Praėjusį mėnesį šiek tiek sumažėjęs socialdemokratų palankumas šį mėnesį vėl išaugo – už juos balsuotų 24,3 proc. respondentų (spalį – 22,9 proc.). Liberalų populiarumas per mėnesį padidėjo nuo 10,6 iki 11 procentų ir padidino skirtumą lyginant su trečiąja likusia Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionimis demokratais, kuriai palankumas per mėnesį sumenko: už konservatorius balsuotų 9,9 proc. (spalį – 10,2 proc.) rinkėjų.

Didelį šuolį į ketvirtąją poziciją padarė Darbo partija, aplenkusi „Tvarkos ir teisingumo“ partiją. Už Darbo partiją savo balsą atiduotų 9,2 proc. rinkėjų, lyginant su spalį buvusiais 5,7 proc. Už „Tvarką ir teisingumą“ balsuotų 7,8 proc. (spalį – 7 proc.), už Valstiečių ir žaliųjų sąjungą – 6,3 proc. (spalį – 4,7 proc.).

Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys LRT.lt sakė, kad nors iki artimiausių rinkimų liko metai, pastebimas padidėjęs aktyvumas politinėje scenoje. Specialisto teigimu, dėl šios priežasties buvo galima tikėtis pokyčių partijų rikiuotėje, tačiau ji vis dėlto išliko tokia pati.

„Socialdemokratai – pirmoje vietoje. Jie surinko apie trečdalį balsų. Antrasis – Liberalų sąjūdis, po to – Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Pastarosios dvi partijos paprastai konkuruoja tarpusavyje, kuri bus antra, kuri – trečia. Toliau rikiuojasi Darbo partija, „Tvarka ir teisingumas“. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga taip pat tvirtai praeina atrankos barjerą. Tai – tos pačios partijos, ta pati rikiuotė“, – sako V. Gaidys.

Pastebima, kad kai kurių parlamentinių partijų populiarumas itin menksta. Pasak V. Gaidžio, „Drąsos kelią“ paminėjo tik vienas žmogus iš tūkstančio. „Žaliųjų partija su Linu Balsiu gauna mažai balsų. Lenkų rinkimų akcija, atrodytų, nepraeina barjero, tačiau jų yra didžiulis mobilizacinis potencialas, daug didesnis aktyvumas, todėl jie gali ir praeiti, kaip buvo ankstesniais rinkimais“, – tvirtina „Vilmorus“ vadovas.

Jis priduria, kad partijų reitingams įtakos turi ir skandalai – po kaltinimų korupcija socialdemokratų partijos atstovui Utenos rajono merui Alvydui Katinui socialdemokratų reitingai krito dvien procentiniais punktais.

„Tai yra labai mažai, tačiau galima manyti, kad tie įvykiai, įvairūs skandalai turi įtakos politikams, premjerui“, – daro išvadą sociologas.

Nepaisant smuktelėjusių socialdemokratų reitingų, apklausos rezultatai rodo, premjeras pagal pasitikėjimą yra antras tarp aukščiausių šalies politikų. Pirmąją vietą užima šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.

V. Gaidys atkreipia dėmesį, kad dėl pirmosios vietos šie du politikai kovoja jau kelerius metus.

„Pastaruoju metu Algirdas Butkevičius netgi buvo pirmoje vietoje, o D. Grybauskaitė – antroje, bet ši apklausa parodė, kad D. Grybauskaitė vėl sugrįžo į pirmąją vietą, nes A. Butkevičius prarado net penkis procentinius punktus savo populiarumo. Tai įvyko per vieną mėnesį“, – tvirtina „Vilmorus“ vadovas.

Jis priduria, kad D. Grybauskaitės reitingas taip pat sumažėjo trimis procentiniais punktais, bet premjero reitingo pasikeitimas buvo didesnis, todėl jis smuktelėjo į antrąją vietą.

„Reikia pasakyti, kad [...] politinėje scenoje padidėjęs aktyvumas atsiliepė beveik visų politikų populiarumui. Absoliučios daugumos politikų populiarumas sumažėjo. Ne tik tų, kurie tiesiogiai įsitraukė į konfliktus, bet beveik visų. Premjero – labiausiai“, – pabrėžia V. Gaidys.

Jo nuomone, šių politikų reitingai yra stipriai paveikiami politinių įvykių, nes jie yra labiausiai matomi, jų veiksmus dažnai aptaria žiniasklaida.

„Jie turi savo politinį stilių, kuris tenkina rinkėjus. D. Grybauskaitės – nepriklausoma, tvirta, nesusisaisčiusi su ekonominėmis sferomis. A. Butkevičius matomas kaip nuosaikesnis, minkštesnis, geranoriškas žmogus“, – pastebi V. Gaidys.

Labiausiai nepasitiki partijomis, Seimu ir Vyriausybe

Vertinant pasitikėjimą valstybės institucijomis, sako V. Gaidys, išsiskiria trys institucijos, kurios turi neigiamą balansą – jomis labiau nepasitikima, nei pasitikima.

Apklausos rezultatai rodo, kad tai yra partijos, Seimas ir Vyriausybė.

„Nepasitikėjimas Vyriausybe ne toks didelis, bet yra. Seimu nepasitiki daugiau nei pusė žmonių, o pasitiki – 11,5 proc. Tai – labai mažai, tačiau santykinis pasitikėjimas ne toks ir mažas. Paskutinį kartą tokio lygio pasitikėjimas buvo iš karto po 2008 m. Seimo rinkimų. Paprastai po rinkimų pasitikėjimas parlamentais būna aukščiausias visose šalyse“, – teigia V. Gaidys.

Jis priduria, kad didesnis pasitikėjimas Seimu buvo tik po 2004 m. rinkimų. Nors iki rinkimų liko tik metai, santykinis pasitikėjimas yra, rodo apklausos rezultatai.

Ugniagesiai gelbėtojai pasiekė daug geresnių rezultatų – jais pasitiki beveik 100 proc. apklaustųjų. Antroje vietoje rikiuojasi policijos pareigūnai.

Reprezentatyvią apklausą visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ vykdė lapkričio 5–14 dienomis dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu.