Socialinio draudimo išmokos – gyvybiškai svarbios socialinei apsaugos sistemai, kurios nariai – visi Lietuvos gyventojai. Ši sistema skirta remti nedarbingiems, vyresnio amžiaus žmonėms, pagausėjimo sulaukusioms šeimoms – remiantis ja, mokamos nedarbingumo išmokos darbo netekusiems dėl ligos, motinystės, senatvės, invalidumo ar kitais Valstybinio socialinio draudimo įstatyme numatytais atvejais.
Kaip, remiantis naujuoju modeliu, keisis socialinio draudimo įmokėjimo tvarka? Svarstoma, kad turėtų būti priimti pakeitimai dėl socialinio draudimo įmokų „lubų“ – maksimalios mokamos sumos. Kaip jos keisis aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, naujojo socialinio modelio kūrėjai, ekonomistai.
Trys sistemos problemos
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tvirtina, kad socialinių „lubų“ įmokų nebuvimas buvo ydingas bent dėl kelių priežasčių.
Visų pirma, kai kurių specialybių atstovams socialinių įmokų „lubų“ nebuvimas yra labai diskriminuojantis. „Reikia žinoti, kad nemažai dirbančiųjų Lietuvoje socialinio draudimo įmokų „lubos“ yra nustatytos: jei „lubos“ egzistuoja advokatams, žemdirbiams, taip pat žmonėms, dirbantiems pagal individualios veiklos pažymėjimus, tai kodėl kitiems jos nenustatytos?“ – svarstė N. Mačiulis.
„Pasižiūrėkime, kaip veikia kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių socialinio draudimo sistemos: beveik visur nustatytos socialinio draudimo įmokų ir išmokų „lubos“. Lietuva kažkaip tai pamiršo, taigi dabar atėjo laikas išspręsti tą neteisybę“, – teigė N. Mačiulis.
Paklaustas, kaip vertina naujame socialiniame modelyje sukurtą sistemą, jis sakė, kad „lubos“ ten labai aukštos ir nėra aktualios daugeliui šalies gyventojų, tačiau pakeitimai sveikintini dėl paties principo įgyvendinimo: „Ateityje bus galima toliau diskutuoti, kaip turėtų koreliuoti išmokų ir įmokų „lubos.“
„Lubas“ turės visos įmokos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinio draudimo skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinauskas patvirtino, kad socialinio draudimo įmokų lubas numatoma taikyti visoms socialinio draudimo rūšims.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projekte numatyta, kad savarankiškai dirbančių asmenų, išskyrus ūkininkus ir jų partnerius, socialinio draudimo įmokų bazė kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 28 praėjusių metų Lietuvos statistikos departamento paskelbto vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio suma.
Ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokų bazė kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 7 praėjusių metų Lietuvos statistikos departamento paskelbto vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio suma.
V. Kalinauskas teigė, kad pagal darbo sutartis dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas ir apdraustasis, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 120 praėjusių metų Lietuvos statistikos departamento paskelbto vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio.
Paklaustas, kokį maksimalų atlyginimą „ant popieriaus“ turės gauti žmogus, kad dar labiau pakėlus atlyginimą įmokų suma nedidėtų, V. Kalinauskas tvirtino, kad „priklausomai nuo asmens priklausymo tam tikrai grupei įmokos bus skaičiuojamos tik iki – atitinkamai 7, 28 arba 120 praėjusių metų Lietuvos statistikos departamento paskelbto vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio sumos per kalendorinius metus.“
Planuoja fondų pajamų mažėjimą
Nuo 2017 iki 2020 metų draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas, kiekvienais kalendoriniais metais mažinama 12 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių.
Nuo 2021 metų draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas ir apdraustasis, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 60 praėjusių metų Lietuvos statistikos departamento paskelbto vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio.
Jis sakė, kad pagal siūlymus valstybinio socialinio draudimo įstatymas numato tik maksimalias „lubas“ įmokoms: „Tiesioginės sąsajos su lubomis“ socialinio draudimo išmokoms nėra ir negali būti, nes visos socialinio draudimo išmokos negali būti mažesnės nei įstatymais nustatytos grindys.“
Tačiau mažesnės įmokos – mažiau surenkamų mokesčių, kurie neigiamai paveiks ne tik Valstybinio socialinio draudimo fondo, bet ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus. V. Kalinausko įsitikinimu, 120 VDU lubos Valstybinio socialinio draudimo fondo pajamos sumažėtų apie 30,8 mln. eurų per metus, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas negautų apie 9 mln. eurų.
Darbo užmokesčio „lubų“ nustatymas sumažins darbo jėgos kaštus, o tai gali būti paskata atsirasti naujoms papildomoms darbo vietoms bei mažesniųjų darbo užmokesčių didinimui, o tai esą leistų surinkti papildomų lėšų į socialinio draudimo fondo biudžetą.
Socialinis teisingumas bus atstatytas
„Socialinis draudimas reikalingas tam, kad žmonės užsitikrintų prarastų pajamų senatvėje ar kitais atvejais kompensavimą. Tačiau tas kompensavimas nebūtinai turi būti šimtaprocentinis, ypač kai uždirbama labai daug – tvirtino Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesorius ir vienas iš socialinio modelio kūrėjų Romas Lazutka.
Draudimas kainuoja, todėl nereikia galvoti, kad kuo jis didesnis, tuo geriau. Jis pasiūlė palyginti socialinio draudimo sistemą su bet kokia kita draudimo sistema: jei žmogus apdraudžia savo namą ar butą tam tikrai sumai, tai reiškia, jog sudegus jo namui ar butui, jis ir atgaus tą sumą. Bet jei butas ir namas nebuvo apdraustas visa suma, tai galima tik pasvajoti apie jo kainą atitinkančią kompensaciją.
Jis atkreipė dėmesį, kad pagal naująjį modelį, pavyzdžiui, jei žmogus pagal darbo sutartį per metus uždirba 130 vidutinių darbo užmokesčių, tai socialinio draudimo įmokas jis turės mokėti nuo 120 vidutinių darbo užmokesčių, 10 bus neapmokestinami. Ilgainiui, kaip paaiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, „lubos“ turėtų leistis ir pasiekti 60 vidutinių darbo užmokesčių per metus.
„Norėdami išsaugoti socialinio draudimo sistemą, turime atstatyti ryšį tarp socialinio draudimo įmokų ir išmokų, nes labai daug žmonių, gaunančių didesnius atlyginimus, yra pasipiktinę socialine neteisybe: jie moka daug, tačiau jų įmokos perskirstomos ir jų gerovei įtakos neturi“, – sakė R. Lazutka.
Paklaustas, kaip tai paveiks ir Valstybinio socialinio draudimo bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus, R. Lazutka tvirtino, kad neigiamai, tačiau tą poveikį reikia kompensuoti sumažinant „Sodrai“ įpareigojimus ir atsisakant tam tikrų jos išlaidų. Jo nuomone, „Sodra“ neturėtų mokėti vadinamosios bazinės pensijos, kurios dydis nepriklauso nuo jai sumokėtų įmokų. Tai galėtų būti valstybės biudžeto pareiga, nes jam totalus gyventojų pajamų perskirstymas tinka.
Kitas – motinystės išmokų pavyzdys. Iš „Sodros“ finansuojama vaikų iki dvejų metų priežiūra: „Ši socialinio draudimo rūšis turėtų kompensuoti motinos gaunamas pajamas, kol ji gimdo ir kol negali dirbti. Dabar motinystės išmokos greičiau dengia išmokas šeimoms už vaikų priežiūrą: tėvai nedirba ne dėl to, kad negali, o dėl to, kad prižiūri vaiką“, – pasakojo R. Lazutka ir sakė, kad politikai vengia apie tai prabilti, mat bijo, kad tai bus palaikyta nusigręžimu nuo šeimų.
„Mano nuomone, šeimos turėtų būti saugomos ir skatinamos kitomis priemonėmis ir, vėl, iš valstybės biudžeto lėšas perskirstant tarp turinčių nepilnamečių vaikų ir – ne. Socialinis draudimo kaip paramos šeimai instrumentas visai netinkamas. Dėl to galima sumažinti „Sodros“ išlaidas ir kompensuoti praradimus dėl lubų įvedimo,“ – įsitikinęs R. Lazutka.
Sėkme abejoja
Paprašytas įvertinti naujajame socialiniame modelyje siūlomas socialinio draudimo įmokų „lubas“, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas sakė, kad tai – diskusinis klausimas: „Čia susitinka socialinio draudimo įmokų mažinimas, perkeliant bazinės pensijos mokėjimą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo į biudžetą, bei socialinio draudimo įmokų „lubos“.
A. Černiauskas citavo mokslininkus, kūrusius naują socialinį modelį ir sakė, kad jame numatyti pakeitimai turėtų padidinti darbuotojų skaičių jose. Kol kas jis visus bandymus „įvesti“ lubas vertina labai skeptiškai, mat tokie planai puoselėjami jau apie dešimt metų: „Nuolat apie tai prabylama, tačiau dėl deficitinio biudžeto tokio plano nuolat atsisakoma.“
„Mes nesakome, kad pakeitimų neturėtų būti. Tvirtiname, kad jiems dar neatėjo laikas: Valstybinio socialinio draudimo fondo deficitas neigiamas, taigi dar labiau pjauti įmokas dar nėra laikas. Net jei ir perkelsime bazinę pensiją į biudžetą, vis vien teks patirti du sumažinimus – įvedantį „lubas“ ir mažinant įmoką bei perkeliant į biudžetą. Kur gausime lėšų?“, – kritikavo siūlomą sistemą A. Černiauskas, teigdamas, kad mažinimas dabar yra perteklinis.
Kaip išeitį jis siūlė progresinę mokesčių sistemą, ir tik tada – socialinio draudimo įmokų mažinimą: esą progresinė mokesčių sistema, kai daugiau mokesčių moka daugiau pajamų gaunantys žmonės, padėtų atgauti netektį, patiriamą mokant bazines pensijas. Tačiau A. Černiauskas tvirtino, kad Seimo nario Algirdo Syso pasiūlymas dėl progresinės mokesčių sistemos tikrai nėra idealus: „Mes palaikome, kad jame žmonės skirstomi pagal pajamas – ne pagal darbo užmokestį. Tačiau nepritariame jo nustatytiems laipteliams. Manau, kad reikia mažinti apmokestinimą mažesnes pajamas gaunamiems žmonėms, tačiau didinti mokesčius tiems, kurie gauna didesnes pajamas.“
Lietuvai pranašauja puikią ateitį
Visai kitaip tvirtina asociacijos „Investors Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė: „Esame įsitikinę, kad Lietuvoje norimą darbo jėgą, inovatyvaus ar aukštos pridėtinės vertės verslų galima pritraukti tik įvedus socialinio draudimo įmokų lubas: darbdaviai tvirtina, kad darbo jėgos kaštai itin geros kvalifikacijos žmonėms yra per dideli.“
R. Skyrienė tvirtino, kad dabar egzistuojanti sistema nepalaiko socialinio teisingumo ir socialinės lygybės normų, ypač kai atsižvelgiama į faktą, kad didesnes pajamas gaunantys žmonės paprastai turi ir didesnių finansinių įsipareigojimų, tokių kaip paskolos, lizingas ar kiti.
Paklausta, ar vadinamosios „lubos“ nėra per aukštos, R. Skyrienė atsakė teigiamai, tačiau skubėjo pasakyti, kad planuose – palaipsninis jų žeminimas. Ji nenorėjo kritikuoti sistemos iš anksto ir tvirtino, kad „nereikia baimintis, verta pabandyti. Tik pasižiūrėjus, kaip viskas veikia, galima daryti išvadas apie naujos sistemos efektyvumą“.
Į valstybinių fondų surenkamų lėšų sumažėjimą ji siūlė nekreipti tiek daug dėmesio: „Dažnai mūsų biurokratai moka aritmetiką, tačiau nemoka matematikos. Jie skaičiuoja automatiškai ir vertina tik tai, kiek neteks, tačiau yra didelė galimybė, kad Lietuvoje ims didėti atlyginimai, įsikurs nauji investuotojai, bus sukurta daugiau naujų darbo vietų.“
Remiantis R. Skyrienės duomenimis, net 77 proc. investuotojų yra pasakę, kad įvedus „Sodros“ lubas sutaupytos lėšos bus naudojamos atlyginimų didinimui.
Pakeitimai kompleksiniai
„Socialinio draudimo išmokų finansinis tvarumas yra vienas esminių klausimų, priimant sprendimus dėl tolesnės socialinio draudimo raidos, todėl mokestinė politika turi būti keičiama ne priimant pavienius sprendimus, o kompleksiškai sprendžiant visos mokestinės aplinkos klausimus“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.
Paklausta, kaip naujosios reformos atsilieps Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetai, ministrė įsitikinusi, kad vertinant Lietuvos socialinio modelio siūlomų priemonių visumą, turėtų būti sukurtas papildomo investavimo efektas:
„Pritrauksime naujas investicijas ir naujus investuotojus, o tai reiškia naujas darbo vietas, geresnius atlyginimus dėl didėjančios konkurencijos darbo rinkoje, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamų netekimai nebūtų drastiški dėl „lubų“ socialinio draudimo įmokoms įvedimo ir juos kompensuotų naujų mokėtojų mokamos įmokos“, – teigė ji.
Ar yra Lietuvos gyventojų grupių, kurios įvedus įmokų „lubas“ nukentės? Į šį klausimą ministrė A. Pabedinskienė atsakė taip: „Tik priminsiu, kad šiuo metu socialinio draudimo išmokoms jau yra taikomos „lubos“, todėl būtent ir būtų socialiai teisinga įvesti ir šio draudimo įmokų lubas.“
