aA
Formuojant šeimos politiką tikslas turėtų būti 3-4 vaikai šeimoje, nes, priešingu atveju, Lietuvoje neišlaikysime amžiaus išbandymo ir turėsime skurdžias pensijas bei kitas socialines garantijas. Tokius tikslus įvardija Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys, kurio iniciatyva buvo parengtas Nacionalinis susitarimas dėl šeimai palankios aplinkos kūrimo.
Rimantas Jonas Dagys ir Irena Degutienė
Rimantas Jonas Dagys ir Irena Degutienė
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Iš tikrųjų gimstamumas Lietuvoje nekrenta, jis didėja, bet nepakankamai. Ne tiek pakankamai, kad mes jaustumėmės saugūs dėl savo ateities. Jau keleri metai tas didėjimas yra, bet jis ne toks, koks galėtų būti. Ir turbūt reikėtų orientuotis ne į dviejų vaikų šeimą, o 3-4, ypač, kai kalbame apie socialinę sferą. Dviejų vaikų šeima neišlaikys to amžiaus išbandymo – turėsime skurdžias pensijas ir skurdžias socialines garantijas. 3-4 vaikų šeima turėtų būti mūsų tikslas, o apskritai tikslą dar reikėtų pakelti aukščiau ir sakyti 5 vaikai, 4 galbūt, 3 tikrai. Tikslus reikia kelti didesnius“, - diskusijoje apie šį susitarimą pasakojo R. Dagys.

Politikas taip pat guodėsi, esą žiniasklaida nėra palanki jo inicijuotam Nacionaliniam susitarimui, o visuomeninėms organizacijoms pasiūlė išskirti šeimai draugišką ir nedraugišką žiniasklaidą bei surengti balsavimą, ką žmonės palaiko stipriau.

R. Dagys sako, kad atitinkamą spaudimą daro ir Europos Sąjungos (ES) institucijos, kurios esą kartais net „tėvo“ ar „motinos“ terminus įvardija kaip diskriminacinius.

„Kaip pavyzdį aš kartoju dažnai, bet tikriausiai visiems reikia dažnai tą sakyti – jeigu jau ES Parlamentinėje Asamblėjoje, kur deleguojami parlamentarai iš nacionalinių darinių ir apima ne tik ES valstybes, tai toje Asamblėjoje rimtu veidu dabar svarstoma rekomendacija narėms nenaudoti „tėvo“ ir „motinos“ sąvokų kaip diskriminacinių. Tai už to slypi daug problemų ir bus mėginama ta linkme judėti, nes tai galingos institucijos, turinčios savo resursus“, - savo bendraminčius baugino politikas.

Žmonės neišmanėliai ir nežino, kas yra šeima

Ketvirtadienį surengtoje diskusijoje, į kurią susirinko tik konservatorių inicijuotam Nacionaliniam susitarimui pritariančių visuomeninių organizacijų atstovai, taip pat skųstasi pernelyg nedraugišku žiniasklaidos požiūriu, svarstyta, kaip tai pakeisti, kad visuomenė palankiai žiūrėtų į tradicinę, santuoka grįstą šeimą, o žmonės tikrai žinotų, ką apima šis apibrėžimas.

Diskusijos dalyviai nesistengė gvildenti priežasčių, kodėl dalis visuomenės nepritaria tradicinei šeimai, kurios sąvoka neapima nei vienišų mamų ar tėčių, nei partnerystėje gyvenančių vaikus auginančių ar bevaikių žmonių.

Viešosios organizacijos „SOTAS“ atstovė Nijolė Giknienė aiškino, jog mūsų visuomenėje žmonės nebežino, kas yra šeima, pernelyg lengvai skiriasi, o moterys labiau siekia vyrus pakeisti nei susitaikyti su skirtybėmis, kurios esą tik sudaro sąlygas augti.

„Labai lengvai yra skiriamasi – vien tik dėl to, kad kažkas nepatiko ar nesutampa nuomonės. Vietoje to, kad žiūrėtų, jog vyro ir moters skirtingumai yra didžiulis turtas ir didžiulė vertybė augti, tai žiūri kaip į didžiausią trūkumą ir priežastį išsiskirti dėl to, kad žmogus yra kitoks“ – piktinosi N. Giknienė, nors nepaaiškino, ar smurtas, patyčios, nemeilė, susvetimėjimas galėtų būti priežastis nutraukti santuoką, ar ne.

„Kai mes vedėme mokymus ministerijoje socialiniams darbuotojams, kurie dirba su šeima, ten buvo moterų specialisčių, kurios atvažiavo su nuomone, kad vyrą reikia perkeisti, kad jis turi tapti toks, kokio aš noriu. Mes klausiame: „O kaip jūs galite dirbti su šeima, kaip galite stiprinti ją ir padėti šeimai, esančiai krizėje, jeigu jūs kaip žmonės, kaip šeimos motinos ir žmonos turite tokią poziciją, kai prieš susituokiant moteris žiūri į vaikiną ir žino, kad tas ir tas man tinka, o tą ar aną turėsiu perdaryti“, - pridūrė SOTAS atstovė.

Šeima – tik susituokę tėvai bei jų vaikai

DELFI primena, kad konservatoriai inicijavo Nacionalinio susitarimo projektą dėl šeimai palankios aplinkos kūrimo, jį pasirašė kai kurios partijos bei visuomeninės organizacijos.

Nacionaliniame susitarime iškeliami šie pagrindiniai tikslai: paslaugų ir infrastruktūros šeimai plėtra, teigiamo visuomenės požiūrio į šeimą stiprinimas, šeimos gerovės ir materialaus saugumo užtikrinimas, sąlygų įgyvendinti šeimos prokreacinę funkciją gerinimas.

Tarp susitarimu siūlomų naujovių numatoma diegti pasirengimo santuokai ir šeimai bei privalomą konsultacijų prieš skyrybas sistemas.

Taip pat siūloma suteikti vaikus šeimoje auginantiems tėvams papildomų socialinių garantijų ar paslaugų, siekiant, kad vaikų auginimas būtų prilyginamas visuomenei naudingam darbui, sudaryti geresnes sąlygas šeimoms, ypač auginančioms vaikus, nuomotis arba įsigyti pirmąjį būstą.

Susitarimu siūloma „visokeriopai remti pastangas, prisidedančias prie asmens vaisingumo išsaugojimo ir puoselėjimo", taip pat diegti konsultavimo prieš abortus sistemą bei „šviesti visuomenę apie gyvybės vertę ir abortų žalą".

Kurti šeimos gerovei susitarime numatyta ir nauja institucija – Seimui siūloma Socialinių reikalų ir darbo komitete sudaryti Šeimos pakomitetį.

Rengiant susitarimą dėl šeimai palankios aplinkos jam teikti siūlymus galėjo parlamentinės partijos, savivaldybės, visuomeninės organizacijos ir kiti suinteresuoti asmenys.

Šie siūlymai varijavo nuo nemokamos kontracepcijos iki „daugiavaikės šeimos kortelės", suteikiančios nuolaidas kino teatruose, prekybos centruose, transporte ir panašiai.

Vienas esminių siūlymų, į kurį neatsižvelgta – atsisakyti šeimos apibrėžimo ją išimtinai siejant su santuoka. Seimo Krikščionių partijos frakcija bei viešoji įstaiga „Draugiški šeimai" siūlė šeima vadinti bet kurį namų ūkį, neišskiriant ir nediskriminuojant bevaikių šeimų, vienišų tėvų, auginančių vaikus ar vienišų asmenų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Viskam pasiruošę. Ypatingos parengties pareigūnai, mokantys vairuoti kaip filmuose apie šnipus

Ties įvažiavimu į žiedą susidariusi spūstis palengva skiriasi pusiau. Pirmoje juostoje stovintys...

Raminta Rakauskė | D+

Šešeri metai su euru: kas labiausiai pigo ir brango prognozuoja, kaip kainos keisis toliau

Nuo euro įvedimo Lietuvoje labiausiai didėjo paslaugų kainos , kurios bendrai kilo 24 proc.,...

Policija įspėja apie sugriežtintą kontrolę: šį kartą kontroliuos ne tik judėjimą tarp savivaldybių (110)

Policija savaitgalį žada intensyviau vykdyti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių ir didesnį...

CSKA dominavimą pažabojęs Šaras prisipažino: rungtynių pradžia mane tikrai išgąsdino (22)

Eurolygos lyderius jų pačių tvirtovėje ant menčių paguldę „ Barcelona “ krepšininkai turi...

Lošimo nelegalai nesnaudžia: štai kokių priemonių kasdien Lietuvoje tenka imtis (21)

Nuotoliniai azartiniai lošimai – sparčiausiai auganti lošimų verslo šaka, kurioje kasmet...

Schilleris įvardino akivaizdžią „Žalgirio“ nesėkmės priežastį, Jokubaitis baiminasi dėl COVID-19 (84)

Po pralaimėjimo Sankt Peterburge Kauno „Žalgirio“ strategas Martinas Schilleris tvirtino, kad...

Dainų autorius piktinasi dėl subsidijų Kirkorovo koncerto organizatoriams: situacija nesuvokiama (33)

Paaiškėjus, kad buvusios Lietuvos kultūros tarybos sprendimu subsidijos už neįvykusius ar...

Mirusiųjų tyrimai parodė, kaip COVID-19 paveikia smegenis: pažeidimai siaubingi (2)

Naujajam koronavirusui negailestingai užkrečiant vis daugiau žmonių, mokslininkams pavyko...

Vienoje kategorijoje – jie vis dar geriausi: „iPhone 12 Pro Max” ir „iPhone 12 Mini“ apžvalga

„ iPhone 12 Pro Max ” ir „iPhone 12 Mini“ – didelis ir mažas, tačiau abu galingi, greiti...

Ištirti Lietuvoje plintančio audinių koronaviruso genomai: mokslininkai nustatė labai svarbių detalių

Audinių ūkiuose plinta skirtingos koronaviruso atmainos. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto...