aA
Audronės ir jos autizmo sutrikimą turinčių dvynukų pagalbos šauksmas sudrebino Lietuvą: šeimai per 7 dienas 233 žmonės paaukojo virš 8 tūkstančių eurų.
N. Oželytė su Audrone ir jos šeima
© Asmeninio albumo nuotr.

Atsiliepė pasaulio lietuviai

DELFI primena, kad vieniša dviejų vaikų mama išplatino laišką, kuriame pasakoja, kad jos berniukai turi sunkios formos autizmą, emocinį elgesio pasipriešinimą, apatinės kūno dalies nejautrą. Berniukai, teigia ji, nejaučia skausmo, gali save žaloti, nes nesupranta to pasekmių.

Audronės prašymo tikslas – surinkti reikiamą kiekį pinigų, kad ji galėtų persikelti gyventi į Didžiąją Britaniją. Ten, jos teigimu, augti vaikams autizmo sutrikimą turintiems vaikams yra kur kas geresnės sąlygos. Audronės laišką galite perskaityti čia.

Plano įgyvendinimui reikalingą sumą žmonės suaukojo per mažiau nei savaitę. DELFI susisiekus su Audrone, ji neslepia, kad tokia žmonių reakcija priverčia akyse rinktis ašaroms.

„Žmonės rašė ir klausė, kokio norime katino, atveš. Viena moteris net pasiūlė pasidalinti savo sauskelnėmis. Iš pradžių nesupratau, ji rašė, kad nešioja M dydį. Pasirodo, ji serga išsėtine skleroze. Jai yra išrašytos sauskelnės, tačiau ji jų nemėgsta“, – sako Audronė.

„Neseniai tuokėsi mano kursiokas. Vietoj dovanų jis prašė, kad žmonės aukotų pinigų. Surinktus pinigus paaukojo dviem šeimoms. Vieną šeimą pasirinko nuotaka, o kursiokas – mane“, – pasakoja moteris.

Su ja susisiekė ne tik lietuvės mamos, kurios autistus vaikus augina Vokietijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Anglijoje, Čikagoje, bet net ir Meksikos lietuviai.

Nežinomybė kelia baimę

Ir nors Audronė džiaugiasi, kad žmonės padeda, moteris prasitaria, kad tokius tekstus skaito ne tik geraširdžiai. „Turėjau ir piktų žmonių, kuriuos teko užblokuoti. Baisu, kad žmonės nesuvokia, kokia yra mano situacija, ir dar gąsdina. Aš streso patiriu kiekvieną dieną, kai važiuoju į darželį, palieku ten vaikus ir važiuoju namo“, – teigia moteris. Tada, prasitaria ji, jai kirba vienas klausimas: kas nutiktų, jei ji žūtų?

„Kiek aš patempsiu, jei vaikai negaus vietų mokymo įstaigoje? Jei atsidursiu ligoninėje, kad pasirūpins mano vaikais? Juos nuveš į vaikų namus, o iš ten į internatą. O kas bus internate? Visi žino, tik tyli.

Daugybė autistų vaikų mamų yra ant ribos. Jos bijo galvoti apie ateitį, tokių klausimų net neužduoda viena kitai. Kas bus po 10 metų, kai jie užaugs? Tas klausimas išlieka tabu“, – atvirauja Audronė.

Audronė sako, kad dažnai žmonės klausia, kaip atrodo jos gyvenimas, kaip ji susitvarko su iškylančiomis problemomis. „10 žingsnių į priekį žinau, ką darys mano vaikai. Jei to nežinočiau, mes visi trys būtume mirę. Būtume sudegę, nes jie kažkada bėgo į laužą, jie į jūrą bėgo žiemos metu. Vienas vaikas po fūra buvo palindęs, jį spėjau patraukti, mus nubloškė vėjo gūsis.

Viena moteris sakė, kad jau seniai mano vietoje būtų pražilusi. Todėl aš dažau plaukus. Man padeda plaukų dažai“, – juokiasi Audronė.

Sprendimas emigruoti

Moteris teigia, kad suvokė, jog žmonės nesupranta, kad autizmas – tai sutrikimas, su kuriuo žmonės gyvena visą gyvenimą. Kai vaikams sueis 18 metų, teigia ji, jų nepriims jokia įstaiga.

„Žmonės piktinasi, kad aš Anglijoje noriu gyventi iš mokesčių mokėtojų pinigų. Bet kas bus Lietuvoje? Lietuvoje tas pats. Ir čia gyvensiu iš mokesčių mokėtojų pinigų, nes galimybės eiti į darbą aš neturiu. Neturiu galimybės užsidirbti pensijai, man joks stažas nesiskaičiuoja“, – atvirauja Audronė.

Pašnekovė pasakoja, kad sprendimą emigruoti lėmė įvairūs sunkumai, su kuriais teko susidurti nuo tada, kai berniukams buvo diagnozuotas autizmas.

„Mokėjome labai didelius pinigus, važiuodavome iš gimtinės į Klaipėdą. Po 100 kilometrų, kad vaikai nueitų pas logopedą, ergoterapeutą, psichologą. Kiekvienas nuvažiavimas į Klaipėdą mums kainuodavo apie 100 eurų“, – pasakoja Audronė.

Ji neslepia – provincijoje reikalingų specialistų tiesiog nėra. Vaikai kurį tais laiką ėjo į darželį, kuriame ne tik vadovybė buvo neigiamai nusiteikusi į dvynukus, bet ir kitų vaikų tėvai.

„Švietimo skyriaus sprendimas buvo patalpinti mano vaikus į Tauragėje esantį savaitinį darželį. Apie tokią galimybę net nesvarsčiau: ten galima vaikus sužaloti tiek, kad tie jie nebepažintų motinos, brolių, seserų. Jie gali taip užsiskleisti, kad iš to kevalo neišlįs“, – tvirtina pašnekovė.

Tada moteris priėmė sprendimą persikelti gyventi į Klaipėdą. Rasti butą buvo vienas iš sunkiausių darbų. Anot jos, žmonės net nesileido į kalbas: tobulas nuomininkas yra tas, kuris neturi nei vaikų, nei gyvūnų. „Apie vienišą mamą su dviem vaikais nė kalbos negali būti. Radome vieno kambario butą, jame gyvenome kol po 5-6 mėnesių savivaldybė skyrė socialinį būstą“, – pamena mama.

Klaipėdoje, pasakoja moteris, taip pat teko lankyti darželį, kuriame darbuotojų požiūris buvo nesuvokiamas. Dabar Gabrielius su Mykolu lanko kitą darželį, tačiau jame trūksta specialistų. Audronė tikina, kad darželio psichologė dirba per tris darželius.

Autizmo sutrikimą turintiems vaikams, pasakoja Audronė, svarbiausia – ugdymas. Tačiau reikalingos terapijos atsieina bene tūkstančiais eurų.

Kyla abejonių dėl profesionalumo

Pasiteiravus apie valstybės teikiamas paslaugas, Audronė leidžia suprasti, kad ten dirbančių darbuotojų kvalifikacijos lygis kelia klausimų. „Nuėjome pas logopedę. Ji pasiėmė neblogo dydžio varpelį ir su geru vakarykščiu kvapu pradėjo skambinti varpeliu ir šaukti vaikui palei ausį: ar girdi, jei girdi, atsakyk!

Austistai vaikai labai dažnai būna net jautrūs durų vyriams. To garso mes negirdime, jį girdi šunys ir autistai vaikai. Mano vaikai iš skausmo užsikemša ausis. O logopedė skambina varpeliu. Tai specialistų lygis, su kuriuo mums teko susidurti“, – sako Audronė.

Šeimai taip pat teko susidurti ir su profesionalų neigiamu požiūriu. Moteris pasakoja, kad jos vaikai į burną dedasi įvairius daiktus – tai vienas iš būdų kaip jie susipažįsta su jais supančiu pasauliu. Vienas berniukas tarp dantų, į smilkinį įsispaudė metalinę mašinėlės detalę. Nuvažiavę į ligoninę, pasakoja Audronė, ji darbuotojams pranešė, kad vaikas yra autistas.

Vaikas pas chirurgą buvo įleistas be eilės. Kai procedūra buvo baigta, koridoriuje chirurgas Audronės paklausė, kodėl įmanoma susitvarkyti su jos vaiku. „Sakau, kad vaikas autistas. Man atsakė, kad kitą kartą pasakyčiau – nepriims“, – pamena Audronė ir priduria, kad chirurgas kitą kartą pasiūlė eiti privačiai.

Lazda turi du galus

„Tokia mūsų realybė. Mamytės mėgsta pasakyti: to vaiko saugokis, jis autistas, neprognozuojamas. Žinau atvejį, kai mama nusivedė savo dauno sindromą turintį vaiką į baseiną. Kitos mamos išsitraukė savo vaikus, kad šie neužsikrėstų. Atėję 16 metų vaikai į kiemą tyčiojasi iš mano vaikų. Mano vaikai iš išorės nesiskiria nuo kitų vaikų, bet skiriasi kalba, elgesiu. Kitokį pamatą žmonės būtinai turi pasityčioti, kažką pasakyti“, – apie kasdienybę pasakoja Audronė.

„Viską pasidarome patys: nusivalome apspjaudytas sūpynes, einame nulenkę galvas, saugojamės kitų vaikų, stengiamės prie jų neiti“, – priduria ji.

Anot jos, žmonės nesupranta, kad dėl patyčių dvynukams gali išsivysti agresija, dėl kurios kiti vaikai bijos eiti į kiemą. „Lazda turi du galus. Viskas gali labai greitai apsiversti, todėl dabar mano vaikams yra labai svarbus ugdymas“, – tikina mama.

Autizmo sutrikimą turinčių vaikų aplinkoje, pasakoja Audronė, negali būti jokios agresijos, šūkavimų. Kai kuriems vaikams, tikina ji, negalima rodyti ir tokių animacinių filmukų, kaip „Tomas ir Džeris“ ar „Na palauk“.

„Vilkas bėga ir daužo zuikį. Kaip vaikui išaiškinti, kad tai negerai? Mes privalome saugoti vaikus, kad jie netaptų žvėrimis“, – sako Audronė. Tačiau Audronė pastebi, kad žmonės artimo nemyli, tai kaip tokioje aplinkoje užauginti vaiką?

Siūlo ieškoti sprendimų

DELFI susisiekė ir su Klaipėdos miesto metu Vytautu Grubliausku. „Suprantame, kad vaikų negalia yra didžiulis išbandymas, todėl siekiame, kad šeimos gautų, kiek įmanoma daugiau pagalbos.

Atskiro darželio vaikams, kuriems nustatytas autizmas, nėra, nes tikslas yra ne tokių vaikų atskirtis, o integracija. Raidos sutrikimų turintys vaikai Klaipėdos mieste priimami į visas ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Mieste taip veikia „Versmės“ specialioji ikimokyklinio ugdymo įstaiga, kur vaikams su negalia skiriamas išskirtinis dėmesys, be to, veikia ir trys įstaigos turinčios specialiąsias grupes (lopšeliai-darželiai „Sakalėlis“, „Čiauškutė“, „Švyturėlis“)“, – apie ugdymo galimybes kalba V. Grubliauskas.

„Galimybių ugdyti vaikus, turinčius vienokią ar kitokią negalią, tikrai yra, o jei tėveliams kyla kliūčių, tiek savivaldybės specialistai, tiek vadovai visada yra atviri ir pasirengę bendromis jėgomis rasti sprendimus“, – tikina V. Grubliauskas.

Tačiau kalbėdamas apie negalią ar raidos sutrikimų turinčių vaikų integraciją, meras pripažįsta, kad dalis bendruomenės tam nėra pribrendusi. „Daliai vis dar nepakanka tolerantiškumo, todėl visada raginame tėvelius, auginančius specialių poreikių turinčius vaikus, susidūrus su problemomis, nedelsiant kreiptis tiek į miesto vadovus, tiek į atsakingus savivaldybes specialistus", – sako jis.

Pagalbos telefonai:
Psichologinės pagalbos tarnybaTelefono numerisDarbo laikas
Jaunimo linijaBudi savanoriai konsultantai 8 800 28888I-VII, visą parą
Vaikų linijaBudi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111I-VII, 11:00 - 23:00
Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui)Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai 8 800 77277II–VI, 16.00 - 20.00
Pagalbos moterims linijaPagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai 8 800 66366I-VII, visą parą
Vilties linijaPagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai 116 123I-VII, visą parą
Krizių įveikimo centrasKonsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt) 8 640 51555I-V 16.00–20.00, VI 12.00–16.00
Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.
Emocinė parama internetu
„Vaikų linija“Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.ltAtsako per 36val.
„Jaunimo linija“Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.jaunimolinija.lt/laiskaiAtsako per 2 darbo dienas
„Vilties linija“Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba vilties.linija@gmail.comAtsako per 3 darbo dienas
„Pagalbos moterims linija“Rašyti el. paštu: pagalba@moteriai.ltAtsako per 3 darbo dienas
Psichologinės konsultacijosRašyti el. paštu: psyvirtual@psyvirtual.lt.Daugiau informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.ltAtsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiemsRašyti el. paštu: laukiam@artimiems.ltAtsako per 2-3 darbo dienas
Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Darbo laikas: I, III, V 16.00–20.00 Visa papildoma informacija – puslapyje www.klausau.lt Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (8-5) 275 75 64.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ukrainos kariuomenės karininkas: rusai į Ukrainą važiuoja kaip į safarį – pašaudyti į „chacholus“ (25)

Atskridus į Kijevą tai, kad šalis kariauja, galima įtarti dėl sugriežtintos patikros oro uoste...

Stulbinantis atsitiktinumas: lietuviai sutrumpino darbo laiką – pelnas išaugo kartais (3)

Dvi Lietuvos įmonės „Engineer“ ir „Valandinis“, veikiančios statybų srityje, nuo rugsėjo...

Įstrigusi auklėtinių pažanga Jasikevičiaus mintis sugrąžino į vasarą (40)

„Aš jau kartosiuosi“, – pats žurnalistus perspėjo Šarūnas Jasikevičius. Kauno...

Orai: nesušalkite, atkeliauja šlapdriba (3)

Po žiemiškos šeštadienio nakties kuklios 7 °C šilumos įdienojus sulauks tik pajūrio...

Sunkiai suvokiamas atvejis: penkiametė tapo mama (63)

1939 metais Liną Mediną motina nuvežė į Peru esančio Pisko miesto ligoninę. Iš atokiame...

Apmaudus vakaras Kaune: pratęsimą išplėšęs „Žalgiris“ jame nesulaikė Pangoso ir krito prieš „Barcą“ (579)

Penktadienio vakarą kovos lauke Nemuno saloje susigrūmė dvi šlovingą istoriją turinčios...

Visi rodikliai – į vieną pusę: kodėl moterys Lietuvoje nebenori gimdyti (540)

Visame Vakarų pasaulyje moterys ryžtasi gimdyti vis vėliau. Ne išimtis ir Lietuva . Pernai...

Unikauskas rekomenduoja: valgykite šią košę kasdien – kilogramai tirps, sveikata gerės (119)

Ir žmonės, sergantys virškinimo trakto ligomis, ir moterys, norinčios numesti svorio, ir kareiviai...

Po žvėriško „bachūrų“ išpuolio Alytuje – dar daugiau detalių: kas iš tiesų įvyko kalėjime (104)

Laikinasis Alytaus pataisos namų direktorius neigia, kad kaliniai žiauriai sumušė ir perpjovė...

Pešičius atskleidė, kuriuos „Žalgirio“ žaidėjus medžiojo labiausiai

Atrodė, kad Svetislavui Pešičiui nuo krūtinės nusirito akmuo – į spaudos konferenciją po...