„Ta premija, ar vadinamas tryliktas atlyginimas yra tokia tokia savotiškai normali praktika, kuri sutinkama komercinėse įstaigose, tiek ir valstybinėse struktūrose. Tačiau, jeigu „Klaipėdos uostas“ ir „Lietuvos geležinkeliai“ yra įmonės, kurios yra konkuruojančios rinkoje, mes galime pamatuoti kitą kartą ir rezultatus, pamatuojamus parametrus, tai pelno siekiančios įstaigos“, – LNK kalbėjo ekonomistas A. Bartkus.
Jo teigimu, geri Registrų centro veiklos rezultatai nėra jų nuopelnas.
„O Registrų centras motyvuojama tuo, kad yra nauda valstybei per įplaukas į biudžetą. Bet šitoje vietoje nepamirškime, kad Registrų centro papildomai sukurtas pelnas gautas yra nuostoliai kitiems ūkio subjektams. Tai Registrų centras yra įstaiga, kuri turėtų veikti ir siekti nulinio pelno – jie išsilaiko save, padengia savo sąnaudas ir visuomenei suteikia reikiamas funkcijas.
Tai, kad praėjusiais metais mes turėjome didesnį deklaruojančių NT sandėrį skaičių nėra Registrų centro nuopelnas. Tai, kad daugiau įmonių atnešė jiems registruoti savo nuostatus irgi nėra jų nuopelnas“, – sakė LNK pašnekovas.
Jis priminė, jog Registrų centras buvo atsakingas už Galimybių pasą.
„Bet visi mes dirbome pandemijos metu ir turėjome pakeisti savo veiklą, pritaikyti ją prie naujų iššūkių. Švietimo įstaigų nuopelnas nėra menkesnis nei Registrų centro įdiegiant Galimybių pasą. Negana to, klausimas toks – ar jie patys sukūrė jį patys, ar davė užsakymą kokiai informacinių technologijų įmonei, kad ji tą sukurtų. Jei jie kūrė ne patys, tai ta premija turėtų tekti tai informacinių technologijų įmonei“, – LNK tikino A. Bartkus.
Ekonomistas priminė, jog 2020 metais Registrų centras „sukūrė milžinišką problemą“ – neveikė e.sveikata.lt.
„Nebūna premijuojami įprastai įmonės ir organizacijos darbuotojai, su kuriais yra susijusios tam tikros problemos netolimoje praeityje. (…) Negana to, mes žinojome, kur yra saugomi sistemos serveriai. Kalbant apie valstybės saugumą, tai yra milžiniška žala padaryta. (…) Tai netgi apie avariją neturėtų būti niekada skelbiama, tai yra sudedamoji saugumo dalis“, – savo poziciją dėstė ekonomistas.
„Nors kita vertus, gal čia yra kažkas tokio, ko mes nežinome“, – svarstė LNK pašnekovas A. Bartkus.
Po publikacijos paskelbimo Registrų centras pateikė savo komentarą.
„Vadovaujantis Registrų centro atlygio politikos, darbuotojų veiklos vertinimo politikos ir darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo nuostatomis, įmonės darbuotojams šių metų viduryje buvo išmokėta kintamoji metinė atlygio dalis, priklausanti nuo darbuotojų metinių veiklos tikslų pasiekimo. Bendra darbuotojams už 2020 metais pasiektus individualius tikslus išmokėta suma siekė 1,9 mln. eurų.
Registrų centro generaliniam direktoriui premija skiriama vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 1341 nuostatomis“, – sakoma portalui „Delfi“ atsiųstame RC atstovų komentare.
Tuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia, kad premija Registrų centro generaliniam direktoriui skirta už gerus darbo rezultatus ir už gerą darbo pareigų vykdymą įgyvendinant COVID-19 pandemijos valdymo priemones.
„Registrų centro pajamos 2020 metais siekė 48,3 mln. eurų ir, palyginti su 2019 metais, buvo 13 proc. didesnės. Įmonės grynasis pelnas per metus padidėjo daugiau kaip du kartus iki beveik 11 mln. eurų. Veiklos efektyvumas ir pasiektas rezultatas leido sukurti didesnę naudą valstybei – į valstybės biudžetą pervesta pelno įmoka buvo didžiausia iki šiol įmonės sukurta grąža valstybei“, – rašoma ministerijos komentare.
Jame pabrėžiama, kad įmonė vykdė ministerijos iškeltus tikslus – gerinti klientų aptarnavimą, efektyvinti veiklą, didinti skaidrumą, plėsti paslaugas ir atverti duomenis visuomenei.
„Registrų centras šiais metais buvo įpareigotas įgyvendinti galimybių paso techninį sprendimą, kuris buvo labai svarbus valdant COVID-19 pandemiją. Tai šiai valstybės įmonei buvo ne tipinė funkcija, tačiau ji su šia užduotimi susitvarkė greitai“, – teigiama ministerijos komentare.
Visą LNK pokalbį galite žiūrėti čia:
