aA
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) suskaičiavo, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo gali kainuoti nuo 1,8 mln. iki 2,45 mln. eurų.
Referendumo dėl pilietybės organizavimas gali kainuoti 1,8 – 2,5 mln. eurų
© DELFI / Domantas Pipas

Šią savaitę ji pateikė Seimo darbo grupei, atsakingai už pasirengimą referendumui, pirminius savo skaičiavimus.

Kadangi kol kas neaišku, kiek dienų vyks referendumas, kiek valandų bus galima balsuoti, parengti penki skirtingi išlaidų variantai.

Pigiausiai – 1,5 mln. eurų – atsieitų referendumas, vyksiantis dvi išankstinio balsavimo dienas ir vieną sekmadienį su prezidento rinkimais, neprailginus rinkimų komisijų darbo laiko.

Apie 2,45 mln. eurų reikėtų, jei referendumas vyktų penkias išankstinio balsavimo dienas ir vieną sekmadienį dviem valandomis pailginant balsavimo laiką.

„Didžiausią šių lėšų dalį sudaro atlyginimai komisijų nariams, socialinio draudimo įmokoms, kitoms rinkimų komisijų išlaidoms“, – sakė Seimo darbo grupės vadovas „valstietis“ Arvydas Nekrošius.

Šios lėšos būtų papildomos prie prezidento rinkimams skirtų išlaidų.

Referendumą dėl dvigubos pilietybės planuojama rengti per prezidento rinkimus kitų metų gegužę.

Valstybės institucijos dar skaičiuoja, kiek galėtų atsieiti informacinė kampanija apie referendumą.

Planuojama, kad Užsienio reikalų ministerija (URM) būtų atsakinga už referendumo viešinimo kampaniją užsienyje. Ji suskaičiavo, kad tam kitąmet reikėtų skirti 0,5 mln. eurų.

„Esu amo netekusi švelniai tariant“, – pamačiusi URM projektą sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė.

Ją nustebino ne tik suma, bet ir į projektą įrašytos konkrečios išeivijos organizacijos, kurioms būtų skiriama lėšų.

Tuo metu A. Nekrošius įsitikinęs, kad valstybė neturėtų skirti lėšų referendumo kampanijai.

„Mano nuomonė nesikeičia – manau, kad politinės partijos ir judėjimai turėtų atsidaryti specialias sąskaitas ir iš jos finansuoti agitaciją už referendumą ar prieš referendumą“, – sakė jis.

Kitąmet planuojamu referendumu būtų siūloma pakeisti Konstituciją, kad pagal kilmę Lietuvos pilietis, įgijęs Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybės nepraranda.

Kitais atvejais Lietuvos pilietis negalėtų būti ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo numatytas išimtis.

Darbo grupė siūlo Pilietybės įstatymą padaryti konstituciniu ir jame nurodyti atvejus, kada Lietuvos pilietis galėtų būti ir kitos valstybės pilietis.

Siūloma į įstatymą įrašyti, kad Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinka valstybės, kurios yra Europos Sąjungos narės arba dalyvauja Europos ekonominės erdvės susitarime, priklauso NATO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai.

Taip pat siūloma įstatyme nurodyti, kad minėtų kriterijų neatitinka „tos valstybės, kurios kartu dalyvauja buvusios SSRS pagrindu sukurtose politinėse, karinėse, ekonominėse ar kitose valstybių sąjungose ar sandraugose“.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.

Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.

Konstitucinis Teismas anksčiau yra pažymėjęs, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Jauna vilniečių šeima koronavirusą parsinešė iš miesto: netyrė kone mėnesį, o po to paaiškėjo – serga abu (42)

Jauna vilniečių šeima „Delfi“ papasakojo apie savo asmeninį susidūrimą su koronavirusu –...

Milžiniškas išlaidas keičia santaupos: prognozuojama, kad lietuviai šiemet sutaupys 32 mln. eurų (19)

Ekonominės situacijos pokyčiai pakoregavo lietuvių išlaidas ir taupymo įpročius, pastebi...

Apžvalgininkė: koronavirusas padidino Putino įtaką ekonomikai, bet ilgainiui gresia sąstingis (34)

Vladimiras Putinas nuosekliai didina Rusijos valstybės įsitraukimą į ekonomiką, kurioje vis...

Klaipėdos rajone neva pagrobta mergina rasta savo namuose: pirminiais duomenimis įvyko konfliktas su sugyventiniu papildyta 06:38 val.  (170)

Klaipėdos rajone naktį buvo ieškomas vaizdo kameromis užfiksuotas automobilis. Buvo pranešta,...

Steven A. Cook

Kaip JAV turėtų užbaigti ypatingus santykius su Izraeliu

Taikos derybos mirė sava mirtimi. Taip pat turėtų pasibaigti ir vieni išskirtiniausių Vašingtono...

Vidas Bareikis – apie neeilinį kartu su Indre Stonkuviene leistą karantiną, padėką jai ir ypatingą tatuiruotę, kuriai negaila vietos (30)

Šalyje įvestas karantinas vieniems tapo proga atsikvėpti ir sulėtinti tempą, kitiems – naujų...

Sutkaus ir Zalatoriaus bylos esmė: veikė kaip konfederacijos vadovas, o pinigus gavo sau (167)

Teisėsauga sulaikė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentą Valdą Sutkų ir Lietuvos bankų...

Vasaros atostogų sezonas prasideda: kurios Europos šalys atveria sienas lietuviams (35)

Nors šalių vyriausybės vis dar pataria vengti būtinų tarptautinių kelionių, dauguma Europos...

Anapilin iškeliavo geriausias XX a. Lietuvos rankinio vartininkas (11)

Eidamas 79-uosius mirė garsus Lietuvos rankininkas, treneris, sporto vadovas Kęstutis Edmundas...

Pirmas išsiskyrusios moters pasimatymas įsimins ilgam: po karantino išlįs visi maušai (605)

Išskyrusiai moteriai susitikinėjant su vyrais yra dvi pusės. Viena: pajunti, kad sulauki daug...

|Maža didelių žinių kaina