aA
Po Mindaugo Basčio apkaltos garsiai nuskambėjusios iniciatyvos atsisakyti slapto balsavimo ekspertų vertinamos ne vienareikšmiškai. Kaip – ir premjero Sauliaus Skvernelio iniciatyva leisti Konstituciniam Teismui (KT) tarti galutinį žodį apkaltos procedūros metu.
Reikalavimų Seimui sąrašas privertė susimąstyti, kuo tai galėtų baigtis
© DELFI / Domantas Pipas


Maždaug penki tūkstančiai žmonių praėjusį ketvirtadienį prie Seimo per protestą „Mes kaltinam“ be kitų dalykų reikalavo, kad būtų pakeistas statutas, ir nebūtų „tokių slaptų balsavimų kaip dėl M. Basčio“, o „KT sprendimai būtų aukščiau Seimo narių“.

„Valstietis-žaliasis“ parlamentaras Justas Džiugelis įregistravo siūlymą keisti Seimo statutą, kad dėl apkaltų ateityje būtų balsuojama atvirai. O premjeras S. Skvernelis žada inicijuoti Konstitucijos pataisas, kurios leistų Seimo narį pašalinti iš Seimo KT sprendimu.

Tokiuose siūlymuose ekspertai įžvelgia ir pliusų, ir rizikų.

Slaptą balsavimą sieja su demokratija

Signataras, diplomatas, istorikas Vytautas Plečkaitis kritiškai vertino siūlymą atsisakyti slapto balsavimo. Jo nuomone, slaptas balsavimas yra neatsiejamas nuo demokratijos.

„Jeigu nėra slapto balsavimo, tai nėra ir demokratijos. Slapto balsavimo nebuvimą mes, vyresnio amžiaus žmonės, išgyvenome sovietmečiu. Gal jaunoji karta, gimusi nepriklausomybės laikotarpiu, nelabai ir suvokia, kas tai yra“, – sakė V. Plečkaitis.

Jo nuomone, slaptas balsavimas yra kur kas nuoširdesnis ir tikresnis, nes „žmogus tik slaptai pasisako taip, kaip nori, o ne veikiamas įvairių srovių, minios, partijų ar pirmininko“.

„Tu gali priimti arba nepriimti frakcijos nuomonės, bet slaptu balsavimu nepatikrinsi to žmogaus. Tai iš esmės atitinka Konstitucijoje numatytus reikalavimus, kad Seimo narys yra laisvas, ir jis yra laisvas priimti sprendimus pagal savo sąžinę“, – sakė V. Plečkaitis.

Signataras neturi tvirtos nuomonės, ar S. Skvernelio siūlymas apkaltos metu galutinį žodį leisti tarti KT, yra geras. Jis atkreipė dėmesį, kad „daug žmonių yra nepatenkinti KT sprendimais“, tačiau, pasak jo, šiuo klausimu galutinį žodį turi tarti Seimas.

„Jeigu Seimo dauguma nuspręs, kad toks įstatymas yra reikalingas, jis bus priimtas, tuomet reikės gyventi pagal tą įstatymą. (…) Tada žymiai didesnė atsakomybė teks KT“, – sakė V. Plečkaitis.

Nuomonė – už visuomenės teisę žinoti


Kęstutis Girnius
Kęstutis Girnius
© DELFI / Karolina Pansevič

Politologas Kęstutis Girnius pasisako už viešą balsavimą beveik visais atvejais.

„Kodėl šiuo klausimu (apkaltos – DELFI) balsuojama slaptai, aš ne visai žinau. Lietuva galėtų pažiūrėti, kaip yra kitose Europos Sąjungos valstybėse, ir daryti taip, kaip dauguma daro“, – sakė K. Girnius.

Politologo vertinimu, rinkėjai turi žinoti, ką jų išrinktieji galvoja.

„Pagrindinis dalykas – tu atstovauji rinkėjams, ir rinkėjai turėtų matyti, ką tu galvoji, ką tu veiki“, – sakė K. Girnius.

Jis teigia ne visiškai pritariąs nuomonei, kad tik slapto balsavimo metu parlamentaras iš tikro gali veikti niekieno neveikiamas ir tik pagal savo sąžinę.

„Viena vertus, tu gal nuoširdžiai balsuoji, bet nenuoširdžiai bendrauji su rinkėjais. Tu gali sukurti įspūdį, kad balsavai už ką nors, o faktiškai slapta balsuoti prieš. Svarbu būti nuoširdžiam sau, bet būk nuoširdus ir atviras ir rinkėjams“, – sakė K. Girnius.

S. Skvernelio siūlymo dėl to, kad apkaltos metu galutinį žodį tartų KT, politologas vadino klaida. Pasak jo, egzistuoja valdžių atskyrimo principas, ir Parlamentas, Seimas, Kongresas turi tvarkytis savo reikalus.

„Konstitucinis Teismas gali būti tik geriausiu atveju patarėjas. (…) Būtų labai keista, kad KT sprendimas būtų privalomas, nes tai faktiškai padarytų KT svarbesnį ir aukščiau institucinėje struktūroje negu Seimas. Pagal Lietuvos Konstituciją Seimas yra pirmas, tada yra Vyriausybė, Prezidentas ir tik tada Konstitucinis Teismas“, – dėstė K. Girnius.

Politologo vertinimu, KT tik išreiškia savo nuomonę dėl to, kad žmogus pažeidė Konstituciją, o Seimo nariai yra pakankamai kompetentingi tai nuomonei pritarti arba nepritarti.

Nesutinka, kad KT tik išsako nuomonę


Dainius Žalimas
Dainius Žalimas
© DELFI / Domantas Pipas

KT pirmininkas Dainius Žalimas negalėjo komentuoti situacijos dėl slapto balsavimo, kadangi tai galėtų būti KT nagrinėjimo objektas.

Tačiau kalbėdamas bendrai apie apkaltos procedūrą, jis pažymėjo, kad Lietuvos modelis, kai galutinį žodį taria Parlamentas, yra unikalus. Dar Rumunijoje ir Moldovoje yra savitas modelis, bet ten sprendžia ne Parlamentas, o referendumas.

„Visur kitur Europoje, jei teismas nustato, kad yra teisės pažeidimas, tai ta pati teisinė institucija pritaiko ir sankcijas. Šituo atveju sankcija yra palikta politinei institucijai. (…) Demokratinėje teisinėje valstybėje neturėtų (reiškia, kad gali kartais taip būti) būti tokios situacijos, kad priesaiką sulaužęs asmuo eitų toliau savo pareigas. Jeigu tą darytų teisinė institucija,galbūt, tokių situacijų nekiltų“, – sakė D. Žalimas.

Lietuva, pasak KT pirmininko, unikali dar ir tuo, kad niekur kitur Europoje apkaltų nebuvo.

„Rumunijoje mėgino, bet referendumas nepavyko. Lietuva yra apkaltų rekordininkė, visur kitur teoriškai sureglamentuota, kad galutinį žodį taria teismas, bet kadangi niekada praktiškai apkalta nevyksta, tada ir diskusijų nėra, koks modelis būtų geresnis“, – sakė D. Žalimas.

Pasak KT pirmininko, tokia apkaltos procedūra atsirado kaip kompromisas, kai buvo kuriama Konstitucija

„Kuriant Konstituciją buvo du požiūriai – vienas, kad KT turėtų stiprias galias, o kitas – kad kuo mažesnes galias. Tai yra, kad netgi dėl įstatymų ir kitų teisės aktų KT sprendimai būtų rekomendaciniai Parlamentui. Čia buvo pasiektas vidurkis, kad dėl įstatymų ir teisės aktų KT žodis yra galutinis, o šitais klausimais , kaip apkaltos, galutinis žodis paliktas Parlamentui“, – pasakojo D. Žalimas.

KT pirmininkas taip pat nesutinka su teiginiu, kad KT sprendimas yra tik nuomonė.

„Čia – ne nuomonė, čia yra galutinis sprendimas, kad žmogus yra padaręs šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ir sulaužęs priesaiką. Tai yra savotiškas nuosprendis. Tik, kad Teismas neturi galimybių taikyti sankcijų, jas pritaiko Parlamentas“, – sakė D. Žalimas.

Pasak KT pirmininko, tokia dviprasmiška situacija gali kilti ne tik dėl apkaltų, bet ir pavyzdžiui dėl rinkimų rezultatų. Į tai, pasak jo, yra atkreipusi dėmesį ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija.

„Teoriškai su rinkimais galėtų atsitikti tas pats. KT nusprendžia, kad buvo pažeisti rinkimų įstatymai, o Seimas nepataiso rinkimų rezultatų. Bet to niekada nebuvo, tai rodo mūsų pakankamai aukštą politinę kultūrą šitais klausimais. Tai tikiuosi, kad nebus niekada taip“, – sakė D. Žalimas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Mirė profesorius Edvardas Gudavičius (66)

Eidamas 90-uosius metus mirė istorikas, profesorius Edvardas Gudavičius . Apie tai savo feisbuko...

Vietoje mamos kūno gavo tik pelenus: ligoninėje per klaidą sukeisti dviejų moterų palaikai

Gedulas ir sumaištis – ieškant savo artimojo kūno. Tai Raseinių rajone teko išgyventi kelioms...

Bryanto žūtis pribloškė ir Lietuvos krepšinio žvaigždes, Šaras ir kiti nenorėjo tuo tikėti (94)

NBA legendos Kobe Bryanto žūtis sukrėtė ir Lietuvos krepšinio bendruomenę, buvę rinktinės...

Po vaiko priežiūros atostogų – kova dėl buvusios darbo vietos: darbdavys apsukriai dalijo pažadus (136)

Po vaiko priežiūros atostogų į darbą „Lietuvos pašte“ grįžusi moteris sužinojo, kad...

Gyvai / Krepšinio zona: tragiška Bryantų žūtis ir svarbi savaitė Lietuvos grandams

Pirmadienį 10 val. 10 min. DELFI TV eteryje – laida „ Krepšinio zona “. Pokalbis apie...

Lietuva imasi priemonių dėl koronaviruso: pradėti patikrinimai (16)

Pasaulyje netylant kalboms apie koronaviruso grėsmę Kinijoje, Lietuva imasi laikinųjų papildomų...

Beveik 2 mlrd. eurų klausimas: kaip įtikinti Briuselį, kad mes vis dar vargšai (400)

1,874–1,898 mrld. arba apie 270 mln. eurų per metus mažiau Lietuvai – taip atrodo planuojamas...

Prieš tragediją Bryantas siuntė žinutę O'Nealo sūnui – atsakymo nebesulaukė (2)

Buvusio Kobe Bryanto bendražygio Shaquille'o Nealo sūnų Shareefą visiškai sugniuždė žinia...

Aiškėja labiausiai tikėtinas scenarijus, iš kur Kinijoje atsirado mirtinas koronavirusas (6)

Tyrimai rodo, kad naujasis koronavirusas genetiškai panašus į randamą šikšnosparniuose, bet...

Vos išvengta dar vienos tragedijos Irane: keleivinis lėktuvas nulėkė nuo tako ir sustojo greitkelyje (3)

Vienos Irano oro bendrovės keleivinis laineris pirmadienį nulėkė nuo oro uosto tako tūpdamas...