aA
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) suskaičiavo, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo gali kainuoti nuo 1,8 mln. iki 2,45 mln. eurų.
© DELFI / Domantas Pipas

Šią savaitę ji pateikė Seimo darbo grupei, atsakingai už pasirengimą referendumui, pirminius savo skaičiavimus.

Kadangi kol kas neaišku, kiek dienų vyks referendumas, kiek valandų bus galima balsuoti, parengti penki skirtingi išlaidų variantai.

Pigiausiai – 1,5 mln. eurų – atsieitų referendumas, vyksiantis dvi išankstinio balsavimo dienas ir vieną sekmadienį su prezidento rinkimais, neprailginus rinkimų komisijų darbo laiko.

Apie 2,45 mln. eurų reikėtų, jei referendumas vyktų penkias išankstinio balsavimo dienas ir vieną sekmadienį dviem valandomis pailginant balsavimo laiką.

„Didžiausią šių lėšų dalį sudaro atlyginimai komisijų nariams, socialinio draudimo įmokoms, kitoms rinkimų komisijų išlaidoms“, – sakė Seimo darbo grupės vadovas „valstietis“ Arvydas Nekrošius.

Šios lėšos būtų papildomos prie prezidento rinkimams skirtų išlaidų.

Referendumą dėl dvigubos pilietybės planuojama rengti per prezidento rinkimus kitų metų gegužę.

Valstybės institucijos dar skaičiuoja, kiek galėtų atsieiti informacinė kampanija apie referendumą.

Planuojama, kad Užsienio reikalų ministerija (URM) būtų atsakinga už referendumo viešinimo kampaniją užsienyje. Ji suskaičiavo, kad tam kitąmet reikėtų skirti 0,5 mln. eurų.

„Esu amo netekusi švelniai tariant“, – pamačiusi URM projektą sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė.

Ją nustebino ne tik suma, bet ir į projektą įrašytos konkrečios išeivijos organizacijos, kurioms būtų skiriama lėšų.

Tuo metu A. Nekrošius įsitikinęs, kad valstybė neturėtų skirti lėšų referendumo kampanijai.

„Mano nuomonė nesikeičia – manau, kad politinės partijos ir judėjimai turėtų atsidaryti specialias sąskaitas ir iš jos finansuoti agitaciją už referendumą ar prieš referendumą“, – sakė jis.

Kitąmet planuojamu referendumu būtų siūloma pakeisti Konstituciją, kad pagal kilmę Lietuvos pilietis, įgijęs Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybės nepraranda.

Kitais atvejais Lietuvos pilietis negalėtų būti ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo numatytas išimtis.

Darbo grupė siūlo Pilietybės įstatymą padaryti konstituciniu ir jame nurodyti atvejus, kada Lietuvos pilietis galėtų būti ir kitos valstybės pilietis.

Siūloma į įstatymą įrašyti, kad Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinka valstybės, kurios yra Europos Sąjungos narės arba dalyvauja Europos ekonominės erdvės susitarime, priklauso NATO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai.

Taip pat siūloma įstatyme nurodyti, kad minėtų kriterijų neatitinka „tos valstybės, kurios kartu dalyvauja buvusios SSRS pagrindu sukurtose politinėse, karinėse, ekonominėse ar kitose valstybių sąjungose ar sandraugose“.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.

Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.

Konstitucinis Teismas anksčiau yra pažymėjęs, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kodėl Skvernelis tapo profsąjungų taikiniu: šita valdžia iš kokios pusės bepažiūrėsi atrodo blogai (507)

Mokytojų profesinių sąjungų veiksmai sukūrė precendentą, kuris yra linkęs kartotis ateityje,...

Lietuvė išdavė priežastį, kodėl tautiečiai taip pamėgo Turkiją: atostogos tik priedanga (41)

Kelionės po Turkiją keičia savo veidą. Anksčiau poilsiauti Antalijos ar Kemero viešbučiuose su...

Teismas patvirtino: Kručinskų vaikai buvo paimti teisėtai (620)

Kauno apygardos teismas patvirtino, kad Kručinskų vaikams buvo kilusi reali grėsmė, todėl jie...

Smūgis durelėmis į kitą automobilį nebūtinai baigsis deklaracija – žinovai mato spragų (153)

Galimybė eismo įvykio deklaraciją pildyti tada, kai automobilio šonas paženklinamas greta...

Valgote papelijusius maisto produktus? Net nenutuokiate, kas jūsų laukia (67)

Pelėsiniai grybai gamtoje yra labai paplitę – jų rūšys skaičiuojamos tūkstančiais. Kai...

SGD terminalą dabar nori pirkti: kas pasikeitė (389)

Parlamentui priėmus svarstyti įstatymų projektus, kurie sukurtų teisinį pagrindą suskystintų...

Kauną drebinusiems „Ryto“ fanams liūdna net ne dėl rezultatų – apgailestauja dėl klubo vadovų (76)

Po LKL dvikovos Kaune, kur Vilniaus „Rytas“ nusileido „Žalgirio“ komandai 86:95, sostinės...

Vilniuje rengiamasi statyti unikalų pėsčiųjų tiltą per Nerį (61)

Tokio konkurso sostinė nematė daugiau nei 15 metų – savivaldybė rengiasi tiesti naują ir...

Gražu žiūrėti: vilniečiai parodė, kaip vilkint juodą nepasimesti pilkoje masėje (43)

Jei šiomis dienomis skyrėte laiko pasivaikščiojimams sostinės senamiestyje, žvelgiant į...

Po antrojo dvynukų gimtadienio Zvonkai namuose pasigedo vietos: teko imtis gudrybių (28)

Pirmąją žiemos dieną – gruodžio 1-ąją – Katažinos ir Deivydo dvynukai atšventė savo...