Damašius tikino, kad bažnyčiai skiriama tik nedidelė dalis laidojimo namų uždirbamų pinigų. „Visi pinigai bažnyčiai surenkami tik gerų žmonių dėka“,- teigė jis.

Bažnyčios rūsyje esantys laidojimo namai už bet kokias paslaugas iš žmonių ima nemažus pinigus. Mažoji šarvojimo salė velionio artimiesiems kainuoja 400 litų. Didžioji - šimtu litų brangiau.

Kaip ir visose verslą vystančiose organizacijose, klientai viliojami ir nuolaidomis. Perkant karstą, abi salės kainuoja 280 litų pigiau.

Velionį laidojantys artimieji gali išsinuomoti katafalką, pasisamdyti giesmininkus, duobkasius.

Katafalkas į kapines mirusįjį nuvežtų už 150 litų. Duobę laidojimo namų duobkasiai iškasa už 400 litų.

Paprastai laidojant tikintįjį pageidaujama visų bažnytinių apeigų. Todėl būtina nusisamdyti ir chorą. Šiam už giesmių palydint velionį giedojimą mokama 420 litų.

Cerkvė - puošnesnė

Beveik tuo pat metu, kaip ir Šv.Juozapo Darbininko bažnyčia, kitoje Smiltelės gatvės pusėje atsirado Dievo Motinos Globėjos ir Šv.Mikalojaus cerkvė. Nors ji, kaip ir katalikų bažnyčia, yra statoma ir puošiama iš gyventojų aukojamų pinigų, tarp šių šventyklų matyti ženklus skirtumas.

Cerkvės tėvas protojerėjus Anatolijus teigė, kad jau yra statoma varpinė, o dar ketinama statyti mokyklėlę ir biblioteką. „Mes nežinome, kiek žmonės suaukoja. Jie įmeta į medinę aukų dėžutę slapčia. Po kiekvieno statybos etapo papasakojame savo parapijiečiams, kas buvo padaryta“,- teigė jis.

Išvengia mokesčių

Katalikų bažnyčia yra vienintelė iš devynių Lietuvoje oficialiai pripažįstamų religijų, nemokanti beveik jokių mokesčių valstybei. Todėl išvengia ir pareigūnų kontrolės.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotoja Edita Cibienė teigė, kad Katalikų bažnyčia mokesčių neprivalo mokėti nei už nekilnojamąjį turtą, nei už žemės sklypus.

Mokesčiai nėra imami ir iš kunigų bei kitų bažnyčios patarnautojų atlyginimų.

Bažnyčia bei kitos religinės bendruomenės yra atleidžiamos nuo mokėjimų valstybei už anonimiškai gautą paramą - tai yra rinkliavų metu surenkamas aukas, taip pat aukas, gaunamas užperkant mišias bei aukojant bažnyčiai už kunigų suteiktas paslaugas krikštijant, laidojant ar tuokiant.