aA
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) suskaičiavo, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo gali kainuoti nuo 1,8 mln. iki 2,45 mln. eurų.
Referendumo dėl pilietybės organizavimas gali kainuoti 1,8 – 2,5 mln. eurų
© DELFI / Domantas Pipas

Šią savaitę ji pateikė Seimo darbo grupei, atsakingai už pasirengimą referendumui, pirminius savo skaičiavimus.

Kadangi kol kas neaišku, kiek dienų vyks referendumas, kiek valandų bus galima balsuoti, parengti penki skirtingi išlaidų variantai.

Pigiausiai – 1,5 mln. eurų – atsieitų referendumas, vyksiantis dvi išankstinio balsavimo dienas ir vieną sekmadienį su prezidento rinkimais, neprailginus rinkimų komisijų darbo laiko.

Apie 2,45 mln. eurų reikėtų, jei referendumas vyktų penkias išankstinio balsavimo dienas ir vieną sekmadienį dviem valandomis pailginant balsavimo laiką.

„Didžiausią šių lėšų dalį sudaro atlyginimai komisijų nariams, socialinio draudimo įmokoms, kitoms rinkimų komisijų išlaidoms“, – sakė Seimo darbo grupės vadovas „valstietis“ Arvydas Nekrošius.

Šios lėšos būtų papildomos prie prezidento rinkimams skirtų išlaidų.

Referendumą dėl dvigubos pilietybės planuojama rengti per prezidento rinkimus kitų metų gegužę.

Valstybės institucijos dar skaičiuoja, kiek galėtų atsieiti informacinė kampanija apie referendumą.

Planuojama, kad Užsienio reikalų ministerija (URM) būtų atsakinga už referendumo viešinimo kampaniją užsienyje. Ji suskaičiavo, kad tam kitąmet reikėtų skirti 0,5 mln. eurų.

„Esu amo netekusi švelniai tariant“, – pamačiusi URM projektą sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė.

Ją nustebino ne tik suma, bet ir į projektą įrašytos konkrečios išeivijos organizacijos, kurioms būtų skiriama lėšų.

Tuo metu A. Nekrošius įsitikinęs, kad valstybė neturėtų skirti lėšų referendumo kampanijai.

„Mano nuomonė nesikeičia – manau, kad politinės partijos ir judėjimai turėtų atsidaryti specialias sąskaitas ir iš jos finansuoti agitaciją už referendumą ar prieš referendumą“, – sakė jis.

Kitąmet planuojamu referendumu būtų siūloma pakeisti Konstituciją, kad pagal kilmę Lietuvos pilietis, įgijęs Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybės nepraranda.

Kitais atvejais Lietuvos pilietis negalėtų būti ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo numatytas išimtis.

Darbo grupė siūlo Pilietybės įstatymą padaryti konstituciniu ir jame nurodyti atvejus, kada Lietuvos pilietis galėtų būti ir kitos valstybės pilietis.

Siūloma į įstatymą įrašyti, kad Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinka valstybės, kurios yra Europos Sąjungos narės arba dalyvauja Europos ekonominės erdvės susitarime, priklauso NATO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai.

Taip pat siūloma įstatyme nurodyti, kad minėtų kriterijų neatitinka „tos valstybės, kurios kartu dalyvauja buvusios SSRS pagrindu sukurtose politinėse, karinėse, ekonominėse ar kitose valstybių sąjungose ar sandraugose“.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.

Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.

Konstitucinis Teismas anksčiau yra pažymėjęs, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Karo ekspertai: rusai pajėgas meta į du sektorius, kitur puolimas išsikvepia (1)

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertai teigia, kad nors...

Elektros tiekėjo pasirinkimui – mažiau nei mėnuo: ragina suskubti, norint gauti visus atsakymus paneigė kai kuriuos mitus

Likus mažiau nei mėnesiui pasirinkti elektros tiekėją šimtams tūkstančiams vartotojų,...

Odesos uostą toliau blokuoja Rusijos pajėgos: sulaukė britų atsako

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako buriantis šalių koaliciją...

Šimonytė įvertino Karbauskio grasinimus: taip sieti klausimus yra apgailėtina

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovams vis grasinant nepasirašyti partinių...

Karas Ukrainoje. Ukraina apie reikšmingus pokyčius: mūsų priešai dėl to labai liūdi ministro patarėjas: pagrindinis tikslas Mariupolyje – pasiektas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naktį į antradienį pareiškė, kad Rusija vykdo...

Kolegas pribloškė valstiečio replikos apie mergaitiškus pokalbius: siūlo kreiptis į etikos sargus (3)

Antradienį Seimui ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pristatė Vadovybės apsaugos įstatymo...

Po pauzės – naujas Ingeborgos Dapkūnaitės interviu apie karą, kolegas Rusijoje ir ar ten grįš: man nesvarbu, kur mane palaidos

Dalyvaudama „ YouTube “ transliuojamoje internetinėje laidoje „Radio Dolin“, aktorė...

Parodė, kaip atrodo lietuviškas braškių ūkis: derlius čia auginamas kitaip nei įprastai

Jei turite sodą ar vasaromis keliaujate aplankyti senelių kaime, tikriausiai į valias...

Viešai Putino nekritikavęs Filipinų prezidentas pratrūko

Kadenciją baigiantis Filipinų prezidentas Rodrigas Duterte griežtai kritikavo Rusijos lyderį...

Delfi PliusOlga Stopinskaja, delfi.lv

Latvių dietologė atsakė į svarbiausius klausimus: tai ar galima vartoti pieną, kavą, mėsą arba eiti miegoti prisivalgius?

Ar kava kenkia sveikatai? Kuo naudinga ir kuo kenksminga mėsa ? Ar galima suaugusiam žmogui gerti...