Sausio 13-osios brolija, Lietuvos atsargos karininkų sąjunga ir Krašto apsaugos sistemos kūrėjų asociacija (KASKA) neseniai kreipėsi į aukščiausias šalies institucijas, rašo „Lietuvos žinios“. Nepriklausomybės gynėjai įsitikinę, kad tai galima pasiekti iš prestižinių vietų iškėlus sovietinės valdžios kolaborantams pastatytus paminklus, nustojus skirti jų vardais pavadintas literatūrines premijas, atsisakius aukščiausiais valstybiniais apdovanojimais pagerbti sovietiniam menui tarnavusius žmones.
KASKA valdybos pirmininkas, atsargos pulkininkas leitenantas ir rašytojas Jonas Užurka sakė, kad visus tautos savimonei neabejingus asmenis skaudina vertybių painiojimas, kuriuo esą sąmoningai siekiama nukreipti žmones nuo tiesos. To pavyzdys - sovietų kolaborantų rašytojo Petro Cvirkos ir poetės Salomėjos Nėries garbinimas. „Sunku įsivaizduoti didesnės paniekos Lietuvai, kaip jų išdavystė. Būtent tai jiedu padarė nuvažiavę į Maskvą prašyti, kad budeliai okupantai teiktųsi pasiimti mūsų laisvę“, - piktinosi organizacijos vadovas.
J.Užurka retoriškai klausė, ką lieka galvoti apie tautą, kuri ne tik nenuverčia šiems asmenims pastatytų paminklų, bei ir skiria jų vardais pavadintas literatūros premijas. Pašnekovo žodžiais, Lietuvoje neturėtų būti ir šių menininkų muziejų, nes jie to neverti, nors ir buvo talentingi.
Dienraščio kalbintas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, istorikas Arvydas Anušauskas pripažino, kad P.Cvirkos ar S.Nėries literatūros premijos, kaip siekiamybė, jam skamba keistai ir neatrodo sveikintinas dalykas. Tačiau parlamentaras nemano, kad šiuos menininkus reikėtų apskritai išbraukti iš tautos atminties. „Tautos istorijoje abu yra palikę ryškų pėdsaką, o jų gyvenimai - pavyzdys to, kaip likimas kartais nuveda žmogų ten, kur jam nė nesisapnavo“, - pažymėjo A.Anušauskas. Tai, anot jo, ir reikia pateikti tautai pristatant šiuos literatus.
Opozicijos lyderis Andrius Kubilius, kuriam irgi adresuotas Lietuvos nepriklausomybės gynėjų kreipimasis, taip pat sakė, kad nemalonių dalykų iš istorijos kaip niekur nieko neišbrauksi. Anot konservatorių lyderio, vertindami P.Cvirką ar S.Nėrį tikriausiai galėtume pasimokyti iš norvegų, turėjusių nacių kolaborantą, pasaulinio garso rašytoją Knutą Hamsuną. „Jie šį žmogų pristato kaip puikų rašytoją, bet drauge neslepia, kad menininkas tarnavo norvegų tautai priešiškai ideologijai“, - aiškino A.Kubilius. Tačiau Žaliojo tilto skulptūros, pasak jo, kas kita. „Jos buvo nenukeltos, nes vis atrodydavo, kad šalyje yra svarbesnių problemų. Tai ir kova su mus užklupusia ekonomikos krize, ir kova dėl energetinės nepriklausomybės“, - dėstė A.Kubilius.