aA
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) suskaičiavo, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo gali kainuoti nuo 1,8 mln. iki 2,45 mln. eurų.
Referendumo dėl pilietybės organizavimas gali kainuoti 1,8 – 2,5 mln. eurų
© DELFI / Domantas Pipas

Šią savaitę ji pateikė Seimo darbo grupei, atsakingai už pasirengimą referendumui, pirminius savo skaičiavimus.

Kadangi kol kas neaišku, kiek dienų vyks referendumas, kiek valandų bus galima balsuoti, parengti penki skirtingi išlaidų variantai.

Pigiausiai – 1,5 mln. eurų – atsieitų referendumas, vyksiantis dvi išankstinio balsavimo dienas ir vieną sekmadienį su prezidento rinkimais, neprailginus rinkimų komisijų darbo laiko.

Apie 2,45 mln. eurų reikėtų, jei referendumas vyktų penkias išankstinio balsavimo dienas ir vieną sekmadienį dviem valandomis pailginant balsavimo laiką.

„Didžiausią šių lėšų dalį sudaro atlyginimai komisijų nariams, socialinio draudimo įmokoms, kitoms rinkimų komisijų išlaidoms“, – sakė Seimo darbo grupės vadovas „valstietis“ Arvydas Nekrošius.

Šios lėšos būtų papildomos prie prezidento rinkimams skirtų išlaidų.

Referendumą dėl dvigubos pilietybės planuojama rengti per prezidento rinkimus kitų metų gegužę.

Valstybės institucijos dar skaičiuoja, kiek galėtų atsieiti informacinė kampanija apie referendumą.

Planuojama, kad Užsienio reikalų ministerija (URM) būtų atsakinga už referendumo viešinimo kampaniją užsienyje. Ji suskaičiavo, kad tam kitąmet reikėtų skirti 0,5 mln. eurų.

„Esu amo netekusi švelniai tariant“, – pamačiusi URM projektą sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė.

Ją nustebino ne tik suma, bet ir į projektą įrašytos konkrečios išeivijos organizacijos, kurioms būtų skiriama lėšų.

Tuo metu A. Nekrošius įsitikinęs, kad valstybė neturėtų skirti lėšų referendumo kampanijai.

„Mano nuomonė nesikeičia – manau, kad politinės partijos ir judėjimai turėtų atsidaryti specialias sąskaitas ir iš jos finansuoti agitaciją už referendumą ar prieš referendumą“, – sakė jis.

Kitąmet planuojamu referendumu būtų siūloma pakeisti Konstituciją, kad pagal kilmę Lietuvos pilietis, įgijęs Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybės nepraranda.

Kitais atvejais Lietuvos pilietis negalėtų būti ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo numatytas išimtis.

Darbo grupė siūlo Pilietybės įstatymą padaryti konstituciniu ir jame nurodyti atvejus, kada Lietuvos pilietis galėtų būti ir kitos valstybės pilietis.

Siūloma į įstatymą įrašyti, kad Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinka valstybės, kurios yra Europos Sąjungos narės arba dalyvauja Europos ekonominės erdvės susitarime, priklauso NATO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai.

Taip pat siūloma įstatyme nurodyti, kad minėtų kriterijų neatitinka „tos valstybės, kurios kartu dalyvauja buvusios SSRS pagrindu sukurtose politinėse, karinėse, ekonominėse ar kitose valstybių sąjungose ar sandraugose“.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.

Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.

Konstitucinis Teismas anksčiau yra pažymėjęs, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Šiauliuose iš gyvenimo pasitraukė jauna gydytoja: artimieji žada kreiptis į prokuratūrą papildyta ligoninės komentaru (50)

Sekmadienį socialiniuose tinkluose pasklido žinutės apie iš gyvenimo pasitraukusią jauną...

Nepageidaujamos reakcijos į skiepus nuo koronaviruso Lietuvoje: dėl vienos vakcinos nebuvo jokių nusiskundimų (145)

Nuo koronaviruso Lietuvos gyventojai skiepijami jau ketvirtą mėnesį. Augant skiepijimo apimtims...

Kauno rajonas nuo COVID-19 skiepys visus norinčius (9)

Kauno rajono savivaldybė gegužės 14-15 dienomis, penktadienį ir šeštadienį, kviečia visus...

Laisvės partijos iniciatyva nustebino konservatorius: teks taisyti, niekas autorės nuomonės jau neklaus (586)

Seime skinasi kelią Laisvės partijos narkotikų įstatymas, kuriuo siekiama už nedidelį kiekį...

Blinkevičiūtė: man konservatorių laikysena atrodo neskaniai (48)

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininke išrinkta europarlamentarė Vilija...

Savininko deklaravimo kodai perpildė kantrybės taurę: sukūrė peticiją ir reikalauja tvarką atšaukti (29)

Neapsikentę gegužės pradžioje atsiradusio savininko deklaravimo kodo (SDK), be kurio neįmanoma...

Lietuvoje – 786 nauji koronaviruso atvejai, mirė dar 10 žmonių papildyta 9.55 (142)

Praėjusią parą šalyje nustatyti 786 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 10...

Skaudus įvykis Vilniuje: automobilis partrenkė ir mirtinai sužalojo moterį (3)

Pirmadienį Vilniuje įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo moteris.

Lietuvių dizainerės kolekcijoje aiškėja viena ryški nauja tendencija

Pastaruoju metu pasaulis gyveno laukimo režimu. Karantinas visus mokė kantrybės ir tikėjimo, jog...

Lietuvos bankas: kainų augimas Lietuvoje paspartėjo (4)

Naujausi paskelbti infliacijos duomenys rodo, kad kainų augimas Lietuvoje paspartėjo – balandžio...