Pinigų buvo, o šeimos nuskurdo
„Esu pasiūlęs įvesti papildomo skatinimo ir palaikymo socialinio draudimo programą tėvams, kurie augina vaikus. Jos esmė – kaip žmonės draudžiasi papildomai senatvės draudimu kaupiamuosiuose fonduose, taip valstybė, priklausomai nuo vaikų skaičiaus, papildomai apdraustų tuos žmones. Taip būtų įvertintas jų darbas mūsų visuomenei auginant vaikus. Tikiuosi, kad ir Seimas, ir Vyriausybė šiam siūlymui pritars“, - teigė parlamentaras Seimo surengtoje konferencijoje „Šeimos politika: nuo iliuzijos tikrovės link“.
Anot R. Dagio, šeimos politikos klausimai mūsų valstybėje tampa vis labiau aktualesni, tačiau, nors apie ją kalbama jau daugiau nei 20 metų, visuotinio susitarimo dėl požiūrio į šeimą, kuris laiduotų ilgalaikę šeimos politiką, jos raidą, nėra.
„Mes turime neblogą įdirbį – Šeimos politikos koncepciją ir Nacionalinį susitarimą dėl šeimai palankios aplinkos kūrimo, tačiau tai tik kelio pradžia, startas. Rastas bendras požiūris didžiojoje mūsų visuomenės dalyje, tačiau jis dar nėra absoliutus, dar teks ilgai diskutuoti su tomis politinėmis jėgomis, kurios nepasirašė Nacionalinio susitarimo. Būtina, kad tai, dėl ko absoliuti dauguma sutaria, būtų pradėta įgyvendinti ir taptų kūnu. Tuo tikslu įkurta visuomeninė priežiūros taryba, kuri pradėjo prižiūrėti, kaip įgyvendinama šeimos politika. Lauksime jos pastabų dėl dabar veikiančių programų, kadangi realijos ne visada yra tokios, kokių visi norėtume“, - teigė buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras.
DELFI primena, kad Šeimos politikos koncepcija visuomeninių organizacijų bei daugelio mokslininkų kritikuojama dėl diskriminacinio šeimos apibrėžimo. Koncepcijoje šeima, kuri turėtų būti visapusiškai, taip pat ir finansiškai, remiama, apibrėžiama kaip oficialią santuoką įregistravusi pora. Tuo tarpu mažiausiai trečdalis kūdikių šiuo metu Lietuvoje gimsta partnerystėje gyvenantiems tėvams. Šeimos koncepcijos kūrėjai teisinasi, kad kitų visuomenės darinių nariai ir taip yra ginami ir remiami įvairiais socialinės paramos įstatymais.
„Krizė parodė, kad tuo metu, kai mes turėjome pakankamai lėšų, jos buvo skirstomos neteisingai. Jos nepataikydavo į taikinį, būdavo skiriamos ne ten, kur reikia. Todėl, nors augimo metu buvo skiriama socialinei politikai vis daugiau lėšų, deja, turbūt vienintelėje ES valstybėje skurdas augo ir labiausiai paveikė jaunas šeimas“, - tikino pranešėjas.
Visos politikos tarsi teisingos, o rezultatas labai abejotinas
Pasak konferencijoje taip pat dalyvavusios socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Audronės Mikalauskaitės, kol kas socialinė politika buvo labiau orientuota į kažkokias atskiras grupes, tačiau į socialinius reiškinius ir problemas nebuvo žiūrima per vieningą darinį, t. y. per šeimą.
„Mes kalbame arba apie vaikų reikalus ir jų teises, arba apie pagyvenusių žmonių reikalus ir teises, bet jie visi gyvena ne kažkur Kosmose. Jie gyvena žemėje, gyvena šeimoje. Tenka pripažinti, kad neretai pasimeti. Atrodo, visos politikos teisingos, o rezultatas labai abejotinas. Matai, kad nepatenkinti ir vaikai, ir tėvai, ir pagyvenę žmonės. Žodžiu, visa Lietuva nepatenkinta. Todėl norisi suprasti, kaip padaryti taip, kad žmogus jaustųsi visavertis ir reikalingas ten, kur jis gyvena. Ir negalvotų apie tai, kad jeigu jis išvažiuos, bus geriau. Jei visi galvosime, kad galime sukurti geresnį gyvenimą kitur ir kitiems, bet ne čia ir ne sau, bus blogai“, - teigė viceministrė.
Anot A. Mikalauskaitės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) šiandien taip pat rengiamas ne vienas teisės aktas, kuris bus aktualus šeimoms – pirmiausiai Paramos šeimai pagrindų bei Piniginės paramos įstatymai.
DELFI primena, kad SADM ne kartą pabrėžė, kad šeimos statuso stiprinimas yra viena iš jos prioritetinių veiklų. Gan ilgai SADM gynė būtent tokį požiūrį į šeimą, dėl kurio, anot kai kurių specialistų, vaikai, auginami nesusituokusių arba išsiskyrusių tėvų, atsidūrė tarsi socialiniame užribyje. Vėliau tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministru buvęs R.Dagys padarė išlygą pareikšdamas, kad į paramą šeimoms turi teisę ir vaikus auginančios išsiskyrusios moterys. Niekada netekėjusioms mamoms šios privilegijos ministras nesuteikė.
Anot dabartinio ministro patarėjos Jolantos Ramonienės, šeimos politikos koncepcija buvo tik programinis dokumentas. Jis nesukūrė nei teisių, nei pareigų. „Pasvarstėme, pasiginčijome, ir tiek. Didysis ginčas yra tame – jei kažkam kažką duos, vadinasi, iš kažko atims. O kodėl apskritai kažkam duodama? Naujo įstatymo projekto akcentas nėra duoti. Akcentas – šeima. Mes norime sukurti tikrai veikiantį įstatymą, o ne įstatymą dėl įstatymo“, - DELFI yra sakiusi patarėja.
Anot jos, svarbu, kad šeima suvoktų ir savo pareigas. „Nors Civiliniame kodekse jos įvardintos, ar jų laikomasi? Ir tie patys tėvai pabėga nuo pareigų. Todėl reikia rasti mechanizmus, kaip padėti šeimai pačiai veikti. Ir kai ji jau negali to daryti pati, tik tada įsikišti, suteikiant pagalbą, sustiprinant, kad šeima pati toliau galėtų gyvuoti. Valstybė neturėtų apsiimti visko padaryti už šeimą – vaikus ir išauginti, ir aprengti, ir išugdyti“, - svarstė specialistė, patikinusi, kad kol kas neaišku, kaip atrodys galutinis įstatymo projekto tekstas.
Ankstesniame Paramos šeimai pagrindų įstatymo projekte įvairios mokestinės ir socialinės lengvatos siūlomos tik santuoką įregistravusioms šeimoms arba asmenims, kurie gyvena pirmoje santuokoje.