Maždaug penki tūkstančiai žmonių praėjusį ketvirtadienį prie Seimo per protestą „Mes kaltinam“ be kitų dalykų reikalavo, kad būtų pakeistas statutas, ir nebūtų „tokių slaptų balsavimų kaip dėl M. Basčio“, o „KT sprendimai būtų aukščiau Seimo narių“.

„Valstietis-žaliasis“ parlamentaras Justas Džiugelis įregistravo siūlymą keisti Seimo statutą, kad dėl apkaltų ateityje būtų balsuojama atvirai. O premjeras S. Skvernelis žada inicijuoti Konstitucijos pataisas, kurios leistų Seimo narį pašalinti iš Seimo KT sprendimu.

Tokiuose siūlymuose ekspertai įžvelgia ir pliusų, ir rizikų.

Slaptą balsavimą sieja su demokratija

Signataras, diplomatas, istorikas Vytautas Plečkaitis kritiškai vertino siūlymą atsisakyti slapto balsavimo. Jo nuomone, slaptas balsavimas yra neatsiejamas nuo demokratijos.

„Jeigu nėra slapto balsavimo, tai nėra ir demokratijos. Slapto balsavimo nebuvimą mes, vyresnio amžiaus žmonės, išgyvenome sovietmečiu. Gal jaunoji karta, gimusi nepriklausomybės laikotarpiu, nelabai ir suvokia, kas tai yra“, – sakė V. Plečkaitis.

Jo nuomone, slaptas balsavimas yra kur kas nuoširdesnis ir tikresnis, nes „žmogus tik slaptai pasisako taip, kaip nori, o ne veikiamas įvairių srovių, minios, partijų ar pirmininko“.

„Tu gali priimti arba nepriimti frakcijos nuomonės, bet slaptu balsavimu nepatikrinsi to žmogaus. Tai iš esmės atitinka Konstitucijoje numatytus reikalavimus, kad Seimo narys yra laisvas, ir jis yra laisvas priimti sprendimus pagal savo sąžinę“, – sakė V. Plečkaitis.

Signataras neturi tvirtos nuomonės, ar S. Skvernelio siūlymas apkaltos metu galutinį žodį leisti tarti KT, yra geras. Jis atkreipė dėmesį, kad „daug žmonių yra nepatenkinti KT sprendimais“, tačiau, pasak jo, šiuo klausimu galutinį žodį turi tarti Seimas.

„Jeigu Seimo dauguma nuspręs, kad toks įstatymas yra reikalingas, jis bus priimtas, tuomet reikės gyventi pagal tą įstatymą. (…) Tada žymiai didesnė atsakomybė teks KT“, – sakė V. Plečkaitis.

Nuomonė – už visuomenės teisę žinoti


Kęstutis Girnius

Politologas Kęstutis Girnius pasisako už viešą balsavimą beveik visais atvejais.

„Kodėl šiuo klausimu (apkaltos – DELFI) balsuojama slaptai, aš ne visai žinau. Lietuva galėtų pažiūrėti, kaip yra kitose Europos Sąjungos valstybėse, ir daryti taip, kaip dauguma daro“, – sakė K. Girnius.

Politologo vertinimu, rinkėjai turi žinoti, ką jų išrinktieji galvoja.

„Pagrindinis dalykas – tu atstovauji rinkėjams, ir rinkėjai turėtų matyti, ką tu galvoji, ką tu veiki“, – sakė K. Girnius.

Jis teigia ne visiškai pritariąs nuomonei, kad tik slapto balsavimo metu parlamentaras iš tikro gali veikti niekieno neveikiamas ir tik pagal savo sąžinę.

„Viena vertus, tu gal nuoširdžiai balsuoji, bet nenuoširdžiai bendrauji su rinkėjais. Tu gali sukurti įspūdį, kad balsavai už ką nors, o faktiškai slapta balsuoti prieš. Svarbu būti nuoširdžiam sau, bet būk nuoširdus ir atviras ir rinkėjams“, – sakė K. Girnius.

S. Skvernelio siūlymo dėl to, kad apkaltos metu galutinį žodį tartų KT, politologas vadino klaida. Pasak jo, egzistuoja valdžių atskyrimo principas, ir Parlamentas, Seimas, Kongresas turi tvarkytis savo reikalus.

„Konstitucinis Teismas gali būti tik geriausiu atveju patarėjas. (…) Būtų labai keista, kad KT sprendimas būtų privalomas, nes tai faktiškai padarytų KT svarbesnį ir aukščiau institucinėje struktūroje negu Seimas. Pagal Lietuvos Konstituciją Seimas yra pirmas, tada yra Vyriausybė, Prezidentas ir tik tada Konstitucinis Teismas“, – dėstė K. Girnius.

Politologo vertinimu, KT tik išreiškia savo nuomonę dėl to, kad žmogus pažeidė Konstituciją, o Seimo nariai yra pakankamai kompetentingi tai nuomonei pritarti arba nepritarti.

Nesutinka, kad KT tik išsako nuomonę


Dainius Žalimas

KT pirmininkas Dainius Žalimas negalėjo komentuoti situacijos dėl slapto balsavimo, kadangi tai galėtų būti KT nagrinėjimo objektas.

Tačiau kalbėdamas bendrai apie apkaltos procedūrą, jis pažymėjo, kad Lietuvos modelis, kai galutinį žodį taria Parlamentas, yra unikalus. Dar Rumunijoje ir Moldovoje yra savitas modelis, bet ten sprendžia ne Parlamentas, o referendumas.

„Visur kitur Europoje, jei teismas nustato, kad yra teisės pažeidimas, tai ta pati teisinė institucija pritaiko ir sankcijas. Šituo atveju sankcija yra palikta politinei institucijai. (…) Demokratinėje teisinėje valstybėje neturėtų (reiškia, kad gali kartais taip būti) būti tokios situacijos, kad priesaiką sulaužęs asmuo eitų toliau savo pareigas. Jeigu tą darytų teisinė institucija,galbūt, tokių situacijų nekiltų“, – sakė D. Žalimas.

Lietuva, pasak KT pirmininko, unikali dar ir tuo, kad niekur kitur Europoje apkaltų nebuvo.

„Rumunijoje mėgino, bet referendumas nepavyko. Lietuva yra apkaltų rekordininkė, visur kitur teoriškai sureglamentuota, kad galutinį žodį taria teismas, bet kadangi niekada praktiškai apkalta nevyksta, tada ir diskusijų nėra, koks modelis būtų geresnis“, – sakė D. Žalimas.

Pasak KT pirmininko, tokia apkaltos procedūra atsirado kaip kompromisas, kai buvo kuriama Konstitucija

„Kuriant Konstituciją buvo du požiūriai – vienas, kad KT turėtų stiprias galias, o kitas – kad kuo mažesnes galias. Tai yra, kad netgi dėl įstatymų ir kitų teisės aktų KT sprendimai būtų rekomendaciniai Parlamentui. Čia buvo pasiektas vidurkis, kad dėl įstatymų ir teisės aktų KT žodis yra galutinis, o šitais klausimais , kaip apkaltos, galutinis žodis paliktas Parlamentui“, – pasakojo D. Žalimas.

KT pirmininkas taip pat nesutinka su teiginiu, kad KT sprendimas yra tik nuomonė.

„Čia – ne nuomonė, čia yra galutinis sprendimas, kad žmogus yra padaręs šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ir sulaužęs priesaiką. Tai yra savotiškas nuosprendis. Tik, kad Teismas neturi galimybių taikyti sankcijų, jas pritaiko Parlamentas“, – sakė D. Žalimas.

Pasak KT pirmininko, tokia dviprasmiška situacija gali kilti ne tik dėl apkaltų, bet ir pavyzdžiui dėl rinkimų rezultatų. Į tai, pasak jo, yra atkreipusi dėmesį ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija.

„Teoriškai su rinkimais galėtų atsitikti tas pats. KT nusprendžia, kad buvo pažeisti rinkimų įstatymai, o Seimas nepataiso rinkimų rezultatų. Bet to niekada nebuvo, tai rodo mūsų pakankamai aukštą politinę kultūrą šitais klausimais. Tai tikiuosi, kad nebus niekada taip“, – sakė D. Žalimas.